Per pastaruosius tris dešimtmečius į užsienį išvyko daug Lietuvos piliečių, kurie įsikūrę svečiose šalyse susilaukė vaikų. 1991–2020 m. emigracijoje daugiausia Lietuvos piliečių gimė Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK), Norvegijoje ir Airijoje¹: JK daugiau nei 36 tūkstančiai, Norvegijoje ir Airijoje – daugiau nei po 8 tūkstančius piliečių (žr. 123.emn.lt). Daugelis emigracijoje gimusių vaikų (~91%) pavadinti vienanariais vardais, plg. Emilija, Lukas, kiti registruoti dviem, plg. Anna Maria, Dominykas Jonas, kartais – daugiau asmenvardžių.
Daiva SINKEVIČIŪTĖ, Vilniaus universitetas
PASAULIOLIETUVIS.LT
Vardų įvairovė didžiausiose emigracijos iš Lietuvos šalyse
Greičiausiai dėl didesnio JK gimusių Lietuvos piliečių skaičiaus šioje šalyje yra ir didesnė vienanarių asmenvardžių įvairovė nei Norvegijoje ir Airijoje. JK gimusiems Lietuvos piliečiams duota daugiau nei 3,5 tūkst., Norvegijoje – daugiau nei 1,2 tūkst., Airijoje daugiau nei 1,5 tūkst. vienanarių vardų, skirtingomis formomis laikant tokius vardus kaip Lėja ir Leja, Aleksas ir Alexas. Toks požiūris pasirinktas siekiant parodyti, kiek emigrantų vardai įprasti lietuvių kalbai.
Įprastais lietuvių kalbai vardais laikomi lietuvių kalbos gramatikos taisykles atitinkantys asmenvardžiai: jie turi prie kamieno priebalsio pridėtą galūnę – moterų –a ir –ė, vyrų – –as, –is, -(i)us, kartais – –ys, –a, kuri keičiasi linksniuojant vardus, o patys kamienai užrašyti įprastomis lietuvių kalbos raidėmis, neturi nebūdingų jų samplaikų, pvz., Olivija, Frėja; Lukas, Tonis, Marius, Ajus, Algys, Jogaila. Dalis lietuvių kalbai įprastų vardų sutampa su kitoms kalboms būdingomis vardų formomis, pvz., Amanda, Jonas, kurios kitose kalbose funkcionuoja pagal tų kalbų gramatikos taisykles.
Neįprasti lietuvių kalbai vardai yra originalios ar savitai perdirbtos kitų kalbų formos, kurios gali neturėti įprastų lietuvių kalbos galūnių, būti užrašytos nebūdingų raidžių samplaikomis, pvz., moterų vardai Amberly, Estellė, Lėa, Maya, vyrų vardai Erik, Patrick, Thomas, Younas. Dažnai šie vardai turi lietuvių kalbai įprastų variantų, nors kartais yra ir invariantiški.
Dažniausi vardai – beveik trečdalis emigrantų vardyno
Toliau aptariami dažniausi 1991–2020 m. JK, Norvegijoje ir Airijoje gimusiems Lietuvos piliečiams duoti vardai, kreipiant dėmesį į jų dažnumą, kilmę, sandarą ir variantiškumą. Vardams aptarti naudoti per Valstybinę lietuvių kalbos komisiją gauti duomenys, vardų statistiką galima rasti svetainėje vardai.vlkk.lt. Analizei atrinkta po 20 dažniausių didžiausiose emigracijos iš Lietuvos šalyse gimusių berniukų ir mergaičių vardų, skaičiuojant tik vienanarius vardus (žr. 1 ir 2 lenteles). Vardai aptariami pagal pagrindinę kilmę, atskirais atvejais nurodoma kita kilmė (žr. vardai.vlkk.lt).
Didžiausią 1991–2020 m. vardyno dalį apima dažniausi Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių vardai – ~31% mergaičių ir ~39% berniukų asmenvardžių. JK ir Airijoje dažniausi vardai sudaro mažesnę dalį šiose šalyse gimusių vaikų vardų – atitinkamai mergaičių ~28% ir ~29%, berniukų ~35% ir ~34% asmenvardžių. Mergaičių vardai kartojasi rečiau ir yra įvairesni už berniukų. Iš dažniausių vardų apimamos dalies ir bendro aptariamosiose šalyse Lietuvos piliečiams duotų vardų skaičiaus matyti, kad mažiausia vardų įvairovė yra Norvegijoje.
