Artėjant rugpjūčio 10-ajai – Lituanistinės mokyklos dienai Prezidentūroje įvyko jai paminėti skirtas renginys, subūręs lituanistinių mokyklų mokytojus iš keliasdešimties pasaulio valstybių. Lituanistinio švietimo srityje pasižymėję užsienio lietuviai buvo apdovanoti už nuopelnus. Vasario 16-osios gimnazijai Užsienio reikalų ministerija (URM) skyrė aukščiausią garbės ženklo apdovanojimą – Aukso Vytį, išskirtinį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) apdovanojimą gavo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Švietimo komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė. Pirmą kartą istorijoje skiriamo Lituanistinių mokyklų ambasadoriaus titulą gavo ŠMSM Užsienio lietuvių skyrius.

Pasauliolietuvis.lt

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos / Eitvydo Kinaičio nuotraukos

Rūgpjūčio 8 d. vykusiame renginyje dalyvavo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos nariai: pirmininkė Dalia Henke, Švietimo komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė, Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė ir Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos bendraįkūrėja ir mokytoja Aurelija Orlova ir Ekonominio bendradarbiavimo komisijos pirmininkė Jolita Mikštaitė; kelios dešimtys lituanistinio švietimo srityje dibančių užsienio lietuvių, lituanistinio švietimo pasaulio lietuvių bendruomenėse globėja pirmoji ponia Diana Nausėdienė, laikinai einanti pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, laikinai einantis pareigas užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

PLB valdybos narės su pirmąja ponia Diana Nausėdiene

Iškilmingame Lituanistinės mokyklos dienos renginyje LR Prezidentūroje ministras Kęstutis Budrys lituanistinio švietimo užsienyje puoselėtojams įteikė garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ apdovanojimus.

Vasario 16-osios gimnazijai, šiais metais mininčiai 75-erių veiklos metų sukaktį, už ilgametę lietuvybės puoselėjimo misiją, aukštą ugdymo kokybę, už aktyvų vaidmenį telkiant bendruomenę ir glaudžių ryšių su Lietuva palaikymą, skirtas aukščiausias garbės ženklo apdovanojimas – Aukso Vytis.

„Vasario 16-osios gimnazija – vienas sėkmingiausių Pasaulio Lietuvių Bendruomenės remtų sumanymų, jau dešimtmečius skleidžiantis lietuvybės šviesą Europoje ir už jos ribų. Džiaugiamės, kad šį darbą įvertino garbingas URM apdovanojimas – tai padėkos ženklas visiems, kurie tarnauja Lietuvai, kasdieniu triūsu ir meile mokslui bei kultūrai ugdo jaunąsias asmenybes“, – Pasauliolietuvis.lt svetainei pabrežė PLB pirmininkė Dalia Henke.

Vasario 16-osios gimnazijos atstovas Martynas Lipšys ir PLB pirmininkė Dalia Henke | Asmeninio archyvo nuotr.

Garbės ženklo medalius ministras įteikė į Lietuvą atvykusioms laureatėms: ilgametei JAV lietuvių bendruomenės narei, Vašingtono K. Donelaičio mokyklos mokytojai ir buvusiai vadovei Angelei Bailey; aktyviai JAV lietuvių bendruomenei narei, lituanistinės mokyklos Naujajame Džersyje „Lietuvėlė“ steigėjai, JAV LB Švietimo tarybos lietuvių kalbos kursų suaugusiesiems koordinatorei ir projekto „Edukacijos JAV lituanistinėms mokykloms“ vadovei Auksei Motto; Barselonos lituanistinės mokyklos steigėjai, vadovei, lituanistinio švietimo Ispanijos Katalonijos regione puoselėtojai Solveigai Stankevičiūtei.

Garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ medaliai taip pat skirti Toronto Maironio lituanistinės mokyklos mokytojai, Hamiltono Vyskupo Valančiaus lituanistinės mokyklos vadovei ir mokytojai, buvusiai Kanados lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkei švietimui Vidai Angelei Stanevičius; ilgametei Toronto Maironio lietuvių mokyklos ir aukštesniųjų lituanistinių kursų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, Kanados lietuvių savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ redakcijos padėjėjai ir straipsnių autorei, kultūros renginių ir literatūros švenčių organizatorei Rimai Žemaitytei-De Iuliis, lituanistinės mokyklos Tbilisyje steigėjai, ilgametei mokytojai ir vertėjai Lidijai Giorgobiani.

