Pirmieji Tenerifės Lietuvių Bendruomenės metai – aktyvūs ir nuotaikingi

Justina MIKELIŪNAITĖ

Praėjusių metų pabaigoje įsteigta Tenerifės Lietuvių Bendruomenė per nepilnus metus spėjo suburti tautiečius ne tik į valstybinių švenčių minėjimus, bet ir sporto renginius, žygius, kultūrinius vakarus, šeimų dirbtuves. Įkurta ir lietuviškų knygų biblioteka, kuriai jau suaukota per 300 leidinių. Geografiškai nuo Ispanijos atskirtos bendruomenės siekis – burti vietos lietuvius, dalintis informacija su nuolatiniais gyventojais bei atvykstančiais laikinai, palaikyti tradicijas ir parodyti vietiniams, kokie stiprūs ir vieningi galime būti.

Pasak naujosios bendruomenės pirmininkės Agnetos Vansavičienės, pirmieji lietuviai jūreiviai sostinės Santa Kruso (Santa Cruz) uoste prisišvartuodavo jau prieš 35–40 metų. Kiti Tenerifę atrado prieš 13–15 metų, didesnė banga pastebėta ir prieš 6–7 metus, o ypač norinčių čia bent laikinai įsikurti skaičius išaugo per pastaruosius 2–3 metus. Dažniausiai gyvenimą amžino pavasario saloje žmonės pasirenka dėl saulėto, malonaus klimato, ramybės, daugiakultūrės aplinkos bei palankių sąlygų auginti vaikus. Atvykstančius galima suskirstyti į keletą grupių – turistus, žiemotojus ir nuolatinius gyventojus. Šiuo metu saloje nuolat gyvena apie 900 lietuvių.

Geros emocijos atperka visus rūpesčius

Nors ir anksčiau tautiečiai kartu švęsdavo kai kurias šventes, dalinosi informacija socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Tenerifės lietuviai“ ir keletoje kitų, traukos centru buvo ir 2012–2016 m. gyvavusi lietuviška meno galerija „Balta“, organizavusi meno kūrinių pristatymus ir kitus kultūrinius renginius, iniciatyvūs Tenerifės lietuviai jautė, kad oficialios organizacijos statusas leis padaryti daugiau. Be to, toks žingsnis yra įsipareigojimas veikti nuosekliau, aktyviau. 2017 m. pabaigoje įsteigta bendruomenė 2018 m. vasario 1 d. buvo užregistruota pavadinimu „Asociación socio-cultural Casa Lituana de Tenerife“.

Bendruomenės pirmininkė Agneta Vansavičienė

Jos vadove tapo teisinį išsilavinimą turinti, nekilnojamojo turto ir konsultacijų srityje dirbanti dviejų vaikų mama ir žmona A. Vansavičienė, saloje įsikūrusi prieš šešerius metus. Moteris daugiausia rūpinasi biurokratiniais reikalais, o 8 valdybos nariai yra pasiskirstę veiklos sritis pagal savo turimą patirtį ir žinias – vieni atsakingi už sportą, kiti už kultūrą ar švietimą. Ir nors visi dirba visuomeniniais pagrindais ir bendruomenės gerovei skiria savo asmeninį laiką, pasak Agnetos, sėkmingi renginiai, vienybės jausmas ir geros emocijos atperka visus organizacinius rūpesčius.

Bendruomenės statusas ne tik leidžia glaudžiau bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis ir organizacijomis Lietuvoje, gauti dalinį finansavimą savo idėjoms įgyvendinti, sumažinti renginių kaštus ir padidinti jų prieinamumą bendruomenės nariams, bet ir padėjo užmegzti ryšį su vietos savivaldybėmis. Savivaldos atstovai labai palankiai priima įvairias tautines bendruomenes, suteikė patalpas bendruomenės susitikimams, derina vietą lietuviškos bibliotekos lentynoms, dalinasi naudinga, aktualia informacija, inicijuoja paskaitas, susitikimus su vietos policijos, švietimo įstaigų atstovais ir kitais specialistais. Glaudžiai bendradarbiaujama ir su Lietuvos garbės konsulu Kanaruose (Tenerifėje) Carlosu Alberto Lorenzo Ibáñezu, Lietuvos Respublikos ambasada Ispanijoje, Baltijos tarptautine mokykla Tenerifėje, Tenerifės Lietuvių Bendruomenė deleguoja savo narius ir į Ispanijos Lietuvių Bendruomenės valdybą.

