Evelina Kislych. Nuskambėjus paskutinei Sergėjaus Rachmaninovo koncerto pianinui ir orkestrui Nr. 3 d-Mol op. 30 daliai ir klausytojams pakilus nuo savo kėdžių, muzikantų ausis pasiekė aplodismentų jūra. Hamburgo simfoninio orkestro, kuris tądien atliko šį kūrinį, priekyje – du lietuviai – jaunosios kartos dirigentas Martynas Stakionis ir solistas, pianistas Andrius Racevičius. Trečioji – lietuvių smuikininkė Ieva Marija Eidukonytė tąkart grojo orkestro gretose. Trys lietuviai vienoje scenoje – toks reginys itin retas, tačiau jau įrašytas į Hamburgo istoriją.

Koncerto akimirka. Autorės nuotr.

Abu lietuvių muzikantai – M. Stakionis ir A. Racevičius mokosi Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje. Abu Lietuvoje puikiai pažįstami muzikantai baigė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą. M. Stakionis šiuo metu dirigavimo specialybės antrakursis, A. Racevičius – ant baigiamojo egzamino slenksčio.

Galima suskaičiuoti bent penkis lietuvių studentus, kurie studijuoti į Hamburgo muzikos ir teatro akademiją atvyko dėl to paties tikslo – dėl galimybės praplėsti savo akiratį. Pasak jų, čia susitinka skirtingų kultūrų muzikantai bei puikūs dėstytojai ir studentai iš skirtingų pasaulio šalių ir tai teikia muzikantams taip reikalingo tarptautinio muzikinio praktinio pažinimo.

Muzikinė intuicija

Įvykęs koncertas dar nereiškia A. Racevičiaus studijų pabaigos Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje – tai yra viena iš baigiamojo egzamino dalių. Teliko sugroti rečitalį vienoje iš Hamburgo centre įsikūrusių koncertų salių „Laeiszhalle“. Paklaustas, ar toks lietuvių pasirodymas buvo atsitiktinis, ar kruopščiai suplanuotas, A. Racevičius neslėpė: „Taip, tai buvo suplanuota. Muzikinė intuicija man pakuždėjo, kad Rachmaninovo koncertą fortepijonui su orkestru Nr. 3 reikėtų sugroti būtent su dirigavimo antrakursiu lietuviu  M. Stakioniu. Priėjau prie jo vieną vakarą ir paklausiau, ar jis norėtu diriguoti šį kūrinį mano baigiamajame egzamine.“ Pianistas pasakojo, kad M. Stakionio akyse pasirodžiusi ugnelė, o muzikuojant kartu su talentingais lietuviais prie šio jausmo prisideda ir tam tikras jaukumas bei artumas. Atlikėjo manymu, šį jausmą sukelia prieš koncertą vienas kitam pasakyti žodžiai gimtąja lietuvių kalba.

Troškimams pildosi

Kalbinamas dirigentas M. Stakionis prasitarė, jog diriguoti Rachmaninovo koncertą pianinui ir orkestrui buvusi didžiausia jo svajonė: „Prisimenu save, kai dar besimokydami M. K. Čiurlionio menų mokykloje su draugu imitavom šį įvykį, o jau šiandien tai tapo realybe. Labai džiaugiuosi man suteikta galimybe diriguoti šį koncertą drauge su Andriumi!“. Pas Hamburgo teatro ir muzikos akademijos dėstytoją Ulrichą Windfuhrą taip pat mokėsi ir pasaulyje puikiai žinoma dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, šiuo metu Birmingemo (Jungtinė Karalystė) simfoninio orkestro (CBSO) dirigentė ir meno vadovė. Pats U. Windfuhras negaili viešų pagyrimų jaunosios kartos lietuvių dirigentams. Pasak jo, M. Stakionis, nors būdamas ir gana jaunas, yra labai perspektyvus dirigentas.

Palydėtas smalsumo

Andrius Racevičius, kuris į Vokietiją studijuoti Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje (prof. Ralf Nattkemper) atvyko jau 2007 metais, sako, kad jį visuomet žavėjo didinga šios šalies praeitis muzikos mene. Be to, pianistas itin vertina tai, kad Vokietijoje pastaraisiais dešimtmečiais susitinka gausybė skirtingų kultūrų muzikantų (puikių dėstytojų ir studentų iš įvairiausių šalių). „Tai yra tikras lobis tiems, kurie šalia gilių muzikinių tradicijų nori pažinti ir muzikos įvairiapusiškumo pradą. Dėl savo muzikinio smalsumo ir noro tobulėti atsidūriau bei iki šiol gyvenu būtent čia, Vokietijoje“, – apie kelius, nuvedusius į Vakarus, pasakoja A. Racevičius. Paraleliai studijuodamas Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje pianistas A. Racevičius jau kelerius metus moko studentus groti fortepijonu kaip bendro dalyko. Pianistas teigė besidžiaugiantis jam suteikta galimybe, nes šios pamokos su studentais yra labai įdomi veikla, kuri suteikia svarbios pedagoginės patirties.

Artimoje ateityje

Paklaustas apie ateitį ir karjeros tikslus, A. Racevičius pabrėžia, jog pastarieji išlieka nepakitę – nuolatinis tobulėjimas, siekis savo pasirodymais praturtinti ir džiuginti klausytojus, o savo pedagogine veikla išugdyti daugybę nuostabių muzikantų. Lietuvoje senokai koncertavęs pianistas A. Racevičius neslėpė noro dalintis savo atliekama muzika ir gimtajame krašte: „Taip jau susiklostė, kad pastaraisiais metais man pūtė stipresnis vakarų vėjas. Turėjau nemažai įvairiausios menines veiklos. Taip pat norėjosi labiau susitelkti ir pernelyg nesiblaškyti. Artimoje ateityje būtų labai smagu su nauju dvelksmu ir energija vėl žengti ir į Lietuvos sceną.“ Tikimasi, jog artimojoje ateityje bus galima išgirsti pianisto A. Racevičiaus atliekamą muziką ir gimtojoje šalyje, Lietuvoje.

 Skaičiuojama, jog Hamburge ir jo apylinkėse gyvena apie 2 000 lietuvių. Oficialiais duomenimis, čia veikianti lietuvių bendruomenė jungia maždaug 200 tautiečių. Vienas iš bendruomenės tikslų – lietuvių atlikėjų kultūrinis bendradarbiavimas, siekiant pristatyti ir garsinti savo šalį užsienyje, kartu puoselėjant savo tautinį tapatumą. Tam, kad tai įvyktų, karts nuo karto yra organizuojami muzikiniai renginiai, susitikimai ar net minėjimai, kur lietuvių muzikantai susijungia bendram tikslui – apie Lietuvą klausytojams kalbėti natomis. O kur dar skirtingi fondai bei klubų veiklos, kurių stipendijas laimėję lietuviai taip pat veikia kartu, taip pristatydami ir garsindami savo šalį.

Kalbino Evelina Kislych

pasauliolietuvis.lt