Pirmadienį Lietuvos mokslų akademijoje nusipelniusiems pasaulio lietuviams įteikti Globalios Lietuvos apdovanojimai. Laureatai įvertinti dešimtyje kategorijų: nuo verslo ryšių kūrimo iki jaunųjų talentų ugdymo ir viso gyvenimo nuopelnų. 

Ugnė Jonaitytė | LRT.lt

Apdovanojimų ceremoniją atidarė nominacija už į Lietuvą pritrauktas investicijas. Šioje kategorijoje įvertintas „Thermo Fisher Scientific“ generalinis direktorius Justas Plankis. Per 15 metų Lietuvoje „Thermo Fisher“ nuosekliai plėtė veiklą, investavo į mokslinių tyrimų ir gamybos pajėgumus ir išaugino darbuotojų skaičių nuo 300 iki 1 400.

Vilniaus padalinys yra tarptautiniu mastu žinomas inovacijų ir profesionalumo centras, pelnęs prestižinį „Shingo“ apdovanojimą už efektyvius gamybos procesus.

Į sceną žengęs J. Plankis sakė, kad jam didelė garbė gauti šį ypatingą apdovanojimą. Įmonės generalinis direktorius atkreipė dėmesį, kad šiemet Lietuva švenčia 50 metų moderniųjų biotechnologijų jubiliejų.

„Thermo Fisher Scientific“ švenčia 15 metų jubiliejų Lietuvoje ir džiugu, kad per tuos 15 metų pavyko įveikti nemažai iššūkių, bet ir nuveikti gerų darbų Lietuvai. Pirmiausia tai atsakas bendruomenėms. Viską, ką sukūrėm, stengiamės dalintis su savo darbuotojais, su universitetų bendruomenėmis. Džiugu, kad pavyko įkurti didžiausią regione privatų mokslinių tyrimų centrą“, – padėkos kalboje pažymėjo laureatas.

Dėmesio šiemet susilaukė ir startuoliai. Už Vilniaus startuolių garsinimą pasaulyje įvertintas pirmojo Lietuvos „vienaragio“, veikiančio daugiau nei 20 šalių ir vienijančio milijonus vartotojų visame pasaulyje, „Vinted“ vadovas Thomas Plantenga. Apdovanojimą už T. Plantengą atsiėmė „Vinted“ technologijų vadovas Mindaugas Mozūras.

Parengtame ir renginio metu parodytame vaizdo pasakojime T. Plantenga pabrėžė, kad daug kartų buvo sunku, o įmonė ne sykį vos nežlugo, bet sunkus darbas nuvedė kompaniją ten, kur ji yra šiandien.

„Mes didžiuojamės, kad esame pripažinti. Manau, kad dauguma žmonių, kurie dirba „Vinted“, jaučiame patriotiškumo jausmą, didžiuojamės, kad galime parodyti: tai pasiekti įmanoma“, – vaizdo įraše sakė T. Plantenga.

Apdovanojimas už verslo ryšių kūrimą atiteko JAV gyvenančiai Astai Sendonaris. Ekonomikos daktaro laipsnį Houstono universitete ir magistro laipsnį lyderystės bei strategijos srityje Londono verslo mokykloje turinti lietuvė sukūrė įspūdingą karjerą JAV.

Nuo ekonomikos ir finansų dėstytojos darbo Stanfordo bei Houstono universitetuose, viceprezidentės pareigų konsultacinėje įmonėje „Analysis Group“, iki Baltijos–Amerikos laisvės fondo (BAFF) valdybos narės pareigų, Asta stiprina Baltijos ir JAV verslo bei inovacijų lyderių tinklus.

Per savo darbą su tarptautiniais startuolių akceleratoriais ji jungia daugiau nei 3 500 įmonių visame pasaulyje, įskaitant Lietuvos startuolius, teikdama mentorystę ir finansavimą.

A. Sendonaris atsiimdama apdovanojimą pabrėžė, kad tai įvertinimas ne tik jai, bet ir įvairioms organizacijoms, partneriams ir draugams, kurie lydėjo ją per visą kelią ir vedė ten, kur ji yra dabar.

