Lietuvos muzikantas, prodiuseris, aktorius Andrius Mamontovas pasaulio lietuvių bendruomenėms gerai pažįstamas ne tik kaip muzikos atlikėjas, bet ir kaip lietuvybės puoselėtojas ir dažnas svečias jų renginiuose. Legendinės grupės „Foje“ įkūrėjas yra koncertavęs tolimiausiuose kraštuose gyvenantiems lietuviams – Singapūre, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje, JAV, Kanadoje ir daugelyje Europos šalių. Interviu „Pasaulio lietuviui“ A. Mamontovas pasidalino pastebėjimu, jog svetur gyvenantys lietuviai dažnai daug nuoširdžiau mini tautines šventes nei Lietuvoje likę jų giminaičiai. O paklaustas, ką mano apie būsimą referendumą dėl pilietybės išsaugojimo, buvo atviras: „Man neramu, ar tinkamai yra pasiruošta referendumui. Ar užteks laiko papasakoti daliai gan skeptiškai šiuo klausimu nusiteikusių žmonių, kodėl yra taip svarbu išsaugoti mūsų tautos žmones.“

Marija ANGELOSKA

PASAULIOLIETUVIS.LT

Pradėkime nuo lietuvybės puoselėjimo. Apie tai buvo daug kalbama Sąjūdžio metais, bet minima ir dabar, ypač artėjant referendumui dėl pilietybės išsaugojimo. Kodėl svarbu puoselėti lietuviškas tradicijas gyvenant svetur?

Žmonės, gyvenantys diasporoje, dažniausiai gan aktyviai puoselėja savo tautines šaknis, nes būdami svetimoje kultūroje jie neišvengiamai susiduria su savo identiteto klausimu: „Kas aš esu?“ Turbūt tai anksčiau ar vėliau nuskamba kiekvieno esančio svetur žmogaus mintyse. Atsakymas į šį klausimą tampa labai svarbus – jis reikalingas tam, kad jaustum tam tikrą vertybinį pagrindą. Nes net labai pritapęs prie kitos šalies gyvenimo, vis tiek kažkur giliai jautiesi svečias joje.

Andriau, esate neabejingas pasaulio lietuvių bendruomenėms, aktyviai jas lankote. Kodėl jums svarbu palaikyti ryšį su bendrataučiais?

Na, visų pirma, tai yra nemaža mano klausytojų dalis ir aš, kaip ir kiekvienas scenos žmogus, nuolat keliauju ten, kur yra mano auditorija. Kitas dalykas – aš ne kartą patyriau, kaip svarbu žmonėms, gyvenantiems užsienyje, kartais susitikti, pasikalbėti savo kalba ir pabūti kartu. Koncertas visada tampa savotiška „Lietuvos teritorija“ toms kelioms valandoms. Kartais, ypač tolimuose kraštuose, galima išgirsti senovišką lietuvių kalbą, kuria mes jau nekalbame, bet ten gimę žmonės būna išmokę ją iš savo tėvų ir senelių. Pamenu, Australijoje išgirdau tokių liaudies dainų, kurių niekada nesu girdėjęs Lietuvoje.

Esate apdovanotas už indėlį į pasaulio lietuvių vienybę ir tai tik įrodo, kad skiriate nemažai laiko ir pastangų lietuvybės puoselėjimui. Kokios, jūsų akimis, yra lietuvių bendruomenės?

Kiekviena bendruomenė ir panaši, ir skirtinga. Iš vienos pusės – žmonės puoselėja lietuvybę, švenčia visas tautines šventes kartais daug aktyviau ir nuoširdžiau nei mes, gyvenantys Lietuvoje. Skirtumai turbūt atsiranda dėl to, kad kiekvienoje šalyje yra skirtinga vietinė kultūra ir gyvenimo būdas. Natūralu, kad lietuviai, integruodamiesi į tos šalies gyvenimą, perima ir dalį jos charakterio.

2024 metų gegužės 12 dieną vyks jau minėtas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Kokia yra jūsų nuomonė šiuo klausimu?

Nuoširdžiai neramu, ar yra tinkamai tam referendumui pasiruošta. Ar užteks laiko papasakoti daliai gan skeptiškai šiuo klausimu nusiteikusių žmonių, kodėl yra taip svarbu išsaugoti mūsų tautos žmones, net jeigu jie gyvena už Lietuvos ribų. Manau, kad privalome susitelkti ir pagaliau išspręsti šį klausimą.

Tam, kad būtų įteisintas pilietybės išsaugojimas, piliečių aktyvumas balsuojant referendume turi būti labai aukštas. Kaip, jūsų nuomone, turėtume skatinti pilietiškumą?

Privalome kalbėti apie tai kuo daugiau ir kuo atviriau. Šiuo klausimu žiniasklaida turi tikrai labai didelę galią. Tačiau ir patys turime nesudeginti tiltų. Kviečiu kiekvieną Lietuvos pilietį pasikalbėti apie daugybinės pilietybės išsaugojimą su kuo nors, kas gyvena užsienyje. Visi turime tokių draugų ar giminių.

Turime daug pavyzdžių, kai talentingi lietuviai išvyksta savo kūrybiškumo skleisti svetur. Vieni sugrįžta į gim tinę, o kiti – ne. Kaip manote, ar kurdami svetur mes vis tiek prisidedame prie indėlio į Lietuvą?

Žinoma, kad taip. Kartais tam, kad žmogus atsiskleistų, jam būtina išvykti. Vėliau visi didžiuojamės savo moks- lininkų, sportininkų, menininkų, verslininkų ir kitų sričių profesionalų pasiekimais. Ne visada Lietuvoje yra sąlygos tam tikrų nišinių sričių vystymui. Bet tie visi pasiekimai kas kartą garsina mūsų šalies vardą. O tai yra svarbu, kad užsitikrintume vietą pasaulyje, kuri tiesiogiai susijusi su mūsų visų geresniu gyvenimu.

Klišinis klausimas: ką jums, Andriau, reiškia būti lietuviu?

Aš niekada nevertinu žmogaus pagal tautybę. Visada pirmiausia žiūriu, kas tas žmogus yra, o tik po to pasidomiu, iš kur. Tačiau būti Lietuvos piliečiu reiškia sirgti už savo šalį, stengtis padaryti ją geresnę, siekti, kad tavo šalis klestėtų.

Na ir pabaigai – ko palinkėtumėte lietuviams, gyvenantiems užsienyje?

Linkiu nenusiminti, jeigu teko atsisakyti Lietuvos pilietybės dėl to, kad kol kas mums visiems nepavyko išspręsti šio klausimo. Nelaimi tik tie, kurie pasiduoda. Nepasiduokime taip lengvai.

Straipsnis spausdintas metraštyje „Pasaulio lietuvis“, 2023 metai Nr. 586.

Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorių.

 

Pasisakyk dėl    pilietybės išsaugojimo, LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo.

Būtina registracija balsuojantiems užsienyje (paštu iki balandžio 13 d.):
https://www.rinkejopuslapis.lt/ra-web/