Garsiai prabilus apie „Pasaulio lietuvio“ finansines bėdas, kurios jau įsisenėjusios, bet šįkart labai paaštrėjusios, pasigirdo įvairių balsų. To galima buvo tikėtis, to juk ir norėta – sulaukti pasaulio lietuvių minčių ir nuomonių bei paramos. Vieni tik peikė ir siūlė „Pasaulio lietuvį“, kaip kažkas iš kritikuojančių apibūdino „plačiai žinomą siauruose ratuose“, nedelsiant uždaryti, kiti dalijosi konstruktyviais patarimais bei ragino visais įmanomais būdais išlaikyti „Pasaulio lietuvio“ tradiciją. Rašant šias eilutes dar mažai kas buvo aišku. Gal tik tiek, kad sujudimas didelis, kad PLB valdyba su Viešųjų ryšių komisijos pirmininke Dalia Shilas priešakyje negailėdami valandų ieškojo išeičių ir kad spaudimas labai stiprus.

Bet juk gyvenimas ne vien apie tai sukosi, todėl šiame numeryje kviečiame skaityti dvi skirtingas gyvenimo Lietuvoje patirtis – Modestas Vitkauskas grįžo iš JAV, pajutęs, kad nori, jog ten gimęs sūnus augtų Lietuvoje. O Marisa Leonavičienė savo keturis vaikus iš tolimojo Urugvajaus siuntė Lietuvon vieną po kito, kol galiausiai visi pasiekė prosenelių žemę ir puikiausiai čia suleido šaknis.

O štai Pietų Korėjoje jau 12 metų gyvenantis Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas pasakoja, kad šaknų šioje šalyje nemokant vietinės kalbos įleisti neįmanoma. O net ir mokant, odos spalva vis neduos pamiršti, kad esi ne visai savas. Visgi M. Šiaučiūnas-Kačinskas sako, kad nepaisant visų kultūrinių skirtumų, visi esame visiškai tokie pat žmonės – turime dvi akis. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar tomis akimis stengsimės pastebėti tai, kaip skiriamės vieni nuo kitų, ar tai, kuo esame panašūs vieni į kitus.

O štai Šveicarijoje gyvena ir kuria Kanadoje gimusi ir užaugusi, bet lietuviškas šaknis turinti juvelyrė Rima Mačikūnas. Būtent iš savo lietuviškų šaknų ji ir semiasi įkvėpimo ir idėjų savo darbams, kurių lietuviški motyvai ir suvedė interneto platybėse juvelyrę ir straipsnio autorę, gyvenančią Liuksemburge. Įdomaus skaitymo. Nepamirškime savo šaknų ir to, kas su jomis sieja.

Nuoširdžiai

„Pasaulio lietuvio“ redaktorė

Deimantė Dokšaitė

2016 m. vasario numeris