„Esu labai dėkinga savo šeimai, esu labai dėkinga draugams, esu labai dėkinga kolegoms įvairiose pasaulio šalyse, kurie yra atviri atviram bendravimui, pasitikėjimui ir kurie dirba gražiai, laisvai ateities Lietuvai“, – dėkojo A. Sendonaris.

Kategorijoje už Lietuvos eksporto ir inovacijų proveržį pasaulyje pagerbtas „Atrandi Biosciences“ (anksčiau „Droplet Genomics“) vadovas ir vienas iš įkūrėjų dr. Juozas Nainys.

Kartu su bendraįkūrėjais ir tarpdiscipline komanda Juozas išaugino įmonę iš Vilniuje gimusio startuolio į globalią bendrovę, padedančią tyrėjams Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje. Gyvybės mokslų startuolis pritraukė 25 mln. dolerių investicijų iš JAV.

Startuolis kuria prietaisus, reagentus, sistemas, skirtas pavienių ląstelių tyrimams. Tik tiriant pavienes ląsteles galima sukurti ir pritaikyti individualius vaistus.

Atsiimdamas apdovanojimą J. Nainys priminė, kad įmonės istorija prasidėjo prieš 9-erius metus Vilniaus universitete, profesioriaus L. Mažučio laboratorijoje. Laureatas pažymėjo, kad šie metai startuoliui buvo ypatingi, o žiūrėdamas atgal sako supratęs vieną iš savo pamokų – dideli įvykiai neatsiranda iš niekur.

„Jie atsiranda iš šimtų dienų nuoseklaus darbo. ir dėl to šitas apdovanojimas yra skirtas ne man, o visai Atrandi komandai. Tai žmonės, kurie myli Lietuvą, kurie tiki didėlėmis idėjomis ir nenuilstamai jų siekia. Ačiū visai mokslo bendruomenei, startuolių bendruomenei ir Atrandi koelgoms. Šis apdovanojimas mums“, – kalbėjo J. Nainys.

Kategorijoje už tarptautinę patirtį Lietuvos savivaldybėms apdovanojimas atiteko Mariui Vilemaičiui. Šešiolika metų JAV gyvenantis tautietis nuosekliai prisideda prie Kybartų miesto vystymo. Jis nemokamai ugdo mokinius tiksliųjų mokslų, finansinių raštingumo ir verslumo srityse. Jo iniciatyva Kybartuose įgyvendintos vaikų stovyklos, finansinio raštingumo programa, Kybartų mokyklų aprūpinimas informatikos ugdymo priemonėmis, dronų klubas.

M. Vilematis renginyje dalyvauti negalėjo, todėl apdovanojimą atsiėmė Kybartų seniūnas Romas Šunokas.

„Labai smagu, kad aš esu Kybartų seniūnas ir tikrai tokie žmonės, kurie puošia Kybartus visame pasaulyje, man labai vertingi. Ačiū jums“, – dėkojo seniūnas.

Renginio metu parodydame vaizdo įraše M. Vilemaitis sakė, kad vien išgirdęs, jog yra nominuotas, jautė didelį džiaugsmą ir jautėsi taip, tarsi jau būtų nugalėjęs.

„Nugalėjom, nes jau dėmesys atkreiptas į tą emigrantų tarptautinę patirtį, kur mes galim būti naudingi Lietuvai. (…) Aš kilęs iš Kybartų, aš augęs Kybartuose. Pas mane niekas kitas galvoje ir netelpa, tik Kybartai. Tai duoklės atidavimas, nes vis tiek, ką pavyko pasiekti, ką pavyko padaryti, viskas prasidėjo nuo Kybartų“, – pažymėjo laureatas.

Apdovanojimas už tarptautinius mokslo pasiekimus skirtas dr. Dariui Čeburniui. Jis laikomas vienu iš labiausiai tarptautiniu mastu pripažintų Lietuvos mokslininkų. Dr. Darius Čeburnis patenka į 1 procentą labiausiai cituojamų autorių geomokslų srityje visame pasaulyje. D. Čeburnio tyrimai gilina supratimą apie aerozolius, debesis ir klimatą.

Atsiimdamas apdovanojimą mokslininkas sakė, kad tai yra netikėčiausias apdovanojimas ir dėkojo už įvertinimą. Jis pasakojo nejučia prisiminęs viltingus, kupinus patriotizmo, bet ekonomiškai niūrius 90-uosius, kai buvo pagundų mesti mokslą.

