Žodynų nefiksuoti dariniai verstinėje grožinėje literatūroje (II dalis)
Pasauliolietuvis.lt svetainėje gruodžio 29 d. publikuota straipsnio apie verstinės literatūros naujadarus pirma dalis. Joje aptarti daiktavardžiai – į atraminius žodynus neįtraukti dariniai. Šioje, antroje straipsnio dalyje, analizuojama į žodynus neįtrauktų būdvardžių, veiksmažodžių ir prieveiksmių daryba, taip pat aptariamas visų kalbos dalių naujadarų kaip leksinės siejimo priemonės vaidmuo tekste.
Jolanta Vaskelienė
Vilniaus universiteto Šiaulių akademija
Būdvardžiai.
Priesagų vediniai. Didžiausią verstinėje literatūroje rastų būdvardžių naujadarų grupę sudaro priesagų vediniai (64 proc., plg. 30 proc. dūrinių, po 2 proc. galūnės, priešdėlių vedinių ir mišriosios darybos darinių). Pati dariausia priesaga –iškas, -a, su ja vediniai padaryti iš asmenų, vietų, gyvių pavadinimų (nyčiškas, -a, kolhaziškas, -a, herakliškas, -a, atlapaširdiškas, -a, gėjiškas, -a, dvyniškas, -a…, orleaniškas, -a, sidnėjiškas, -a…, fazaniškas, -a, rupūžiškas, -a, skarabėjiškas, -a…), kartais ir iš kokios nors kitokios reikšmės daiktavardžių (degtukiškas, -a). Visi –iškas, -a vediniai turi reikšmes, kurias galima nusakyti kaip „būdingas tam, kas pasakyta pamatiniu žodžiu“, „panašus į to, kas pasakyta pamatiniu žodžiu“, visi eina daiktavardžių pažyminiais (tiesioginę ar perkeltinę reikšmę turinčiais epitetais): Dėl šito atlapaširdiško pokalbio […] pastebėjau sumišimą […] VeGH234; […] ar Vilas bent vienam vakarui atsižadės gėjiškų įsitikinimų […] VeGr223; Juodu dažnai kalbėdavosi apie savo dvynišką būtį […] VeAN54; […] botagu mokėdavo padaryti sidnėjišką kilpą. VeMar37 (dar asiriškos monetos, herakliškas uždavinys, filigraniška siela, fryziškas namelis, kolhaziškas pamišimas, monstriškas miestas, nyčiškas aparačiukas orleaniškas džiazas, rastamaniški amuletai, rupūžiškas kūnas, rupūžiškos mintys, skarabėjiški padarai…).
Yra ir kitokias priesagas turinčių naujadarų: gobtuv-uotas, -a, sklastym-uotas, -a, šort-uotas, -a, prijuost-uotas, -a; leipcig-iškis, -ė, berlyn-iškis, -ė; pikaresk-inis, -ė, traukin-inis, -ė, žaliuzinis, -ė; nuvirt-ėlis, -ė, prading-ėlis, –ė; raj-ūnas, -ė. Visi priesaginiai būdvardžiai taip pat eina tiesioginės ar perkeltinės reikšmės epitetais: Voiničius […] susirasdavo kokį nuvirtėlį medį […] VeOT316; […] aš […] netvėriau noru tą Keidžio kirvį suvaryti į jo sklastymuotą makaulę. VeKl112; […] keli šortuoti vyrai […] VeKl51; […] prijuostuoti sijonai dar labiau deformavo jos figūrą. VeOT83; […] trys berlyniškiai pažįstami […] dabar stovėjo […] VeŽ111 (dar pikareskinė istorija, traukinininis žaidimas, žaliuzinės durys). Naujadaras gobtuvuotas vartojamas ir tiesiogine reikšme (gobtuvuotos žmogystos – žmogystos su gobtuvais), ir perkeltine reikšme (gobtuvuoti grybiūkščiai – grybai, kurių kepurėlės panašios į gobtuvus): […] praėjo dvi gobtuvuotos moteriškos žmogystos. VeOT263; Argi jis ne ten ėjo, dėdamasis, kad renka tuos gobtuvuotus grybiūkščius […]? VeOT214.