 

„Tai padeda išlaikyti artimesnį naujų kartų santykį su seneliais, kitais artimaisiais, padrąsina jaunimą įsilieti, jungtis ir dalyvauti Lietuvoje rengiamose stovyklose, dainų ir šokių šventėse bei visuose Pasaulio lietuvių bendruomenės renginiuose. Skatina, subrendus intelektualiai ir socialiai, įsitraukti į studijas, mainų programas, į profesinį bendradarbiavimą, į mokslines konferencijas ir forumus“, – sakė D. Nausėdienė.

Dėkodama lituanistinių mokyklų įkūrėjams, mokytojams ir vadovams, ŠMSM ministrė R. Popovienė pabrėžė: „Jūsų darbas ir pastangos – neįkainojama dovana visai mūsų mažai, bet gyvybingai ir atkakliai tautai. Per kalbą, per tūkstantmečiais nusidriekiančius papročius, per kultūros tęstinumą žmogus užmezga tikrą ir stiprinantį ryšį su savo gentimi, su savo tauta. Įgauna aiškius orientyrus savo tautinei tapatybei pasaulyje formuoti.“

D. Nausėdienė padėkojo visiems, aktyviai  dalyvavusiems šių metų Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Palangoje. Pasak pirmosios ponios, tai buvo ne tik reikšmingas asmeninis kiekvieno lietuvio indėlis mūsų vienybei stiprinti, bet kartu ir svarbus bendruomenių nuopelnas, kuris išplėtė ir pratęsė nacionalinės vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programos ribas, leido dar geriau suprasti ir akivaizdžiai įrodė, kaip svarbu lavinti jaunosios kartos įgūdžius per sportą, per bendruomeninio sveikatinimo ir sveiko gyvenimo būdo tradicijas.

„Švietimo sistemos užduotis – ugdyti sveikus įpročius nuo pat mažens. Sveikame kūne – sveika siela. Tikslingai bendradarbiaujant Prezidentūrai ir Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui su naująja Vyriausybe pavyko pasiekti, kad fizinio raštingumo programos pagaliau taptų nacionalinės ir būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

Pirmosios ponios žodžiais, Prezidentūrai po penkerių su puse kryptingo darbo metų, siekiant strateginio valstybei tikslo – harmoningai ugdyti jaunąją kartą, auginti sveiką ir stiprią asmenybę, pagaliau pavyko įrodyti, kad nukreipti būtinąją sisteminę pertvarką kiekvieno vaiko poreikių patenkinimo ir jo galimybių vystymo link dar ikimokykliniame amžiuje yra būtinybė, siekiant stiprinti Lietuvos vaikų sveikatą, o kartu ir šalies konkurencingumą.

D. Nausėdienė priminė, jog mokyti ir mokytis – tai prigimtinis žmogaus poreikis, vedantis augimo ir įprasminimo keliu. Mokytis gimtosios kalbos ir mokytis gimtąja kalba, vadinasi, auginti ne tik save, bet ir savo tautą, valstybę, visuomenę. Pirmosios ponios teigimu, tai nėra tik skambūs žodžiai, tai yra tikrasis gyvenimas. Tai yra ir šalies istorijos, ir lietuvių bendruomenių pasaulyje asmeninio gyvenimo įvykiais bei darbais, meile Tėvynei pagrįstos tiesos, kuriomis remiasi mūsų visų savastis.

