Užsienyje gyvenantys lietuvių jaunuoliai nelieka abejingi tiek Lietuvos, tiek pasaulio problemoms. Prisijungę prie Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) jie kelia tikslus, skirtus stiprinti Lietuvos valstybę ir vienyti diasporą. Šią vasarą, birželį, vyko Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas (PLJK), kuriame susirinkę delegatai priėmė rezoliucijas dėl nacionalinio saugumo stiprinimo, pilietinio aktyvumo skatinimo bei paramos Ukrainai. Antrą kartą PLJS pirmininke išrinkta Agita Beržanskaitė su ITLIETUVIAI.IT pasidalijo kuo šiuo metu gyvena organizacijos valdyba ir kiti aktyvūs diasporos jaunuoliai.

Gabija Vaitkevičiūtė

ITLIETUVIAI.IT

Nacionalinio saugumo stiprinimas

Kipre gyvenanti A. Beržanskaitė pasakoja, kad tarp svarbiausių PLJS kongrese priimtų nutarimų šiemet buvo rezoliucija dėl diasporos jaunimo įtraukimo į nacionalinio saugumo stiprinimą. Pagrindinės užduotys – užsienio lietuvių komunikacija ir privalomosios karo tarnybos prieinamumas. A. Beržanskaitė akcentuoja, jog užsienyje gyvenančių lietuvių pareiga yra skleisti žinią apie Lietuvos situaciją pasaulyje. Norint tai įgyvendinti, reikia, jog diasporos jaunimas būtų teisingai informuotas.

„Taip pat tai yra Lietuvos diasporos atsparumas. Dalis užsienio lietuvių yra išsaugoję Lietuvos pilietybę. Jeigu mes gebame būti atsparūs hibridinėms atakoms, propagandai, dezinformacijai, galime tinkamai pasirinkti rinkimuose, už ką balsuoti“, – teigia PLJS pirmininkė.

Be to, kongreso dalyviai diskutavo apie privalomosios karo tarnybos prieinamumą diasporos jaunimui.

„Kai kurių užsienyje gyvenančių tautiečių, norinčių atlikti karo tarnybą Lietuvoje, lietuvių kalbos žinios yra silpnos, kyla klausimas, koks yra informacijos prieinamumas, kokios yra socialinės garantijos, kokios yra karjeros perspektyvos“, – pabrėžia A. Beržanskaitė.

Pilietiškumas net tolimuose pasaulio kraštuose

Antroji kongrese priimta rezoliucija – dėl Pasaulio lietuvių apygardos išsaugojimo ir pilietinio aktyvumo.

„Išvykus iš Lietuvos lengva pamiršti pilietybės ir balso galią – demokratijos pagrindą. Skatindami diasporos lietuvius jungtis į bendruomenę ir siekdami aktyvaus Lietuvos Respublikos įsitraukimo, galime pasiekti geresnių rezultatų“, – teigia A. Beržanskaitė.

Pernai Pasaulio lietuvių apygardai grėsė panaikinimas, nes tam, kad būtų išsaugota rinkimų apygarda reikia 37 tūkst. balsų. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pernai vykusiose rinkimuose šioje apygardoje balsavo 37811 pilietis, tad diasporos skatinimas balsuoti išlieka labai svarbus.

Palaikymas Ukrainai

Trečioji kongrese priimta rezoliucija – dėl paramos Ukrainai. Šią rezoliucija diasporos jaunimas patvirtino jau antrą kartą.

„Parodome, kad Ukraina gina ne tik savo teritorinį vientisumą, bet ir demokratines vertybes, žmogaus teises, visos Europos saugumą. Tęsti darbus su Ukrainos jaunimu, solidarizuotis yra gyvybiškai svarbu tiek Ukrainai, tiek Lietuvai“, – konstatuoja A. Beržanskaitė.

Laukiami ne tik lietuviai

PLJS vadovė pasakoja, kad organizacija atvėrė duris autoritarines valstybes palikusiam jaunimui.

„Nuo šiol organizacija atvira ne tik užsienyje gyvenančiam lietuvių kilmės jaunimui, bet ir tiems tautiečiams, kurie dėl autoritarinių režimų buvo priversti palikti savo šalis ir persikėlė gyventi į Lietuvą“, – apie įstatų papildymą aiškina A. Beržanskaitė.

Be to, po PLJS skėčiu vis dar yra šalių agresorių – Rusijos, Baltarusijos, taip pat ir  Venesuelos – bendruomenės, jungiančios į Lietuvą grįžusius šiose šalyse gyvenusius jaunuolius. Taip iš pavojingų vietovių grįžę lietuviai gali kalbėti apie tų šalių situaciją ir atstovauti jų šalių lietuvių jaunimą.

Kongreso šūkis – „Skirtingi keliai – vienas tikslas“

Šis šūkis pasirinktas dėl dabarties ryšio su beveik 60 metų trunkančią Pasaulio lietuvių jaunimo kongresų istorija.

„Kai 1966-aisiais, dar sovietinės okupacijos laikotarpiu, vyko pirmasis kongresas Jungtinėse Amerikos Valstijose, pagrindinis tikslas buvo vienas – išsaugoti lietuvišką tapatybę išeivijoje. Tai buvo kova dėl kalbos, atminties ir ryšio su Lietuva, net jei ta Lietuva egzistavo tik širdyje ar šeimos pasakojimuose“, – pasakoja PLJS pirmininkė Agita Beržanskaitė.