Galūnės –us, -i vedinys nejudus, -i vartojamas reikšme „nejudantis, statiškas“: […] akys vis krypsta į […] tą keistą debesų peizažą, regis, priklausantį […] kažkokiai sustojusiai tarpinei nejudžiai būsenai, sąstingiui […] VeCT153.
Priešdėlio be- vedinys bestiklis, -ė (kuris be stiklo) yra potencinis: pro […] bestiklius langus jau stiebėsi menki medeliai, pasirodė akinamai mėlyna jūra. VeCKo53.
Sudurtiniai būdvardžiai. Keliolika į žodynus neįtrauktų būdvardžių yra dūriniai. Daugumos jų antruoju dėmeniu eina daiktavardis, o pirmuoju – būdvardis. Visi dūriniai turi jungiamąjį balsį -a- (ar jo variantą –ia-): aukštabalsis, -ė, mažagalvis, -ė, ilgaašmenis, -ė, kiaurašonis, -ė, spygliuotakamienis, -ė, vilgšnaakis, -ė, aitriaspalvis, -ė. Kitų dūrinių su antruoju daiktavardiniu dėmeniu pirmojo dėmens pagrindu eina daiktavardis (rožiapirštis, -ė), prieveiksmis (daugiagylis, -ė, daugiaplotmis, -ė), įvardis (visadalis, -ė) ir skaitvardis (septynsparnis, -ė). Naujadarais apibūdinami žmonės arba kokie nors daiktai: aitriaspalviai skelbimų klijuotojai […] VeŽ12; su ilgaašmeniais dalgiais VeAb55; kiaurašonių blokelių rietuvės VeCKo95; daug spygliuotakamienių palmių. VeQ51; daugiagylis pasaulis VeOT292; rožiapirštė Homero Aušra VeGr159 ir pan. Perkeltinę reikšmę turi naujadaras vilgšnaakis: […] užgriuvo jis [badas] – vilgšnaakis ir šlykštus, be gailesčio ir užuojautos, baisesnis už […] pačią mirtį. VeAb73.
Du dūriniai turi antrąjį būdvardinį dėmenį: iš dviejų būdvardžių padarytas įvairiarudis, -ė (Kelias […] minkštai įsiterpęs į įvairiarudį ornamentą […] VeOT306; iš įvardžio ir būdvardžio padarytas dūrinys savidestruktyvus, -i (jis vartojamas greta pamatinio žodžio destruktyvus): Skaitydamas savidestruktyvų romaną, kaip ir bendraudamas su destruktyviu žmogumi, galiausiai nejučia atsiriboji […] VeCK157. Iš svetimos kilmės dėmens pseudo– ir būdvardžio antikinis, -ė padarytas naujadaras pseudoantikinis, -ė, turintis reikšmę „imituojantis antikinį“: […] aštuonis pseudoantikinius vazonus […] VeAb29.
Naujadaras keiksmakalbis, -ė veikiausiai padarytas iš daiktavardžio keiksmas ir veiksmažodžio kalbėti (jis vartojamas reikšme „kuris vartoja keiksmažodžius“): Bet tu ir keiksmakalbis… – Keiksmakalbis? – pašaipiai vypteli Kristianas. – Ar apskritai yra toks žodis? – Dabar jau tikrai yra. VeJ427.
Mišriosios darybos (prefiksasijos-sufikacijos) rezultatu laikytinas dabartinėje kalboje pavartojamas, bet į žodynus neįtrauktas būdvardis antikrizinis, -ė: Aš – tavo antikrizinis vadybininkas. VeŽ99.
