Žurnalo „Pasaulio lietuvis“ gegužės numeryje skelbiamas trečiasis ciklo interviu – su kandidatu į Lietuvos Respublikos prezidentus Sauliumi Skverneliu.
Kalbino Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ
Pasidalykite savo idėja, šūkiu, su kuriuo einate į rinkimus. Ką norite juo pasakyti?
Rinkimuose dalyvauju su šūkiu „Tėvynės labui“. Tai žodžiai, kurie man artimi. Esu davęs priesaiką Lietuvai, didžiąją gyvenimo dalį tarnauju valstybei. Idėja, su kuria einu į rinkimus – sąžininga Lietuva be užmirštų žmonių. Skaidri ir stipri valstybė.
Įvardykite tris esminius tikslus, su kuriais ateitumėte į vadovo postą.
Socialinės atskirties mažinimas, kova su korupcija ir geri santykiai su strateginiais partneriais.
Pradėkime nuo svarbiausio – lietuvybės ir tautinio identiteto. Ką Jums reiškia šios sąvokos?
Pirmiausia tai stipri tautinė savimonė, meilė Tėvynei, jos istorijos žinojimas, tradicijų puoselėjimas, ryšys su Lietuva. Man tautinis identitetas ir yra šie dalykai. Visus juos puikiai apibendrina žodis – patriotizmas.
Kaip manote, kokie yra šiandienos pasaulio lietuvių, negyvenančių teritorinėje Lietuvoje, ir Lietuvos visuomenės bei vyriausybės santykiai? Ar jaučiate pokyčius?
Stengiamės, kad ryšys būtų artimas. Pasaulinė lietuvių diaspora yra labai svarbi. Buvo daug bandymų kurti globalią Lietuvą, sukurtas portalas, kur suteikiama informacija ir padedama grįžti norintiems lietuviams. Tai nuolatinis procesas. Šiuo metu didžiausias iššūkis yra leisti emigravusiems lietuviams išsaugoti ryšį su Lietuvą per pilietybės išsaugojimą. Šios teisinės problemos sprendimas būtų didžiausias postūmis.
LR Seimas šiuos, 2019-uosius, metus paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Kas Jums yra pasaulio lietuvis? Ką, Jūsų nuomone, reikėtų laikyti pasaulio lietuviu?
Lietuvius, kurie, nesvarbu, kokioje valstybėje gyvena, jaučiasi lietuviais. Man tai ir yra pasaulio lietuvis. Ir ta gija, prisiminimai, sentimentai, meilė Tėvynei yra itin svarbi. Ją reikia saugoti visais įmanomais būdais.
Kaip manote, ar Lietuva nebėra tokia uždara, ar einame teisingu keliu?
Lietuva yra atvira valstybė. Tai lemia ir mūsų integraciją į Europos Sąjunga, ir aiškus pasirinkimas orientuotis į Vakarų demokratijų tradicijas. Tikrai neiname ir, tvirtai tikiu, niekada neisime užsidarymo keliu. Gyvename pasaulyje, kuriame turime ne tik konkuruoti, bet ir kartu spręsti didelius iššūkius.
Kokia yra šiandieninė Lietuva Jūsų akimis ir kaip ji keistųsi Jums perėmus valstybės vairą? Kokius realius ir svarbius pokyčius matote?
Man tapus šalies vadovu valstybė eitų keliu, kuriuo eina dabar. Didėtų gyventojų pajamos, būtų mažinama mokestinė našta ten, kur tai galima daryti, visiems padalintume vaisius, kuriuos nuraškome kovodami su šešėliu, mažėtų korupcijos, nepotizmo, už sąžiningą darbą būtų tinkamai atlyginama, valstybėje nebūtų „pamirštų“ žmonių.
Turbūt Jums nėra svetimos diskusijos apie artėjantį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo. Kokia yra Jūsų pozicija šiuo klausimu?
Man šis referendumas labai svarbus. Mano pozicija labai aiški – ateikite balsuoti ir balsuokite „už“. Tai klausimas, kuris liečia daug Lietuvos žmonių – jūsų artimuosius ir draugus taip pat.
Šiuo metu žiniasklaidoje akcentuojama, jog į Lietuvą grįžta vis daugiau lietuvių. Ar tikite, jog didžioji dalis išvykusių lietuvių pasirinks gyvenimą Lietuvoje? Kokia turėtų būti Lietuva, kurioje žmonėms būtų patogu ir miela gyventi?
Nemažai apie tai kalbėta. Tai vienas strateginių šios Vyriausybės uždavinių. Emigravę žmonės grįžta ne tik dėl ekonominių priežasčių. Jie pradeda matyti teisingesnę valstybę, kurioje galima dirbti ir uždirbti. Kurioje galima saugiai auginti vaikus ir gauti valstybės paramą. Jiems netrūksta darželių arba mokyklų.
Ko palinkėtumėte visiems pasaulio lietuviams?
Sėkmingai kuriant savo gyvenimus nepamiršti Lietuvos. Grįžti čia su savo vaikais, mokyti savo vaikus lietuvių kalbos, palaikyti ryšį su draugais ir artimaisiais. Galiausiai, linkiu nepamiršti ir savo pilietinių teisių – balsuoti, sekti politines aktualijas, dalyvauti diskusijose.
Dėkoju už atsakymus.
Interviu spausdintas žurnalo „Pasaulio lietuvis“ 2019 m. gegužės numeryje 5/577.
Mielai pasidalysime žurnale skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.