Spalį Lietuvoje pristatyta nauja iniciatyva, kuri prisidės prie užsienio lietuvių grįžimo į Lietuvą skatinimo. Diasporai draugiško darbdavio ženklelį galės gauti nustatytus kriterijus atitinkančios įmonės. Pasak Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Ekonominio bendradarbiavimo komisijos pirmininko Lauryno Geriko, ši iniciatyva išskirtinė tuo, kad bus naudinga įvairias, nebūtinai aukštas kvalifikacijas turintiems darbuotojams.

Ana Vengrovskaja

PASAULIOLIETUVIS.LT

Kartu kūrė diaspora, institucijos ir verslas

Prie iniciatyvos kūrimo prisidėjo PLB, tarptautinis profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ (GLL), Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EINMIN), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Užimtumo tarnyba ir Lietuvos įmonės. 

PLB valdybos narys Laurynas Gerikas pasakoja, kad iniciatyvos kūrimo procesas prasidėjo dar prieš pusantrų metų.

„Vienos iš tinklaveikų metu kalbėjome su GLL direktore Marija Šaraite, išsivystė diskusija diasporai draugiško darbdavio tema. Tada M. Šaraitė pasiūlė iniciatyvos idėją, o PLB ją išplėtojo. Netrukus ją pasiūlėme EINIM atstovams, kuriems idėja iš karto patiko, jie matė naudą, tad gana greitai rado finansavimą, sukūrė darbo grupę. 

Vyko nuotoliniai susitikimai, pokalbiai su specialistais, diasporos, valdžios, darbdavių atstovais – dalyvavo visos suinteresuotosios pusės: išeivija, Lietuvos institucijos ir darbdaviai. Išeivijai atstovavo PLB, bendruomenių atstovai ir profesionalai – GLL. Šitas projektas parodė, kad didžiosios dalies išeivijos organizacijų sinergija gali būti efektyvi ir padėti pasiekti puikių rezultatų“, – pasakoja L. Gerikas.

Pasak EININ, šia iniciatyva siekiama skatinti į užsienį emigravusius tautiečius grįžti tęsti karjeros Lietuvoje ir įsidarbinti mūsų šalies įmonėse. 

„Grįžtamosios migracijos skatinimui itin svarbus ir palankus darbdavių požiūris į emigracinės patirties turinčių asmenų įdarbinimą, todėl šia iniciatyva norime įmonėms, atitinkančioms nustatytus kriterijus, suteikti Diasporai draugiško darbdavio ženklelį, kuris yra rinkodaros priemonė, siunčianti žinutę diasporos atstovams – užsienyje gyvenantiems lietuviams, kad įmonė yra atvira ir laukia iš užsienio grįžtančių lietuvių savo darbuotojų gretose ir gali padėti renkantis tolimesnes karjeros galimybes Lietuvoje,“, – rašoma EINMIN pranešime spaudai.

L. Gerikas pasakoja, kad užsienio lietuviai, norintys susipažinti su prie šios iniciatyvos prisidėjusiais darbdaviais, turėtų Užimtumo tarnybos svetainėje publikuojamuose skelbimuose ieškoti Diasporai draugiško darbdavio ženkleliu pažymėtų įmonių pavadinimų.

 

„Žmogus, matydamas tą ženklą, turėtų suprasti, kad darbo pokalbyje galės dalyvauti nuotoliniu būdu, kad vidinė įmonės komunikacija bus ir anglų kalba ir pan. – tokie dalykai įsidarbinimo procesą daro patogesnį, o darbo pradžios procesas bus sklandesnis“, – mano PLB atstovas.

Turi atitikti tris kriterijus

Įmonės, norinčios gauti Diasporai draugiško darbdavio ženklelį, turi atitikti bent tris iš penkių kriterijų: 

• Darbuotojų atranka vyksta nuotoliniu būdu arba įmonėje įsteigtos nuotolinės darbo pozicijos, skelbiamos nuotolinio darbo galimybės. 
• Įmonėje užtikrinama tarpkultūrinė ir įtrauki atmosfera, turint vidinį dokumentą, deklaruojantį atvirumą įvairioms kultūroms ir lygioms teisėms. 
• Komunikacija (tiek vidinė, tiek išorinė) vyksta anglų kalba. Darbo skelbimai publikuojami tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. 
• Darbdavys turi aiškiai apibrėžtą naujų darbuotojų integracijos (angl. onboarding“) procesą, apimantį mentorystės sistemą ir informacinį paketą. 
• Lankstus darbo sutarties pasirašymo procesas ir susitarimas dėl darbo pradžios. 

„Diasporai draugiško darbdavio iniciatyva grindžiama pasitikėjimo ir atvirumo principais, ji nėra biurokratiškai reglamentuojama. Darbdaviams tereikia užpildyti specialią formą, prieinamą Užimtumo tarnybos svetainėje, pažymėti atitiktį kriterijams ir gauti ženklelį, kuris gali būti rodomas prie darbo skelbimų arba naudojamas kaip rinkodaros priemonė talentams pritraukti“, – skelbia EINMIN.