Veiksmažodžiai. Vertimuose rasta ir žodynų nefiksuotų veiksmažodžių. Daugumas jų padaryti su kokiu nors priešdėliu, modifikuojančiu pamatinio veiksmažodžio reikšmę (padirektoriauti, paguglinti, nubrūkšniuoti, išsikūnyti, susikramyti, atskresti, įkakoti, apsigaidinti, užpisti): Nespėjo padirektoriauti netgi mėnesio […] VeGH315; […] kambarį nubrūkšniuoja žibinto spindulių pluoštas. VeMak10; Tačiau taip apgauti išsikūnijusią […] sielą neįmanoma. VeBar33; Jau susikramijai į faterlandą? VeMB27.
Žodynų nefiksuotus veiksmažodžius kulminuoti, trianguliuoti, perspektuoti sąlygiškai galima laikyti priesagų vediniais arba sekiniais, mat jie visi susiję su nelietuviškos kilmės žodžiais kulminacija, trianguliacija, perspektyva. Veiksmažodis perspektuoti yra okazinis, sukurtas tyčia, tik tam tekstui, jis vartojamas netoli bendrašaknio žodžio perspektyva ir tik dėl to galima numanyti jo reikšmę („turėti perspektyvą“): –Naujos perspektyvos. / – Ir ką žadi perspektuoti? – nesusivaldau. VeMB147.
Mišriosios darybos (prefiksacijos-sufiksacijos) rezultatu laikytinas veiksmažodis sujidišinti: jo darybos pamatu eina žodis jidiš, naujadaras turi reikšmę „padaryti panašų į jidiš kalbą“: […] kažkokia jėga nuolat nustumdavo juos arčiau Galicijos, į jos dainingą, susiaurintą, sulenkintą ir sujidišintą tos kalbos atmainą […] VeOT115.
Prieveiksmiai. Keletas į žodynus neįtrauktų prieveiksmių padaryti su pačia dariausia priesaga
-(i)ai: narčiai, degradiškai, staugūniškai, maranietiškai. Tik prieveiksmis narčiai išvestas iš žodynų fiksuoto būdvardžio nartus, -i, o kiti padaryti iš naujadarų – į žodynus neįtrauktų žodžių. Taigi susidaro tokios darybos grandinės: degradiškai : *degradiškas : degradas, staugūniškai : *staugūniškas: staugūnas, -ė („kas staugia, stauglys“ DLKŽ), maranietiškai : *maranietiškas : *maranietis : Maranas): Savęs vis klausiu, kas nutiko, kad taip degradiškai smukta […] VeKl66.
Naujadarai kaip teksto siejimo priemonė
Kai kurie naujadarai knygose pavartoti po kartą, bet yra ir tokių, kurie knygoje kartojami (proanyta, saviteismis, šūduva), kartais kartojamas žodžių junginys su naujadaru (fazaniškas atstumas (VeOT70), septynsparnis angelas (VeAb231, VeAb232), tėvynė apsigaidino (VeŽ11, VeŽ16), narčiai tikiu (VeŽ169–170) ir kt.), pvz.: […] Nastasja […] dažnai pati suirzdavo, negalėdama […] pasakyti proanytai savo minties. VeAb145; Ji ėjo paskui proanytą […] VeAb150; […]nužudydamas kitą asmenį ėjo saviteismio keliu […] VeKD174 ; Kaip žmogus […] griebtis saviteismio? VeKD185; O dabar net nesiteiki grįžti per mano gimtadienį. Kažkokia šūduva, Rėjau. Visiška šūduva. VeCl254;
Dar dažniau naujadarai vartojami netoli bendrašaknių žodžių (t. y. kartojama šaknis). Taip iš konteksto lengviau suprasti naujadarų reikšmes, kartu aiškiai matyti jų vaidmuo siejant tekstą. Pirmiausia šaknis kartojama vartojant tekste naujadarą ir jo pamatinį žodį, pvz.: degtukiškas ir degtukas (Vėjui pūstelėjus man į chalatą išgirstu, kaip brūkšteli jo degtukiška galva. Ir užuodžiu, kad jis degtuku dega sausoje žolėje prie tako. VeHH132), rupūžiškas ir rupūžė (Kartą ant bulvių krūvos viršaus jis pamatė didžiulę rupūžę […] VeOT108; Mintis, kad galėjo […] trenkti juo į jos minkštą rupūžišką kūną, teikė malonumą […] VeOT108), dar beždžioniena ir beždžionė (VeKr49), dar pokvapis ir kvapas (VeHH113), superpiešėjas ir piešėjas (VeAG150,VeAG169), savidestruktyvus ir destruktyvus (VeCK157).