Remiantis dalimi XXI a. antrojo dešimtmečio vardų, anksčiau rašyta apie JK gimusių Lietuvos piliečių vardus, kreipiant dėmesį į šio laikotarpio vardų variantiškumą, registravimo ypatybes[1]. Iš Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių vardų išryškėjo, kad emigrantai Norvegijoje vardus dažniausiai registruoja lietuvių kalbai įprasta forma[2]. Tyrimai leido išryškinti būdingas emigrantų vardų ypatybes.
Emigracijoje gimusių berniukų vardai pagal dažnumą
Dvidešimt pačių dažniausių JK, Norvegijoje ir Airijoje gimusių Lietuvos piliečių vardų pateikta pirmoje lentelėje. Iš jos matyti, kad Norvegijoje ir Airijoje gimusių vaikų vardų dažnumas yra panašus, JK – didesnis.
Dažniausi aptariamųjų šalių vardai turi bendrų bruožų: visose šalyse patys dažniausi berniukų vardai yra Lukas ir Matas, tik Airijoje Lukas retesnis už Matą. Kiti trečioje–aštuntoje vietose esantys dažni JK vardai Kajus, Nojus, Dominykas, Benas, Danielius, Aronas yra tie patys ir Airijoje, tik ten Nojus dažnesnis už Kajų, Benas už Dominyką, Aronas už Danielių. Norvegijoje iš jų panašaus dažnumo yra Nojus, Kajus, Benas ir Aronas, o Dominykas retesnis.
Kadangi lietuvių kalbai įprastas vardas Jonas būdingas ir norvegų kalbai, jis yra trečias pagal dažnumą Lietuvos piliečių vardas Norvegijoje, nors JK yra dvyliktas, Airijoje – dvidešimtas. Norvegijoje dažnas Emilio vardas, užimantis šeštą vietą, nors JK ir Airijoje jis retesnis – antrojo dešimtuko pradžioje. Vardas Domas Norvegijoje retesnis nei JK ir Airijoje. JK vardas Tajus yra keturioliktas, o Norvegijoje ir Airijoje – devynioliktas. Norvegijoje dažnesnis nei JK ir Airijoje Jokūbo vardas.
Dažniausių berniukų vardų skirtumai ryškesni nuo pirmojo dešimtuko pabaigos. JK devintas pagal populiarumą yra vardas Daniel, tryliktas – Gabrielius, bet šių vardų nėra tarp dažniausių Norvegijos ir Airijos asmenvardžių. Tarp dvidešimties dažniausių JK vardų nėra dažnų Norvegijos ir Airijos vardų Arno ir Gusto: abiejose šalyse Gustas yra penkioliktas, o Arnas dažnesnis Norvegijoje nei Airijoje. Kiti į antrąjį vardų dešimtuką patekę JK vardai Tomas, Rokas, Armandas, Dovydas ir Deividas populiarūs ir Airijoje, bet ten jie yra dažnesni nei JK, vardas Armandas net patenka į pirmąjį Airijos vardų dešimtuką. Dažnų Norvegijos berniukų vardų Marko, Herkaus, Jorio, Kristupo ir Augusto nėra tarp dažniausių JK ir Airijos vardų.
Taigi JK, Norvegijoje ir Airijoje dažniausi tie patys berniukų vardai Aronas, Benas, Danielius, Domas, Dominykas, Emilis, Kajus, Lukas, Matas, Nojus, Jokūbas, Jonas ir Tajus. Daugelis jų yra pirmuosiuose šalių dešimtukuose, mažiau – antruosiuose. Dažniausi Norvegijos berniukų vardai labiau skiriasi nuo dažniausių Airijos ir dar labiau nuo JK berniukų vardų. Išskyrus JK vardus Daniel ir Gabrielius, Airijos – Gustas ir Arnas, kurie taip pat dažni Norvegijoje, dažniausi JK ir Airijos berniukų vardai sutampa, skiriasi vien jų populiarumas.
Dažniausi berniukų vardai pagal kilmę, sandarą ir variantiškumą
Įvertinus emigracijoje gimusių berniukų vardus pagal kilmę matyti, kad visi jie, išskyrus tarp dažniausių Norvegijos vardų patekusį Jorį, kuris turi ir skandinavišką kilmės aiškinimą, yra nelietuvių kilmės vardai. Vis dėlto jie, išskyrus JK vardą Daniel, būdingi lietuvių kalbai: turi galūnes, kamienai užrašyti įprastais raidžių deriniais. Daugelis dažniausių vardų yra dviskiemeniai, tarp jų yra ir retesnių triskiemenių, taip pat keturskiemenis vardas Dominykas. Daugiausia dažniausių dviskiemenių vardų yra Norvegijoje, Airijoje, mažiau – JK.