„Tačiau giliai širdyje jutau, kad kažką noriu įrodyti pasauliui ir, tikriausiai, man pavyko. Aplinkos ir klimato mokslas, kurį plėtoju ir kuris nunešė mane į visus žemynus ir vandenynus, turi toli siekiančias pasekmes. Gerų žinių jums neturiu, klimatas keičiasi grėsmingai ir stručio logika čia nepadės. O žinomas posakis „po manęs nors ir tvanas“ kai kurioms šalims jau dabar skamba kaip nuosprendis. Tačiau pasaulyje yra ir daugiau problemų, pasaulis yra neramus, o ir Lietuvos laivas įsiūbuotas kaip niekada.

Bet mes, mokslininkai, žinome, kad tiesių linijų gamtoje nebūna. Priešingai, tiesios linijos, greiti sprendimai ar tušti pažadai turi ir privalo būti įtartinti. Bet aš tvirtai žinau, kad visas problemas išspręsime mes, o ne kažkoks dirbtinis intelektas. Tikrasis intelektas yra vienintelis ir jūs šioje salėje esate jo dalis. Dar kartą ačiū. Tegyvuoja Lietuva“, – kalbėjo D. Čeburnis.

Dar viena Globalios Lietuvos apdovanojimų nominacija – už Lietuvos vardo garsinimą. Šiemet šioje kategorijoje įvertinimą pelnė operos solistas Edgaras Montvidas. Jis dalyvauti renginyje negalėjo, bet už jį apdovanojimą atsiėmė Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė.

„Dėkoju ir be galo didžiuojuosi, kad E. Motvidas yra Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas. Jo dėka į Lietuvą, į festivalio programą atkeliauja garsiausi pasaulio atlikėjai ir kolektyvai. Ir tuo taip pat yra garsinamas tiek festivalis, tiek Lietuva visame pasaulyje“, – sakė G. Mikaitienė.

E. Montvidas yra laikomas vienu ryškiausių operos solistų, per savo karjerą sukūręs apie 50 vaidmenų garsiausiose Europos, JAV bei Japonijos scenose. Šį sezoną E. Montvidas dainuoja su Bavarijos radijo orkestru ir dirigentu seru Simonu Rattle, Montrealio operoje Kanadoje, Suomijos nacionalinėje operoje, Toulono operoje Prancūzijoje, ir žinoma, Lietuvoje.

„Tai tikrai solidus ir įpareigojantis apdovanojimas. Tikrai esu labai laimingas jį gaudamas, nes vien nominacijos pavadinimas „Lietuvos vardo garsinimas“ yra labai mielas širdžiai ir labai svarbus.

Aš intensyviai koncentruoju tarptautinėse scenose ir tokiu būdu tarsi garsinu Lietuvos vardą. Tai nėra tas pats, kas pritraukti kažkokią milijoninę investiciją, tai galbūt mažiau apčiuopiamas darbas. Vis dėlto man tikrai labai smagu, kai dabar užsieniečiams išgirdus Lietuvos vardą, iškart asocijuojasi mūsų šalies pavadinimas su menais, su kultūra“, – įrašytoje padėkoje kalbėjo operos solistas.

Dar viena nominacija šį vakarą buvo skirta tiems, kurie savo gyvenimu paliko žymę ne vienoje kartoje. Už viso gyvenimo nuopelnus apdovanojimu pagerbtas JAV gyvenantis generolas majoras Jonas Kronkaitis.

Lietuvos kariuomenei jis vadovavo 1999-2004 m. Iki tol J. Kronkaičiui teko įveikti užgrūdinusius iššūkius: 1944-aisiais jo šeima buvo priversta pasitraukti iš Lietuvos, apsigyveno Vokietijoje, vėliau persikėlė į JAV. 1997 m. krašto apsaugos ministro kvietimu, J. Kronkaitis grįžo į Lietuvą paruošti Lietuvos kariuomenę stojimui į NATO.

Apdovanojimą J. Kronkaičiu vardu atsiėmė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Jis pabrėžė, kad perduoti šį apdovanojimą J. Kronkaičiui bus garbė, o tuo pačiu perdavė ir laureato padėką.

