Antrojo pasaulinio karo pabaiga ne visoms šalims ir tautoms atnešė laisvę ir galimybę savarankiškai plėtoti savo valstybių ir visuomenių gyvenimą. Vidurio ir Rytų Europos šalys ilgiems metams pateko į sovietų gniaužtus, buvo izoliuotos nuo laisvojo pasaulio. Tuoj po karo ėmė prastėti Sovietų Sąjungos ir buvusių jos sąjungininkų santykiai. Laisvojo pasaulio šalims gana greit tapo aišku, kad sovietų skleidžiama komunizmo propaganda sudaro rimtą iššūkį jų nacionaliniam saugumui ir reikia imtis priemonių šiai grėsmei neutralizuoti. Šioje vietoje ypač svarbi JAV, kaip vienos iš supervalstybių, pozicija. Atsižvelgiant į to meto technologines galimybes, suvokta, kad pro „geležinę uždangą“ prasiskverbiančios radijo transliacijos gali būti viena iš efektyviausių priemonių ideologinei kovai su SSRS. JAV valdžia skyrė daug žmogiškųjų ir materialiųjų resursų radijo transliacijų į Sovietų kontroliuojamas teritorijas organizavimui. JAV radijo stočių bangos pasiekdavo ir sovietų okupuotą Lietuvą bei prisidėjo prie vakarietiškų, demokratinių vertybių sklaidos, tautinio sąmoningumo ugdymo, kritiškos pozicijos Sovietų Sąjungos atžvilgiu formavimo. Šio reiškinio analizei skirta neseniai pasirodžiusi istorikės Ingos Arlauskaitės Zakšauskienės knyga „Vilties desantas. JAV radijo transliacijos į sovietų Lietuvą“ (Vilniaus universiteto leidykla). Su knygos autore kalbėjomės apie okupuotą Lietuvą pasiekdavusias „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos radijo“, „Laisvės radijo“ transliacijas; apie tai, kuo šių radijo stočių programos skyrėsi viena nuo kitos, kuo buvo panašios; kokį poveikį jos darė sovietų okupuotos Lietuvos visuomenei ir daugeliu kitų klausimų. Linkime malonaus žiūrėjimo, o taip pat kviečiame skaityti šią įdomią knygą!
Žymos
Susiję straipsniai
K. Budrys Hiutenfelde: jei ES nori išlikti, ji privalo tapti globaliu veikėju. Kitaip ji liks tik objektu ant derybų stalo
- 2026-11-21
- 149
Lapkričio 21 d. Hiutenfelde vykstančiame Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų, lietuvių...
Vokietijoje vyks penktasis Lietuvos ambasadorių Europos šalyse ir Europos lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavimas
- 2026-11-19
- 297
Lapkričio 20–22 dienomis istoriniame lietuvybės židinyje Vokietijoje – Hiutenfelde, Renhofo pilyje –...
Turkijos lietuviai Ankaroje susibūrė aptarti bendruomenės ateities ir lietuvybės išsaugojimo
- 2026-11-19
- 219
Lapkričio 14–15 d. Ankaroje vyko Turkijos lietuvių visuotinis suvažiavimas. Dvi dienas buvo...
Lietuviškai apie Kataloniją: „Draugystės tilto“ patirtys Barselonoje
- 2026-11-19
- 375
Spalio 30 – lapkričio 1 dienomis Barselonoje vykęs „Draugystės tiltas 2026“ subūrė lietuvių...
URM viceministras K. Vaitiekūnas: Airijos lietuvių stiprybė – gebėjimas telktis ir dalyvauti Lietuvos gyvenime
- 2026-11-18
- 269
Lapkričio 14–15 d. užsienio reikalų viceministras Kristupas Vaitiekūnas lankėsi Dubline, kur dalyvavo...
Vokietijoje dėstanti profesorė: Frankfurtas – viena centrinių lietuvių kalbos mokymo vietų
- 2026-11-18
- 274
„Orientuojuosi į indoeuropeistikos studijas, noriu, kad tos senosios kalbos būtų kuo daugiau“, –...