Kongreso organizatoriai norėjo parodyti, jog nors lietuviai gyvena užsienyje dėl skirtingų priežasčių (studijų, darbo, renkasi kurti šeimą svetur ar jau gimsta ne Lietuvoje), juos vienija tas pats tikslas – išlaikyti ryšį su Lietuva, kalba, kultūra ir savo šaknimis.

Lietuva tapo pavyzdžiu Skandinavijai

Šiais metais PLJK organizavo trijų šiaurės šalių jaunimo organizacijos: Danijos, Švedijos ir Islandijos lietuvių jaunimo sąjungos kartu su PLJS.

„Tai buvo ne tik logistinis iššūkis, bet ir simbolinis bendradarbiavimo ženklas: Lietuva dažnai žvelgia į Skandinaviją kaip į pavyzdį, o šįkart – žvilgsnis buvo abipusis“, – mintimis dalijasi A. Beržanskaitė.

Kongreso delegatus pasveikino garbūs svečiai

PLJK atidarė A. Beržanskaitė bei kongreso ruošos komiteto ko-pirmininkės Greta Macionytė ir Rasa Vareikienė, tarusios sveikinimo žodžius.

Kongreso delegatus pasveikinti susirinko garbingi svečiai iš Lietuvos ir pasaulio: Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, ambasadorė Danijos Karalystėje ir Islandijai Asta Radikaitė, Švedijos ambasadorius Linas Linkevičius. Sveikinimo žodžius taip pat perdavė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda bei užsienio reikalų ministras  Kęstutis Budrys. Renginį globojo Prezidentas Valdas Adamkus. Visi pabrėžė diasporos jaunimo svarbą, kvietė nebijoti lyderystės ir priminė, kad jų balsas svarbus.

Vakarą vainikavo meninė programa – atlikėjo Dominyko Vaitiekūno pasirodymas. „Daugeliui tai buvo akimirka, kai pirmą kartą taip aiškiai pajuto, kad net ir gyvendami toli, jie yra neatsiejama Lietuvos dalis. Šis vakaras ne tik suvienijo, bet ir nuteikė prasmingai, produktyviai savaitei, kupinai idėjų, diskusijų ir naujų pažinčių“, – prisiminimais dalijasi A. Beržanskaitė.

Skandinavijos pažinimas stiprino bendruomenę

Kongrese delegatams buvo svarbu ne tik priimti sprendimus, bet ir skirti laiko pažinti naujas kultūras bei vienas kitą. Vakarai buvo skiriami Danijos ir Švedijos kultūrų pristatymui bei neformaliam bendravimui.

Dalyvius sužavėjo kelionė po Islandiją: jie pamatė gamtos stebuklus, tokius kaip ugnikalniai, kriokliai, juodojo smėlio paplūdimiai.

„Tai buvo ne tik galimybė pažinti šalį, bet ir atitrūkti nuo kasdienybės bei pasijusti tikroje kelionėje – tiek geografine, tiek vidine prasme. Islandijos gamta savo nepakartojamu grožiu priminė: kaip gamta yra stipri ir nenuspėjama, taip ir lietuviška tapatybė diasporoje – gyva, atspari ir įvairialypė“, – apie įspūdžius pasakoja A. Beržanskaitė.

Išrinkta nauja PLJS valdyba

Valdybos rinkimai tapo kongreso kulminacija, delegatai nusprendė, kas bus atsakingi už priimtų nutarimų įgyvendinimą ir pradėtų darbų tęsimą.

PLJS valdybą sudaro:

• Marija Čyvas (Jungtinės Amerikos Valstijos),
• Simonas Bingelis (Jungtinės Amerikos Valstijos),
• Gabriela Avalos Liesinskas Mockienė (Venesuela),
• Simonas Pukinskis (Jungtinė Karalystė),
• Silvija Liaukevičiūtė (Lenkija),
• Laima Griszka (Argentina),
• Agita Beržanskaitė (Nyderlandai), kuri antrai kadencijai perrinkta PLJS valdybos pirmininke.

Į PLJS Kontrolės komisiją išrinkti:

• Ingrida Vaznelytė (Lenkija),
• Rimvydas Rubavičius (Škotija)
• Elena Urbonaitė (Švedija).

Ši komanda atsakinga už skaidrumą ir padės naujajai valdybai.

PLJS verčia naują istorijos puslapį

PLJS yra organizacija, turinti gilią istoriją. Pasak A. Beržanskaitės, dabartinė diasporos jaunimo karta pildo organizacijos pasiekimų kraitį garsiai pasakodami apie globalią Lietuvą, atvirumą pasauliui, visuomeniškumą ir neabejingumą kitose šalyse vykstantiems konfliktams. „Dabartinis jaunimas įrodo kovos už laisvę vertę“, – savo kartos pasaulio lietuvius apibūdina PLJS pirmininkė.

Kitas PLJS kongresas vyks 2027 m. trijose Pietų Amerikos valstybėse: Brazilijoje, Urugvajuje, Argentinoje.