Ta pati šaknis / žodžio dalis kartojama vartojant įvairius bendrašaknius žodžius, pvz., torniakalnietis, -ė vartojamas greta Torniakalnis, naujadarai maranietis, -ė, maranietiškai vartojami greta Maranas: Esu čia sutikęs žmonių, kurie Torniakalnyje gyvena nuo gimimo […]. Jie daug pasakojo apie ankstesnį linksmą torniakalniečių gyvenimą. VeMB5; […] dviejų turtingų ir gerbiamų Marano giminių […]. Į vestuves, neskaitant maraniečių, buvo pakviestas pusšimtis slėnio gyventojų […] VeAb13; […] o ir maranietiškai Nastasja kalbėjo silpnokai […] VeAb145. Naujadarai senmiris /-ys, -ė, semmirietis, -ė vartojami pramaišiui su klubo pavadinimu „Seni, bet ne mirę“: Pirmadienio vakarą „Senmirių“ klubo nariai susirinkom paguosti vienas kito […] VeGH303; Paskui vieną po kito susiradau bičiulius iš „Senų, bet ne mirusių“ klubo ir pasakiau […] VeGH302. Naujadaras staugūniškai vartojamas tame pačiame sakinyje kaip ir realus daiktavardis staugūnas (Dar gerai prisimenu mažąjį staugūną, […] kuris mokėjo su tavimi staugūniškai kalbėtis […] VeKr92). Kartojami šaknį plokšt– turintys žodžiai: Bet galima lengvai įsivaizduoti būtybes, vadinamas plokštaičiais, kurios gyvena kokioje nors Plokštaitijoje […] VeOT236; Jie […] regi tik tai, kas, galima sakyti, kerta tos lėkštos šalies plokštumą. VeOT237. Kartojami šaknį kūn– turintys žodžiai: Kūnijimasis į materiją ir išsikūnijimas iš jos tėra tik ego širdies susitraukimai ir išsiplėtimai. VeBar58; Kol jūs nepasiruošę sąmoningai įsikūnyti materijoje ir išsikūnyti iš jos, tol jūs neišmoksite valdyti materijos. VeBar60. (Dar, pvz., naujadaras keturybė ir realus būdvardis keturgubas (VeOT158), naujadaras šveicarybė ir daiktavardis šveicarai VeOT130), naujadaras apetitiškumas ir realūs žodžiai apetitiškas, apetitiškai (VeOT72, VeOT116, VeOT152, VeOT342).
Kartais kartojamas darybos modelis / baigmuo, paprastai greta realaus darinio vartojamas analogiškos darybos naujadaras, pavyzdžiui, greta tuštuma pavartotas naujadaras ryškuma: Po prerijų tuštumos toji miesto ryškuma atrodo gąsdinančiai. VeHH195. Greta realaus dūrinio gudragalvis pavartotas naujadaras gudrakaklis: – Joks gudrakaklis manęs iš čia neiškrapštys,– pasakė vakar. // –Ne gudrakaklis, o gudragalvis,– pataisiau jį juokdamasis. VeGH307. Okazinis naujadaras stakanovietis padarytas pagal analogiją su stachanovietis iš rusiško žodžio stakan ir reiškia stiklinę: Stakanovietis yra mūsų vietinio žargono naujadaras. Kažkas netyčia pavadino stachanoviečius stakanoviečiais […] ir netrukus žodis įgavo naują reikšmę. […] Stakanovietis – degtinės pilna briaunota stiklinė. VeMB193; […] užsiversti vieną ar du stakanoviečius VeMB193.