„Nuoširdžiausiai dėkoju už tokį garbingą apdovanojimą, kurį jūs skyrėte man, bet kuris, manau, priklauso ir mano bendražygiams bei daugybei tautiečių, kurie per ištisus dešimtmečius prisidėjo prie tėvynės klestėjimo bei stiprinimo. Šis apdovanojimas priklauso ir tiems, kurie tarpukaryje bei dar prieš steigė parapijas ir kūrė lietuvybės židinius užjūryje. Jis taip pat priklauso ir po Antrojo pasaulinio karo diasporai, kurių prioritetas buvo išlaikyti lietuvybę per įvairias organizacijas, per spaudą, išlaikyti ryšį su Lietuva ir siekti jos išlaisvinimo. Šiandien džiaugiamės to didžiulio darbo vaisiais. Gyvuosime, jei būsime vieninga tauta“, – J. Kronkaičio padėką perskaitė R. Vaikšnoras.

Apdovanojimuose pagerbti ir jaunuosius talentus globojantys pasaulio lietuviai. Kategorijoje už jaunųjų talentų užsienyje ugdymą įvertinta Lituanistinių mokyklų asociacija, vadovaujama Donatos Simonaitienės. Atsiimdama apdovanojimą Airijoje gyvenanti laureatė pirmiausia paminėjo jos įkurtą lituanistinę mokyklą „Gintarėlis“. Ji sako, kad mokykla išleido jau ne vieną kartą vaikų, kurie mokyklą lankė 14 metų.

„Įsivaizduokite, šalia savo mokyklos 14 metų kiekvieną šeštadienį į mokyklą. Vaikams ir tėvams tai yra tikrai didelis iššūkis, bet su mokytoju pagalbą tikrai įveikiamas. O dabar imkim ir padauginkim mano mokyklą iš 250, nes būtent tiek lituanistinių mokyklų yra pasaulyje. Šiose mokyklose mokosi daugiau nei 12 tūkst. vaikų. Juos palaiko ir įkvepia tėvai, kurie savo pavyzdžiu ugdo meilę lietuvių kalbai.

Lituanistinėse mokyklose dirba daugiau nei 1,5 tūkst. mokytojų, kurie savo atsidavimu ir kūrybiškumu augina jaunuosius talentus, kurie vieną dieną užaugs ir taps vienu ar viena iš jūsų“, – kalbėjo D. Simonaitienė.

Paskutinė nominacija buvo skirta užsienyje gyvuojančioms lietuvių bendruomenėms. Laureatą už lietuvių bendruomenių įgalinimą pasaulyje išrinko LRT.lt naujienų portalo skaitytojai. Jie nusprendė, kad įvertinimo šioje kategorijoje nusipelnė Sidnėjaus lietuvių bendruomenė, kuriai vadovauja Jurgita Černiauskaitė.

Jau daugiau nei dešimtmetį Australijoje gyvenanti tautietė ėmėsi gaivinti nykstančią Sidnėjaus lietuvių bendruomenę, suburdama naują komandą ir įtraukdama skirtingas kartas bei naujai atvykusius lietuvius. Jurgitos veikla sustiprino Lietuvos ryšį su diaspora ir prisidėjo prie vienos seniausių lietuvių bendruomenių pasaulyje atgimimo.

J. Černiauskaitė dalyvauti ceremonijoje negalėjo, bet apdovanojimą už ją atsiėmė buvusi Sidnėjaus lietuvių bendruomenės pirmininkė Monika Čiplys.

„Sužinoję, jog tapome laureatais, buvome labai maloniai nustebinti. Tai ne tik įvertinimas man asmeniškai, bet ir visai mūsų bendruomenei, kuri savo darbu, savanoryste ir širdimi kūrė šiuos rezultatus.

Svetur susitelkę lietuviai padeda išlaikyti kultūrą, kalbą ir tradicijas. Gyvendami užsienyje labai lengvai galime pasimesti tarp kitų kultūrų ir prarasti ryšį su savo šaknimis. Jei nėra bendruomenės, kuri padėtų tą ryšį išlaikyti. Vienas žmogus gali daug, bet bendraminčių grupė gali viską. Ačiū“, – įrašytoje padėkoje sakė J. Černiauskaitė.

Diasporos profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ šiuos apdovanojimus organizuoja nuo 2012-ųjų metų.