JK, Norvegijoje ir Airijoje dažniausi vardai priklauso kelioms kilmės grupėms. Vieni jų – skirtingu laiku Lietuvoje išplitę hebrajiški asmenvardžiai Aronas, Danielius, Dovydas, Gabrielius, Jokūbas, Jonas, Nojus, Tomas, turintys vartojimo tradicijas lietuvių vardyne, taip pat XX a. pagal anglų kalbą išplitusi Dovydo vardo forma Deividas ar kitoms kalboms būdinga Danieliaus forma Daniel. Kiti yra lotyniški vardai Lukas, Dominykas, Augustas, taip pat dažna Morkaus vardo forma Markas, išplitusi daugiausia dėl anglų kalbos įtakos. Didelė grupė yra lotyniškų, hebrajiškų, taip pat germaniškų vardų trumpiniai Arnas, Benas, Domas, Emilis, Gustas, Herkus, Matas. Dažni ir germaniški vardai Armandas, Rokas, graikiškas – Kristupas. Pagal tos pačios sandaros vardus su –jus, plg. Kajus, Nojus, išplito Tajus.
Iš vardų matyti jų variantiškumas. JK populiarūs Danielius ir Daniel skiriasi galūnėmis. Vardas Daniel be galūnės gali būti registruotas ne tik dėl to, kad vaikas gimė Lietuvos tautinių mažumų šeimoje, bet ir siekiant berniukui duoti kitoms kalboms įprastą vardo formą. Vardų Dovydas ir Deividas dažnumas JK, Airijoje rodo konkuruojančias vartojimo tradiciją turinčią ir anglų kalbai būdingą formas, o tokią konkurenciją laimint naujesnes vardų formas rodo pastaraisiais metais populiarus Markas, ypač dažnas Norvegijoje. Įdomus vardo Dominykas ir iš jo atsiradusio trumpinio Domas santykis: vardai paplitę trijose emigracijos šalyse, ilgesnė forma dažnesnė už trumpąją. Norvegijoje ir Airijoje dar populiarus trumpinys Gustas, jis dažnesnis už pamatinį vardą Augustas, kuris tik Norvegijoje pateko tarp dažniausių vardų.
Taigi labiausiai paplitę berniukų vardai yra trumpi, tačiau duodama ir ilgesnių. Dažniausi emigracijoje duoti berniukų vardai yra lietuvių kalboje vartojimo tradiciją turintys asmenvardžiai, daugelis jų žinoma iš Senojo ir Naujojo Testamento. Beveik visi dažniausi vardai būdingi lietuvių kalbai, vardų variantų atsirado dėl kitų kalbų, ypač anglų, įtakos.
1 lentelė. Dažniausi JK, Norvegijos ir Airijos emigrantų iš Lietuvos berniukų vardai
Emigracijoje gimusių mergaičių vardai pagal dažnumą
Iš antros lentelės matyti dvidešimt dažniausių aptariamose emigracijos šalyse gimusių mergaičių asmenvardžių. Kaip ir berniukų, Norvegijoje ir Airijoje gimusių Lietuvos piliečių mergaičių vardų dažnumas panašus, JK – didesnis.
Dažniausi didžiausių emigracijos šalių mergaičių vardai turi daug panašumų. Vienas jų – dažniausias trijose šalyse vardas Emilija. Vardai Ema, Eva, Gabija, Gabrielė, Kamilė, Lėja yra dažni JK, Norvegijoje ir Airijoje: jie yra pirmajame dažniausių vardų dešimtuke, skiriasi tik jų populiarumas. Šiose šalyse yra ir daugiau sutampančių dažnų vardų: tai – Austėja, Goda, Liepa, Ugnė*[3], Viltė, iš kurių Viltė yra JK, Goda, Viltė, Austėja – Airijos pirmajame vardų dešimtuke, kiti yra antrojo dešimtuko vardai.
