Lapkričio 28–29 dienomis sostinėje susirinkę tautiečiai iš įvairių pasaulio šalių dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos organizuotuose mokymuose apie diasporos vaidmenį valstybės nacionaliniame saugume, pilietinį pasipriešinimą bei informacinį saugumą.

Pasauliolietuvis.lt

Tarp dalyvių – Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, valdybos nariai Jūratė Caspersen, Ernesta Kalzauskaitė-Tsakona, Irma Petraitytė-Lukšienė, Rolandas Žalnierius, valdybos atstovas Lietuvoje ambasadorius Antanas Vinkus, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė Agita Beržanskaitė, PLB komisijų nariai, užsienio šalių bendruomenių ir jaunimo bendruomenių lyderiai iš septyniolikos Europos šalių ir JAV.

„Šiandienos geopolitinės realijos aiškiai rodo, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra svarbi Lietuvos atsparumo dalis. Kur begyventume, kokios šalies piliečiai bebūtume – mus vienija ne tik kultūra ar kalba – mus sieja ir atsakomybė už valstybės saugumą. Diasporos stiprybė slypi gebėjime greitai reaguoti, skleisti patikimą informaciją, telktis ir būti Lietuvai tvirtu partneriu sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Tai įpareigoja būti atspariais manipuliacijoms ir dezinformacijai, nuolat stiprinti savo kompetencijas, bendrystę ir gebėjimą veikti kartu“, – Dalia Henke, PLB pirmininkė.

Diasporos lyderiai susirinko mokymuose Vilniuje | PLB ir URM archyvo nuotr.

Galerija: Diasporos lyderiai susirinko mokymuose Vilniuje | PLB ir URM archyvo nuotr.

Mokymus vedė ekspertai iš kompetentingų valstybės institucijų, o PLB Pilietinio atsparumo komisijos pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė pristatė bendruomenės pilietinio pasipriešinimo strategiją.

URM politikos direktorius Laimonas Talat-Kelpša prisiminė istorinį Lietuvos diasporos vaidmenį siekiant Nepriklausomybės, pabrėžė ir šiandieninę diasporos svarbą stiprinant Lietuvos saugumą.

„Vieninga diaspora – svarbus Lietuvos atsparumo ramstis, stiprinantis mūsų šalies pilietinį pasipriešinimą ir informacinį saugumą. Jūs esate saugios Lietuvos bendrakūrėjai, neatsiejama Lietuvos balso pasaulyje dalis“, – sakė L. Talat-Kelpša. 

Pasak pranešėjo, krizės atveju kiekvienas diasporoje turės savo vaidmenį.

„Iškilus grėsmei reikia reaguoti įvairiomis formomis – kalbantis su politikais, sprendimų priėmėjais, gyvenamos šalies nuomonės formuotojais“, – teigia URM atstovas.

Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas akcentavo diasporos bendruomenių vaidmenį stiprinant valstybės saugumą ir visuotinę gynybą.

„Jau šiandien privalome kryptingai stiprinti žinojimą, pasirengimą, kompetencijas ir tarpusavio sąveiką, kad diena X netaptų netikėtumu“, – teigė viceministras.

Per dvi mokymų dienas Lietuvos diasporos organizacijų atstovai buvo supažindinti su nacionalinio saugumo architektūra, hibridinių grėsmių ir dezinformacijos analize, aptarė diasporos vaidmenį pilietinėje gynyboje, ypatingą dėmesį skiriant dezinformacijos naratyvų analizei ir strateginės komunikacijos stiprinimui.

Mokymuose akcentuota, kad dezinformacija nėra naujas reiškinys – ji jau seniai naudojama, nuolat prisitaiko ir tampa aktyviu instrumentu geopolitiniuose konfliktuose. Ekspertai pabrėžė, jog demokratinės valstybės yra jautrios informaciniams išpuoliams, nes demokratijos prigimtis atvira diskusijai, o tai lemia didesnes manipuliacijos galimybes. Todėl diasporai būtina stiprinti savo žinojimą apie dezinformacijos metodus, istorinį revizionizmą, manipuliaciją emocijomis bei gebėti kurti ir skleisti savus, pozityvius naratyvus socialinėje erdvėje.

Dalyviams priminta nacionalinio saugumo ir pilietinio pasipriešinimo strategijų svarba, raginta įsivertinti bendruomenių vidinius resursus – nuo žmogiškųjų išteklių iki ryšių tinklų, kurie krizės metu tampa gyvybiškai reikalingi greitai komunikacijai. 

Ekspertai pabrėžė kibernetinės higienos svarbą ir ragino bendruomenės informaciją saugoti saugiose vietose.

Mokymuose išryškinta, kad stipri, pilietiška, informuota diaspora yra atspari manipuliacijoms ir dezinformacijai. Todėl žinių gilinimas, ryšių tinklų puoselėjimas ir savo bendruomenių narių pažeidžiamumo supratimas tampa esminėmis gynybos dalimis.

Mokymuose dalyvavo Lietuvos diasporos organizacijų atstovai iš 18 valstybių: Airijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos ir Vokietijos.