Apibendrinimas
- Naujadarų – į žodynus neįtrauktų darinių – yra dažnoje verstinės grožinės literatūros knygoje: vienur jų vienas kitas, kitose knygose palyginti gausu. Naujadarų autorystę nustatyti sunku, vis dėlto manoma, kad daugeliu atvejų žodynų nefiksuotus žodžius pasirenka vertėjai. Jie perteikdami kitos kalbos tekstą lietuviškai nevengia eksperimentuoti, nebijo pavartoti su kokiomis nors darybos priemonėmis sukurtų darinių. (Skaitant gerą verstinę grožinę literatūrą svetimos kalbos įtaka nejaučiama / menkai jaučiama, o raiškos priemonėmis tokie kūriniai prilygsta originaliai lietuvių literatūrai.)
- Vieni iš vertimuose rastų naujadarų laikytini potenciniais (pirmiausia tai abstraktai, veikėjų ar asmenų pagal kilimo ar gyvenamąją vietą pavadinimai), bet yra ir okazinių darinių, sukurtų tyčia, reikalingų (tinkamų) tik tam verčiamam tekstui; tokie naujadarai iškart atkreipia skaitytojų dėmesį.
- Daugiausia vertinėje literatūroje rastų naujadarų remiasi realiais (į žodynus įtrauktais) pamatiniais žodžiais, bet yra ir tokių, kurie išvesti iš žodynų nefiksuotų pamatinių žodžių, taip pat naujadarų arba net iš žodžių junginių.
- Naujadarų reikšmes suprasti galima iš minimalaus arba (kai vartojami perkeltine reikšme) iš platesnio konteksto.
- Kaip ir originalių lietuvių autorių tekstuose, vertimuose gausu įvairaus pobūdžio kartojimo (kartojimas yra teksto siejimo priemonė): kartojamas naujadaras, kartojami bendrašakniai žodžiai, darybos modelis ir kt. Naujadarų ir bendrašaknių realių, įprastų, į žodynus įtrauktų žodžių vartojimas padeda geriau suprasti ir naujadarų reikšmę.
- Absoliuti dauguma į žodynus neįtrauktų būdvardžių eina epitetais (tai būdinga ir lietuvių autorių sukurtiems būdvardžiams).
Šaltiniai
VeAb: Abgaryan Narine. Iš dangaus nukrito trys obuoliai. Vilnius: Balto, 2023. Iš rusų k. vertė Alma Lapinskienė.
VeAG: Grandes Almudena. Kartono pilys. Vilnius: Versus aureus, 2006. Vertė Alma Naujokienė.
VeAN: Link Charlote. Angelų nuodėmės. Vilnius: Alma littera, 2006. Vertė Laima Bareišienė.
VeBar: Barker Elza. Gyvo mirusiojo laiškai. Kaunas: Mijalba, 2008. Iš anglų kalbos vertė Laimutė Marija Žukauskienė.
VeCK: Cusk Rachel. Kudos. Vilnius: Tyto alba, 2023. Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė.
VeCKo: Cusk Rachel. Kontūrai. Vilnius: Tyto alba, 2022. Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė.
VeCl: Clark Imogen. Mūsų istorijos pradžia. Vilnius: Tyto alba, 2022. Iš anglų kalbos vertė Rūta Razmaitė.
VeCT: Cusk Rachel. Tranzitas. Vilnius: Tyto alba, 2023. Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė.
VeGH: Groen Hendrik. Kol dar gyvas. Vilnius: Alma littera, 2017. Iš olandų kalbos vertė Birutė Avižinienė.
VeGr: Grant Ginder. Norėjome tik gero. Vilnius: Balto, 2020. Iš anglų k. vertė Jūratė Pavlovičienė.
VeHH: Humphreys Helen. Bilas triušio pėda. Vilnius: Tyto alba, 2022. Iš anglų kalbos vertė Ina Rosenaitė.