Įsteigė lietuviškų knygų namus

Vos įsikūrusi Tenerifės Lietuvių Bendruomenė aktyviai ėmėsi veiklos. „Facebook“ puslapį jau seka daugiau nei 300 narių, domimasi užsienio lietuviams skirtais projektais, konkursais, kuriama interneto svetainė, kurioje bus centralizuotai teikiama informacija Tenerifėje gyvenantiems lietuviams ir ketinantiems atvykti. Lietuviai kartu mini valstybines šventes, švenčia šv. Kalėdas bei Velykas. Būtent didžiosios metų šventės, kaip ir daugumoje užsienio lietuvių bendruomenių, sutraukia daugiausia žmonių. Tampa sudėtinga sutilpti į salę ar kavinę, tad neretai jos organizuojamos po atviru dangumi – gamtoje, kalnuose įrengtose rekreacinėse zonose. Taip pat bendruomenės nariai renkasi žaisti tinklinio, krepšinio, teniso ar psichologinio vaidmenų žaidimo „Mafija“, kuriuos organizuoja Saulius Liesis – kiekvienas gali rasti veiklą pagal savo interesus, gyvenimo būdą. Rengiami ir susitikimai su rašytojais, menininkais iš Lietuvos.

Norint populiarinti lietuvišką literatūrą ir skatinti skaityti gimtąja kalba, vystomas lietuviškos bibliotekos projektas „Knygų namai Tenerifėje“, globojamas 5 narių ir vadovaujamas Godos Koriznaitės. Siekiama gauti specialiosios lietuviškos bibliotekos statusą. Šiuo metu jau surinkta 270 knygų, dar kelios dėžės laukia Lietuvoje. „Džiugu, kad žmonės noriai dovanoja knygas – jų gauname ir iš gyventojų, ir salos svečių. Iniciatyvą palaiko žmonės iš Lietuvos, tad organizuojame knygų gabenimą. Tačiau norėtųsi sulaukti daugiau skaitytojų. Suprantame, kad nemaža dalis galbūt pasitenkina internete randama informacija, dalis skaito elektronines knygas. Vis dėlto tikimės, kad, plačiau paskleidus žinią, žmonės įpras prie minties lankytis bibliotekoje ir daugiau skaityti lietuviškai“, – viliasi A. Vansavičienė, viena iš penkių bibliotekos ambasadorių.

Kelis šimtus knygų šiuo metu lietuvė Inga priglaudė nuosavoje masažų studijoje. Pritrūkus vietos, sumanyta organizuoti pyragų dieną, o už surinktas lėšas nupirkti papildomų lentynų. Knygų daugėjant, deramasi ir dėl galimybės lietuvišką biblioteką perkelti į savivaldybės patalpas.

Kuria mažąją Lietuvą Tenerifėje

Susitikimuose Tenerifėje įsikūrę  lietuviai dalijasi savo emigracijos ar saulėto žiemojimo patirtimis, keičiasi informacija, skanauja lietuviškų patiekalų. Tarp bendruomenės narių gausu įvairiausių profesijų atstovų – muzikantų, kulinarų, pedagogų, teisininkų, odontologų, sportininkų, tad visada stengiamasi sujungti norinčius bendrauti ir pasidžiaugti vieni kitų talentais. Valdybos pirmininkė pabrėžia, kad labai svarbu suvokti, jog bendruomenę kuria patys žmonės. Ji neslepia, jog pasitaiko klausiančių, ką bendruomenė gali duoti. Vis dėlto iniciatyvi moteris yra linkusi klausimą pasukti kitaip ir paskatinti susimąstyti, ką kiekvienas svetur gyvenantis tautietis gali duoti bendruomenei, kuo gali būti naudingas kitiems ir Lietuvai.