Mergaičių vardyno skirtumai labiau nei berniukų matomi nuo pirmojo dešimtuko vidurio. Norvegijoje šeštą vietą užima vardas Tėja, kurio nėra tarp dažniausių Airijos vardų, bet jis yra penkioliktas JK. Bendri JK ir Norvegijoje vardai Amelija, Sofia, tik Amelija dažnesnis Norvegijoje, o Sofia yra to paties dažnumo. JK ir Airijoje paplitęs vardas Vanesa* Airijoje yra retesnis. Vardai Sofija, Luka* ir Gustė yra tarp dažniausių Norvegijos ir Airijos vardų; Sofija ir Luka dažnesni Norvegijoje, Gustė – Airijoje.
Kiti vardai labiau išplitę atskirose šalyse. Tokie yra pirmojo JK dešimtuko vardai Amelia ir Milana, antrojo – Mia ir Olivia. Vien Norvegijos antroje dažniausių vardų dešimtuko pusėje yra Elija, Patricija ir Smiltė*, Airijos – Greta, Evelina, Ieva, Karina, Karolina ir Samanta*.
Taigi dalis dažniausių JK, Norvegijos ir Airijos mergaičių vardų yra tie patys: Austėja, Ema, Emilija, Eva, Gabija, Gabrielė, Goda, Kamilė, Lėja, Liepa, Ugnė* ir Viltė. Nors dažniausi mergaičių vardai aptariamosiose šalyse yra tie patys, bet mergaičių vardyne, kitaip nei berniukų, daugiau sutampančių vardų yra žemesnėse dvidešimtuko vietose, be to, dvidešimtukuose daugiau skirtingų vardų. Dažniausi Norvegijos mergaičių vardai panašūs į Airijos ir JK mergaičių vardus, tarp dažniausių JK ir Airijos mergaičių vardų skirtumų daugiau nei tarp berniukų. Iš aptariamųjų šalių daugiausia skirtingų vardų yra Airijoje, o JK ir Norvegijoje – mažiau.
Dažniausi mergaičių vardai pagal kilmę, sandarą ir variantiškumą
Dalis emigracijoje gimusių mergaičių vardų yra lietuvių kilmės (žr. 2 lentelę). Tai yra aptariamosiose šalyse dažni vardai Austėja, Gabija, Goda, Liepa, Ugnė*, Viltė, Norvegijoje dvidešimtuko pabaigoje esanti Smiltė*. Jie rodo, kad emigrantai mėgsta vadinti mergaites lietuviškais vardais, daugiausia jų yra Airijos pirmajame dešimtuke. Dalis JK ir Norvegijos mergaičių vardų nebūdingi lietuvių kalbai: JK vardai Amelia, Mia ir Olivia*, Sofia, Norvegijos – Sofia, kurie skiriasi nuo lietuviams įprastų vardų Amelija, Mija, Olivija, Sofija.
Dažniausi yra įprasti lietuvių kalbai dviskiemeniai mergaičių vardai, nors jų apimama dalis yra mažesnė nei berniukų vardyne. Kiti mergaičių vardai yra triskiemeniai, pasitaiko ir keturskiemenių: tai – populiariausias vardas Emilija, taip pat Amelija, Evelina, Karolina ir Patricija. Daugiausia lietuvių kalbai įprastų dažnų dviskiemenių asmenvardžių yra Airijoje. Lietuvių kalbai nebūdingi vardai Amelia, Sofia, Mia ir Olivia* yra trumpesni nei įprasti, tai gali būti viena iš paskatų registruoti vaiką tokios formos vardu.
Emigracijoje gimusios mergaitės dažniau pavadintos vardais su baigmeniu –ija, plg. Amelija, Elija, Emilija, Gabija, Patricija, Sofija (dažniau Norvegijoje), –ina, plg. Evelina, Karina, Karolina (dažniau Airijoje), –tė, plg. Viltė, Gustė, Smiltė* (dažniau Norvegijoje). Tai rodo, kad duodant mergaitėms vardus svarbus jų skambesys.