VeJ: James Erika Leonard. Penkiasdešimt išlaisvintų atspalvių. Vilnius: Alma littera, 2013. Iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė.
VeKD: Kurbjuweit Dirk. Baimė. Vilnius: Baltos lankos, 2018. Vertė Dalia Kižlienė.
VeKl: Klupp Thomas. Paradiso. Vilnius: Gimtasis žodis, 2010. Iš vok. k. vertė Gytis Norvilas.
VeKr: Krüger Michael. Himelfarbo sugrįžimas. Vilnius: Tyto alba, 2001. Iš vokiečių kalbos vertė Antanas Gailius.
VeMak: Makine Andreȉ. Žako Dormo žemė ir dangus. Vilnius: Tyto alba, 2008. Iš pranc. k. vertė G. Baužytė-Čepinskienė.
VeMar: Marshall Alan. Aš moku šokinėti per balas. Vilnius: Alma Littera, 2015. Iš anglų k. vertė Vincentas Stravinskas.
VeMB: Bērziņš Māris. Švino skonis. Vilnius: Tyto alba, 2021. Iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė.
VeOT: Tokarczuk Olga. Empūsijas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023. Vertė Vyturys Jarutis.
VeQ: Quintana Pilar. Kalė. Išleido Kitos knygos, 2023. Iš ispanų kalbos vertė Alma Naujokaitienė.
VeŽ – Žadan Sehij. Tarsi žuvis į juodą krantą. Verlibrai 2001–2021. Poezijos rinktinę sudarė Marius Burokas, iš ukrainiečių kalbos vertė Vytas Dekšnys. Išleido Kitos knygos, 2023.
Leksikografiniai šaltiniai
BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, Liutkevičienė D. (vyr. red.). Prieiga internete: https://ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas/.
DLKŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Keinys S. (vyr. red.), 8-as patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, elektroninis variantas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt.
LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002), elektroninis variantas, G. Naktinienė (vyr. red.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: www.lkz.lt; https://ekalba.lt.
LKŽPK – Lietuvių kalbos žodyno Papildymų kartoteka. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt.
ND – Miliūnaitė R., Aleksaitė A., Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas [Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.], Miliūnaitė (sud.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://ekalba.lt/naujazodziai/naujienos.
TŽŽ – Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera, 2013.
Literatūra
Aleksaitė Aleksaitė Agnė 2024: Kas kuria naujus žodžius: visuomenė ar kalbininkai? – Pasaulio lietuvis. Prieiga internete: https://pasauliolietuvis.lt/kas-kuria-naujus-zodzius-visuomene-ar-kalbininkai/.
DLKG: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.
Gritėnienė Aurelija 2025: Naujadarai šiuolaikinėje vaikų ir jaunimo literatūroje: priesagų vediniai. – Pasaulio lietuvis. Prieiga internete: https://pasauliolietuvis.lt/naujadarai-siuolaikineje-vaiku-ir-jaunimo-literaturoje-priesagu-vediniai/
Keinys Stasys 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.
LKG: Lietuvių kalbos gramatika. I. Vilnius: Mintis, 1965.
Vaskelienė Jolanta 2024a: Žodžių daryba. Iš Balčiūnienė Asta, Drukteinis Albinas, Kazlauskaitė Rūta, Vaskelienė Jolanta. Praktinė lietuvių bendrinės kalbos gramatika. Vilnius: VU leidykla, 311–487.
Vaskelienė Jolanta 2024: Lietuvių rašytojai – naujadarų kūrėjai. – Pasaulio lietuvis. Prieiga internete: https://pasauliolietuvis.lt/lietuviu-rasytojai-naujadaru-kurejai/ .
Urbutis Vincas 2009: Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Žodynų nefiksuoti dariniai verstinėje grožinėje literatūroje (I dalis)
Straipsnių ciklas „Lietuvių kalbos naujovės ir įdomybės“. Straipsnį rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Jei norėtumėte publikuoti visą straipsnį ar jo dalį, prašom nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.