Antrojo pasaulinio karo pabaiga ne visoms šalims ir tautoms atnešė laisvę ir galimybę savarankiškai plėtoti savo valstybių ir visuomenių gyvenimą. Vidurio ir Rytų Europos šalys ilgiems metams pateko į sovietų gniaužtus, buvo izoliuotos nuo laisvojo pasaulio. Tuoj po karo ėmė prastėti Sovietų Sąjungos ir buvusių jos sąjungininkų santykiai. Laisvojo pasaulio šalims gana greit tapo aišku, kad sovietų skleidžiama komunizmo propaganda sudaro rimtą iššūkį jų nacionaliniam saugumui ir reikia imtis priemonių šiai grėsmei neutralizuoti. Šioje vietoje ypač svarbi JAV, kaip vienos iš supervalstybių, pozicija. Atsižvelgiant į to meto technologines galimybes, suvokta, kad pro „geležinę uždangą“ prasiskverbiančios radijo transliacijos gali būti viena iš efektyviausių priemonių ideologinei kovai su SSRS. JAV valdžia skyrė daug žmogiškųjų ir materialiųjų resursų radijo transliacijų į Sovietų kontroliuojamas teritorijas organizavimui. JAV radijo stočių bangos pasiekdavo ir sovietų okupuotą Lietuvą bei prisidėjo prie vakarietiškų, demokratinių vertybių sklaidos, tautinio sąmoningumo ugdymo, kritiškos pozicijos Sovietų Sąjungos atžvilgiu formavimo. Šio reiškinio analizei skirta neseniai pasirodžiusi istorikės Ingos Arlauskaitės Zakšauskienės knyga „Vilties desantas. JAV radijo transliacijos į sovietų Lietuvą“ (Vilniaus universiteto leidykla). Su knygos autore kalbėjomės apie okupuotą Lietuvą pasiekdavusias „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos radijo“, „Laisvės radijo“ transliacijas; apie tai, kuo šių radijo stočių programos skyrėsi viena nuo kitos, kuo buvo panašios; kokį poveikį jos darė sovietų okupuotos Lietuvos visuomenei ir daugeliu kitų klausimų. Linkime malonaus žiūrėjimo, o taip pat kviečiame skaityti šią įdomią knygą!