Sigita ŠIMKUVIENĖ
Net nesitiki, kad praėjo tiek daug metų, kai aš gyvenu Amerikoje. Rodosi, visai neseniai ryžausi palikti savo mielą Tauragę, vyro kapą, mamytę ir uošvius. Pradžioje buvo nepaprastai sunku – buvau čia be savo dukrų, be kalbos, be dokumentų.
Atvykusi dirbau sunkų fizinį darbą nekilnojamojo turto kompanijoje – tvarkiau namus, tapau dažytoja (sekėsi, mat ranka turėjo įgūdžių žaisti stalo tenisą), kasiau sniegą, kad nuomininkai nepaslystų, neapsikentusi sodinau gėles priešais pastatus. Dėkoju likimui, kad tėveliai išauklėjo darbščią, stiprią, savarankišką, tolerantišką – to reikėjo susidūrus su skirtingų kultūrų žmonėmis.
Straipsnis spausdintas žurnalo „Pasaulio lietuvis“ 2019 m. kovo numeryje 3/575.
Mielai pasidalysime žurnale skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.