„Valstybė, suprasdama švietimo užsienyje svarbą, ieško būdų, kaip prisidėti prie šių mokyklų gyvybingumo – nuo išteklių užtikrinimo iki mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir infrastruktūros gerinimo. Tikiu, kad bendromis pastangomis rasime sprendimus, leisiančius šioms mokykloms ne tik išlikti, bet ir klestėti “, – sakė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia pasidžiaugė, kad Lietuva stoja į talką Ukrainai, patiriančiai brutalaus agresoriaus prievartą. „Kaip kitados Vakarų valstybės padėjo mūsų pabėgėliams įleisti šaknis ir išsaugoti savastį, taip šiandien Lietuva stoja į talką Ukrainai, patiriančiai to paties brutalaus agresoriaus prievartą. Visos mūsų pastangos, laikas, sąnaudos įgyja prasmę, kai kartu su ištikimu partneriu Vytauto Didžiojo universitetu matome, kaip bendri sumanymai, pasitelkiant minkštąsias galias, virsta tikrove, kaip gražios svajonės ima augti ir tampa kūnu“, – sakė D. Nausėdienė.

Vašingtono Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos atstovės perdavė simbolį – Lietuvių kalbos dienų Mažosios sostinės vėliavą – Norvegijoje Bergeno mieste įsikūrusiai lituanistinei mokyklai „Rytmetys“

„Šiandien Lietuvoje veikia Ukrainos centras, telkiantis pagalbos pajėgas šiai drąsiai tautai, padedantis šaliai per šeimas, per žmones, ukrainiečių diasporą ir jaunimą, per tarptautines ir vietines organizacijas bei Lietuvos visuomenę integruotis į Europą. Konsoliduojame Ukrainos centre akademines, socialines, kultūrines, diplomatines, švietimo pajėgas ir dėkojame Lietuvos Respublikos  užsienio reikalų ministerijai už savalaikį partnerystės su Ukrainos centru Vilniuje efektyvinimą“, – pažymėjo D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia teigė, kad  Lietuvai svarbus kiekvienas vaikas, nepaisant to, ar Lietuvoje, ar užsienyje jis gyvena. „Mūsų tikslas – kad visi užsienyje atsidūrę tautiečiai žinotų apie lituanistines bendruomenes ir lituanistines mokyklas. Nuolatos pabrėžiame, jog būtina susitelkti, skleisti žinią vienas kitam, padėti vienas kitam, vienyti pastangas“, – sakė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia kalbėjo apie užsienio valstybėse steigiamas lituanistines mokyklas ir jų reikšmę.  „Atidarykime mokyklas, net jeigu ten bus tik keletas vaikų, pavyzdžiui, kaip Japonijoje.  Tegu ir tie keli vaikai spinduliuoja džiugų buvimą lietuviais bei ugdo savo tautinės tapatybės stiprybes. Tegu mokydamiesi lituanistinėse mokyklose atveria sau neabejotinai platesnius vartus: gausesnes galimybes  bei greitesnius, efektyvesnius kelius į ateitį pasaulyje per Lietuvą“, – sakė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia pasidžiaugė, kad vis daugiau jaunų žmonių, atlikę stažuotes Lietuvoje, nusprendžia čia pasilikti, pabrėždami, jog lietuviai yra veržli ir kūrybinga tauta. Lituanistinės mokyklos, jų mokytojai ir pasaulio lietuvių bendruomenės padeda jaunuoliams tapti visaverčiais Lietuvos kūrėjais, prisidėti prie valstybės gerovės ir jos augimo.

Pirmoji ponia taip pat pažymėjo, kad daugėja lietuvių, sugrįžtančių ar svarstančių grįžti į Lietuvą. Būtent lietuvių kalbos mokėjimas vaikams padeda sklandžiai integruotis į švietimo sistemą, susirasti draugų, suprasti kultūros kodus, jaustis saviškiais. Tai suteikia mažiesiems saugumo jausmą ir daro jaunuolių sugrįžimą ne iššūkiu, o natūraliu ir džiugiu žingsniu į tėvynę Lietuvą. Kultūros, istorijos, gyvenimo būdo pažinimas, bendrystės pajauta leidžia greit susirasti bendraminčių, stiprinti ir kurti lietuviškas šeimas.

„Visa tai būtų neįmanoma be jūsų, brangūs mokytojai. Daugelis jūsų šį darbą dirbate laisvalaikiu, savaitgaliais, atostogų metu. Jūsų atsidavimas ir meilė tam, ką darote, yra neįkainojama dovana mūsų tautai“, – sakė D. Nausėdienė.

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.