Bendruomenė atliepia socialinio bendravimo poreikį, kuris ypač stiprus, jei jaučiamas kalbos barjeras. Gera nuotaika, šiltos emocijos, smagus, aktyvus laisvalaikis suvienija skirtingiausius žmones. Neseniai atvykę į salą renginiuose sutinka naujų bičiulių ir neretai tampa draugais. O vienas pagrindinių bendruomenės tikslų – burti šeimas, skatinti lietuviškomis šventėmis domėtis vaikus, sudaryti kuo daugiau progų jiems kalbėti lietuviškai ne tik šeimose, bet ir didesnėje grupėje žmonių. Pasak A. Vansavičienės, vaikai lietuviškuose renginiuose dalyvauja noriai ir dažnai vos atėję emocingai sušunka vieni kitiems: „Žiūrėk, kiek čia lietuvių! Kiek mūsų daug! Kokia čia lietuvių šventė?! Žiūrėk, ir Titas yra, ir Faustas, Kotryna!“. Didesni vaikai noriai užsiima su mažiukais, mažieji – mokosi iš vyresnių. Kadangi dauguma vaikų auga šeimose, kur abu tėvai lietuviai, be to, didelė dalis jų gimtinėje leidžia vasaras, didelių problemų dėl gimtosios kalbos išsaugojimo nekyla, renginiuose jie tarpusavy čiauška lietuviškai ir tik kartais, mažesnėse grupelėse, prabyla ispaniškai. Prie lietuvių kalbos išsaugojimo ir taisyklingo vartojimo daug prisideda Tarptautinės  Baltijos  mokyklos Tenerifėje mokytojos.

„Norime, kad vaikai kalbėtų lietuviškai, įsisavintų tradicijas, jaustų ryšį su Lietuva. Taip pat svarbu, kad augdami kitoje aplinkoje jie taptų pasaulio piliečiais, atvirais, tolerantiškais kitoms kultūroms, ir skleistų žinią apie savo kilmę“, – siekius pabrėžia A. Vansavičienė. Jos nuomone, vaikai  puikiai identifikuoja savo lietuvišką tapatybę, tačiau gyvendami daugiatautėje aplinkoje praplečia akiratį ir nesunkia integruojasi. Kiek sunkiau adaptuotis ir surasti draugų sekasi gal tik naujai atvykusiems paaugliams, kurie dažnai jau būna palikę savo draugų ratą, o su vietos jaunuoliais ne visada pavyksta greitai rasti bendrą kalbą ir bendrų interesų. Pasak Agnetos, lietuviai – aktyvesni, dažnai turi daugiau pomėgių, popamokinės veiklos.

„Esame jauna, draugiška bendruomenė, veikla vystosi, stiprėja, prisijungia vis daugiau aktyvių žmonių. Didžiausias iššūkis man – vienyti skirtingus žmones, skatinti prisidėti prie mūsų veiklos ir siekti, kad ji būtų ne tik prasminga, bet ir nuotaikinga, teiktų geras emocijas. Nors šios pareigos atima nemažai laiko ir jėgų, mane motyvuoja meilė žmonėms, tarpusavio supratimas ir rezultatai. Idėjas kuriame ir vystome kartu. Organizuodami susitikimus, kviesdami svečius iš Lietuvos, nenutolstame nuo savo šalies gyvenimo, jaučiame pulsą. Veikdami kartu susikuriame mažąją Lietuvą čia“, – apie ryšį su gimtine kalba bendruomenės pirmininkė.

Užsieniečiai stebisi lietuvių vieningumu

Bendruomenės tikslas – ne tik suburti vietos lietuvius, pateikti jiems kuo daugiau informacijos ir sudaryti sąlygas bendrauti, švęsti lietuviškas šventes, dalintis patirtimi bei puikiai praleisti laiką, bet ir atliepti konsulinių paslaugų ar balsavimo užsienyje poreikį.

Dar šiais metais planuojamas vaikų sporto renginys bei kalėdinis susitikimas su muzika, knygomis, dainomis, kalėdinių žaisliukų dirbtuvėmis, eglės puošimu, sausio mėnesį vyks Nijolės Narmontaitės muzikinis knygų pristatymas, o aktyvaus laisvalaikio entuziastai yra pasiryžę kopti į aukščiausio Ispanijos taško – Teidės ugnikalnio – viršukalnę ir ten iškelti Lietuvos trispalvę.

Tenerifės lietuvių aktyvumas ir didesni renginiai nelieka nepastebėti ir vietinių gyventojų – tiek ispanų, tiek kitų tautų atstovų. Dažniausiai aplinkiniai stebisi lietuvių vieningumu, organizuotumu. „Ateityje mielai dalyvautume ir tautų mugėse, pristatytume Lietuvą, tačiau net nedarydami to specialiai, tiesiog kasdieniu gyvenimu, bendraudami su kaimynais, naujais draugais kiekvienas mūsų kasdien atstovaujame savo šaliai – savo elgesiu, svetingumu, bendravimu“, – įsitikinusi Agneta.

Tenerifės Lietuvių Bendruomenės nuotraukos

pasauliolietuvis.lt
„Lietuvybė pasaulyje“

Mielai pasidalysime svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

 

 

 

image_pdfimage_print

Susiję straipsniai