Dažniausi JK, Norvegijos ir Airijos mergaičių vardai pagal kilmę yra įvairesni už berniukų, tarp jų yra lietuviškų vardų. Dalis skolintų mergaičių vardų yra tų pačių grupių kaip ir berniukų. Vieni mergaičių vardai yra aptariamosiose šalyse dažni lotyniški vardai Emilija, Kamilė, Airijoje ir Norvegijoje dažna Luka*, vien Norvegijoje – Patricija, JK – Olivia. Kiti vardai yra hebrajiški asmenvardžiai Gabrielė, Lėja, Eva bei Airijoje tarp dažniausių vardų esanti iš Biblijos žinoma tradicinė lietuvių forma Ieva, Norvegijoje – Elija. Mergaitės pavadintos ir germaniškais vardais, iš kurių Ema yra dažnas visose trijose šalyse, o kiti paplitę atskirose – Karolina, Amelija, kitoms kalboms būdinga forma Amelia, taip pat graikiškas vardas Sofija ir kitoms kalbos būdinga forma Sofia. Atskirose šalyse dažni ir trumpiniai: Greta, atsiradęs sutrumpinus vokiečių, Gustė – lotynų ar germanų, Mia – hebrajų, Tėja – graikų kalbos vardus. Tarp dažniausių mergaičių vardų yra keltiškas vardas Evelina, slaviškas – Milana, itališkas – Karina, angliškas – Vanesa*, iš JAV išplitęs Samanta*.
Tarp dažniausių mergaičių vardų yra ir jų variantų. Vieni jų lietuvių kalbos vartojimo tradicijas turintys vardai, kuriuos vis dažniau, ypač JK, nukonkuruoja kitoms kalboms būdingi asmenvardžiai. Tai liudija Airijoje duotas vardas Ieva, už kurį dažnesnis ir JK, Norvegijoje išplitęs kitoms kalbos būdingas variantas Eva. Matoma ir skirtingai registruotų tų pačių vardų formų konkurencija: nors Norvegijoje Sofija yra dažnesnė nei Sofia, bet JK dažni lietuvių kalbai nebūdingi vardai, plg. Amelia dažnesnis už Amelija, išplitę Sofia, Mia, Olivia.
Taigi tarp dažniausių daugiausia yra dviskiemenių trumpų mergaičių vardų, bet patys populiariausi asmenvardžiai – ilgesni, dažniau nei berniukų yra sutampančių baigmenų vardai. Mergaičių vardai yra įvairesnės kilmės, palyginti su berniukų, tarp jų pasitaiko ir kitokios – slaviškos, angliškos, keltiškos, itališkos – kilmės asmenvardžių, dažni ir lietuvių kilmės vardai. Mergaičių vardyne, ypač JK, kitaip nei berniukų, yra daugiau lietuvių kalbai nebūdingų vardų, sutampančių su anglų kalbai būdingomis formomis.
2 lentelė. Dažniausi JK, Norvegijos ir Airijos emigrantų iš Lietuvos mergaičių vardai
Apibendrinimas
Daugelis dažniausių JK, Norvegijos ir Airijos emigrantų vaikų vardų yra įprasti lietuvių kalbai. Lietuvių kalbai nebūdingų vardų formų dažniau pasitaiko JK, ypač mergaičių vardyne. Daugelis dažniausių JK, Norvegijos ir Airijos vaikų vardų yra tie patys, bet emigracijoje gimusių šių šalių mergaičių vardyne yra daugiau skirtumų nei berniukų. Mergaičių vardai pasižymi ir didesne įvairove pagal kilmę, tarp jų nemažai lietuvių kilmės vardų, kurių beveik nėra tarp dažniausių emigracijoje gimusių berniukų vardų. Berniukams dažniau duoti vartojimo tradicijas turintys skolinti vardai – krikščioniški asmenvardžiai, o mergaičių vardyne daugiau XX–XXI a. išplitusių skolintų vardų.
Nors daugelis mergaičių ir berniukų vardų yra skirtingų kamieno formų asmenvardžiai, bet yra ir tų pačių kamienų vardų. Tokie yra trijose šalyse išplitę vardai Gabrielė, Lukas ir Gabrielius (populiarus JK), Luka* (populiarus Norvegijoje), Gustė ir Gustas (abu populiarūs Norvegijoje ir Airijoje). Iš dalies prie jų galima priskirti aptariamųjų šalių emigrantų mėgstamus vardus Emilija ir Emilis (pastarasis yra trumpesnio baigmens asmenvardis).
[1] Žr. https://pasauliolietuvis.lt/jungtineje-karalysteje-gimusiu-lietuvos-respublikos-pilieciu-vardai-ju-registravimo-dokumentuose-ivairove/
[2] Žr. https://pasauliolietuvis.lt/lietuviskumo-raiskos-ivairove-norvegijoje-gimusiu-lietuvos-pilieciu-vardyne/
[3] Kadangi Norvegijoje ir Airijoje vienodo dažnumo buvo keli vardai, dvidešimtoje vietoje pateikti ir kiti to paties dažnumo vardai, jie tekste žymėti žvaigždute.
