Jau 25 metus, kasmet gruodžio mėnesį, kiek anksčiau nei tikrosios Kūčios, Vilniaus lietuvių namų bendruomenė: mokytojai, mokiniai, buvę pedagogai, atvykę svečiai, susiburia prie tadicinio Kūčių vakarienės stalo. Šiais, jubiliejiniais, metais šventę gaubė ypatinga kalėdinė nuotaika, persmelkta paslapties ir stebuklo laukimo.
Jaukiose namų Kūčiose apsilankė gražus būrys garbingų svečių. Viešėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, ministrės patarėja Ilona Grigaitienė, Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento prie Socialinės ir darbo ministerijos direktorius Aivydas Keršulis, Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento Socialinių programų valdymo skyriaus pavaduotoja Lidija Zabulionienė, šio skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gudelytė, Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Speičienė, Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios klebonas kunigas Gintaras Černius, niekada mokyklos nepamirštantis buvęs mokyklos direktorius Alfonsas Rudys bei buvęs pavaduotojas Aloyzas Bakšys.
Pradėdamas tradicinę šventę, gimnazijos direktorius Gintautas Rudzinskas pasveikino visus, gausiai susirinkusius prie šventinio Kūčių vakarienės stalo. Mokyklos vadovas kalbėjo apie nepaprastą Advento laikotarpį – rimties, susikaupimo, atleidimo metą. Sveikino su artėjančiomis Šv. Kalėdomis, linkėjo gražių, ramių švenčių.
Pirmą kartą mokykloje besilankanti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė džiaugėsi atsiradusia galimybe pabuvoti šioje ypatingoje, išskirtinėje mokykloje, kurioje mokosi mokiniai iš 27 pasaulio šalių, atsisėsti kartu su visais prie šventinio Kūčių stalo, laužti kalėdaitį. Ministrė linkėjo šios mokyklos mokytojams ir toliau skleisti mokiniams pedagogų širdyse sukauptas vertybes, mokiniams – svajoti ir siekti tikslo, o mokyklos svečiams – niekada nepamiršti kelio į šią gimnaziją.
Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento prie Socialinės ir darbo ministerijos direktorius Aivydas Keršulis džiaugėsi šiuo buvimu kartu, mokinių pasiekimais – du gimnazijos kolektyvai iškovojo teisę dalyvauti Dainų ir šokių šventėje. Gerbiamas direktorius, departamento vardu, žadėjo koletyvų narius paremti naujais koncertiniais drabužiais.
Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Speičienė atkreipė dėmesį į nepaprastą jausmą, lydintį apsilankius mūsų mokykloje. Pasveikinusi gražią ir darnią šių namų šeimą, viešnia palinkėjo toliau statyti vėjo malūnus – svajoti ir įgyvendinti visas svajones.
Džiugu, kad buvęs mokyklos direktorius Alfonsas Rudys ir pavaduotojas Aloyzas Bakšys dažnai apsilanko mokykloje, jie visuomet čia laikiami. Direktorius Alfonsas Rudys pasveikino mokytojus, mokinius, visą mokyklos bendruomenę gražių švenčių proga. Prisiminė pirmąją Kūčių vakarienę prieš 25 – erius metus. Pasak buvusio direktoriaus, tokių mokyklų, kur taip darniai prie Kūčių vakarienės stalo susirinktų visa mokyklos bendruomenė, Lietuvoje nedaug. Smagu, kad mokyklos nepamiršta ir paremia įvairių ministerijų ir departamentų atstovai. ,,Vilniaus lietuvių namai – vieni. Mylėkime juos ir gerbkime‘‘, – sakė buvęs mokyklos direktorius. Buvęs pavaduotojas Aloyzas Bakšys priminė, kad 2016-ieji – olimpiniai metai. Tad palinkėjo visiems susirinkusiems olimpinės nuotaikos ir sėkmės.
Vilniaus lietuvių namų Kūčias toliau tęsė kunigas Gintaras Černius. Klebonas visus pasveikino, priminė, kad būtent iš Kūčių vakaro mes mokomės, kaip turėtume gyventi ir elgtis per visus ateinančius metus. O su kuo valgei Kūčias nors kartą gyvenime, su tuo žmogumi tave visada sies draugiški santykiai. Kunigui palaiminus stalą, visi surinkusieji, susikabinę už rankų, sukalbėjo maldą, pasidalino kalėdaičiu, palinkėjo vieni kitiems sėkmės, ramybės, Dievo palaimos. Linkėjo vieni kitiems kažką gero. Tai žodžių magija. Kai tuos žodžius tari nuoširdžiai, jie įgauna stebuklo galią ir pidosi, o įsileista į širdį Kalėdų dvasia skleidžia gerumą ir šilumą šalia esantiems…
Susirinkusius šventine kompozicija, kupina gerumo, šilumos ir šviesos, džiugino gimnazijos mokiniai. Dalyviai kalbėjo apie Advento mėnesį – rimties, susikaupimo, dvasinių apmąstymų laiką, suteiktą mums ne šiaip sau, o pasvarstyti, pagalvoti, pamąstyti, atsiprašyti. Juk palydėdami nueinančius metus, stengiamės suskaičiuoti savo gerus darbus, o gal dar kelis ir nuveikti. Iš šalies atrodytų visai nereikšmingi, maži dalykai, pasirodo, labai svarbūs… Ant kiekvieno stalo įsižiebė žiburėlis drąsos, atleidimo, meilės, draugystės, paramos, ramybės, užuojautos, švelnumo ir džiaugsmo. Tą nepaprastą vakarą pajutome dar stipresnę vienybę, juk esame lyg didelė, draugiška, darni šeima.
Tikėkime, kad ateinantys metai bus dar gersni, sėkmingesni, atneš daugiau džiaugsmo ir šviesos visai mokyklos bendruomenei. O stebuklingą Kūčių naktį virš mūsų namų įsižiebusi žvaigždė lems tikėjimą ir viltį…
Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja Violeta Bartkienė
Povilo Taraškevičiaus nuotraukos