Diasporai draugiško darbdavio ženklelį įmonės gal gauti prisijungusios prie savo paskyros Užimtumo tarnybos el. paslaugų portale ir patvirtinusios, kad atitinka nustatytus kriterijus. 

Daug darbdavių jau yra diasporai draugiški

Pasak EINMIN, nors kai kurie mūsų šalies darbdaviai vis dar turi klaidingų nuostatų dėl užsienio lietuvių, situacija per pastaruosius kelerius metus stipriai pasikeitė – Lietuvoje veikia tarptautinės įmonės, vakarietiška darbo kultūra irgi tampa norma, o atlyginimai auga sparčiausiai visoje EBPO. Sėkmingai gyvuoja ir auga startuolių ekosistema, nemažai jų yra įkurta iš užsienio sugrįžusių lietuvių, kurie šių veiklų ėmėsi pamatę puikias akceleravimo, inkubavimo priemones, finansavimo galimybes.

Užimtumo tarnybos duomenimis, iki šiol prie diasporai draugiško darbdavio iniciatyvos prisijungė ir deklaraciją užpildė 39 šalies įmonės.

Pasak vienos iš šių įmonių – „Ignitis renewables“ personalo vadovės Boženos Petikonis-Šabanienės, pastaraisiais metais Lietuvoje atsiranda vis daugiau darbo pozicijų, kurių iki šiol buvo tik užsienyje. Anot pašnekovės, iš svetur sugrįžę darbuotojai jos atstovaujamoje įmonėje šiuo metu sudaro maždaug 10 proc. visų darbuotojų.

„Sugrįžę darbuotojai dažnai pasižymi platesne pasaulėžiūra, įvairesniu patirties bagažu ir gebėjimu prisitaikyti prie įvairių darbo sąlygų. Vienas iš pagrindinių jų privalumų – globali darbo patirtis, kuri neapsiriboja tik lokaliais standartais. Jie dažnai būna matę kitokius verslo modelius, kultūrą bei darbo metodus, o tai leidžia būti inovatyviems ir pasiūlyti naujų idėjų. Be to, tokie darbuotojai paprastai yra tolerantiškesni, geba lengviau bendrauti su įvairių tautybių ir kultūrų atstovais. Tad darbdaviai, įžvelgdami šiuos pranašumus, gali puikiai pasinaudoti šių darbuotojų sukaupta patirtimi ir pakviesti juos prisidėti prie organizacijos augimo ir vystymo“, – sako B. Petikonis-Šabanienė.

„Ignitis renewables“ personalo vadovė pasakoja iš grįžusių darbuotojų ne kartą girdėjusi gerų atsiliepimų apie teigiamus darbo kultūros pokyčius Lietuvoje, kurioje lygiuojamasi į vakarietišką ir skandinavišką darbo kultūrą.

Jai pritaria lietuvių įkurto startuolio „TransferGo“ komunikacijos vadovė Vilma Radzevičienė.

„Džiugu, kad iš užsienio šalių sugrįžę kolegos mato teigiamas permainas: kultūrinių skirtumų nors ir yra, jie nėra tokie ryškūs, kokie buvo prieš 10 ar daugiau metų. Kai kurie pastebi, kad Lietuvoje vis dar tenka nemenkas biurokratijos krūvis, reikia iš naujo susikurti profesinių kontaktų ratą, atkurti santykius su senais draugais ir skirti laiko megzti naujoms draugystėms. Tačiau dauguma nustemba, kaip stipriai yra pasikeitusi Lietuvos verslo kultūra ir dažnai praeityje egzistavę stereotipai nepasitvirtina, netgi priešingai – žmonės pajaučia ypač gerą darbo ir gyvenimo kokybės balansą“, – pasakoja V. Radzevičienė.

Naudinga įvairių kvalifikacijų darbuotojams

PLB valdybos narys L. Gerikas, palyginęs pastaraisiais metais vykdomas iniciatyvas pritraukti užsienio lietuvių į Lietuvos darbo rinką, pažymi diasporai draugiško darbdavio projekto išskirtinumą. 

„Šita iniciatyva išskirtinė tuo, kad yra naudinga potencialiam darbuotojui nepriklausomai nuo to, kokią pridėtinę vertę jis atneša. Anksčiau visos iniciatyvos pritraukti ir padėti buvo orientuotos tik į auštą pridėtinę vertę kuriančius darbuotojus, o šita – po ilgų diskusijų, ginčų ir pasistumdymų darbo grupėje – buvo galutinai pasiektas kompromisas, kurio mes kaip PLB Ekonomikos komisija nuo pat pradžių siekėme: kad turi būti orientuojamasi į visus. Tai yra didžiausias pliusas: nesvarbu, ar esi itin kvalifikuotas darbuotojas, ar paprastas darbininkas – šita iniciatyva tinka visiems“, – pažymi L. Gerikas.

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.