Liepos 11 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko įkvėpiančio dokumentinio filmo apie Lietuvos išeiviją  „Abipus vandenynų“ premjera. Joje gausiai dalyvavo iš įvairių šalių atvykę pasaulio lietuviai – šiuo kultūriniu renginiu baigėsi Vilniuje vykusio PLB XVIII Seimo programa.

Ana Vengrovskaja | Pasauliolietuvis.lt

Anos Vengrovskajos nuotraukos

Įžanginį žodį tarė ilgametis Lietuvos ambasadorius įvairiose šalyse, daugiau kaip 20 knygų apie lietuvių emigraciją parašęs istorikas dr. Alfonsas Eidintas. Jis papasakojo apie išeivijos veiklos svarbą Lietuvos valstybingumo vystymuisi.

„Filmas yra apie tai – gyventi ne tik sau, bet ir Lietuvai, daryti kažką, ką aš sugebu, – pasakojo istorikas. – Filme pasisako tie, kurie iki šiol buvo kalbinti rečiau. Matyt, tai yra filmo esmė: kiekvienas pasakoja savo istoriją, o tai rodo ir bendrą paveikslą.“

Premjeroje dalyvavo daugelis naujai išrinktos Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos narių ir ketvirtą kartą jos pirmininke išrinkta Vokietijos lietuvė Dalia Henke.

„Mes gyvename abipus vandenynų, penkiuose žemynuose, bet mus jungia Lietuva. Kai kurie neturi lietuviško paso, kai kurie gal jau lietuviškai nekalba, bet šią savaitę Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje kabėjo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vėliava. Ne be reikalo – mūsų įsipareigojimas, atsakomybė yra Lietuva. Nesustokite, kurkite filmus apie diasporą, nes esame Lietuvos dalis, jos ambasadoriai – kiekvieną dieną ją reprezentuojame ir giname“, – kreipdamasi į filmo kūrėjus sakė PLB pirmininkė.

Dokumentikos ciklo „Širdies piligrimai“ antrasis filmas „Abipus vandenynų“,  sukurtas VšĮ  „Širdies piligrimai“ (scenarijaus autorė ir režisierė Audronė Bielinienė, operatorius ir montažo režisierius Robertas Zamaris), skirtas Kovo 11-osios 35-osioms metinėms, mūsų tautos, išblaškytos pasaulyje, bendram keliui į Laisvę. 

„Šis filmas yra apie žmones, kurių akys dega. O žmogaus akys dega, kai jis gyvena ne tik sau, bet ir kitiems. Filmas – apie laisvės troškulį, apie meilę“, – pristatydama kūrinį sakė jo režisierė Audronė Bielinienė.

Prisiminimais dalijosi JAV ir Australijos lietuviai

„Abipus vandenynų“  – tai susitikimai su prof. Vytautu Landsbergiu, signataru Emanueliu Zingeriu, Sąjūdžio „siela“ – Angonita Rupšyte, Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos bendradarbe ses. Gerarda Elena Šuliauskaite SJE, t. Antanu Saulaičiu SJ, ses. Igne  Marijošiūte (Gražina Teresa Igne Marijošius) MVS, JAV Senatoriumi Ričardu Durbinu,  JAV lietuviais Aleksandru Rimu Domanskiu, Rimu ir Audra Gulbinais, dr. Jonu Daugirdu, dr. Mirga Girniuviene, Linu Gyliu, Artūru Žiliu, Gintaru Karosu, Angele Kernius (Karnavičiene), Rasa Mauragis, Algirdu Šimkumi ir dar daugeliu įdomių, aktyvių JAV ir Australijos lietuvių.

„Tai pasakojimas apie laisvės troškimą, atkaklų, nuoseklų, „neišmušamą“ iš maršruto keliavimą į tikslą, nepaisant nieko… Dešimtmečius – per tamsą, tremtį, žudynes, bauginimus ir melą, sovietmečio gundymus ir gūdžią tos tikrovės tylą; ir kryptingą veiklą kitapus vandenynų, laisvose „Amerikose“, gal niekuomet ir nemačius Lietuvos, bet išgyvenant laisvės „nerimą“ širdies gelmėse.

Iškovota laisvė – tai mūsų, lietuvių pasaulyje, bendro rūpesčio, bendro darbo ir gilaus tikėjimo vaisius.

Svarbu suprasti, svarbu atminti ir perduoti žinią ateinančioms kartoms, kad sugebėtume laisvę išsaugoti“, – filma apibūdina jo kūrėjai.

Kelias filmo ištraukas galite peržiūrėti kūrėjų Facebook paskyroje.

Dokumentikos ciklo pirmąjį filmą „Širdies piligrimai“, skirtą Lietuvių chartos 75-osioms metinėms, galite peržiūrėti platformoje LRT EPIKA. 

Vyko G. Žemkalnio knygos pristatymas

Liepos 11 d. Nacionalinėje bibliotekoje taip pat vyko Australijos lietuvio Gabrieliaus Žemkalnio atsiminimų knygos „Lietuviai gestapo kalėjimuose“ pristatymas.

Renginyje dalyvavo knygos sudarytojos: komentarų autorė, mokslinė redaktorė dr. Dalia Cidzikaitė ir įvadinio straipsnio autorė dr. Ilona Strumickienė bei PLB XVIII Seimo nariai.

Gabrieliaus Žemkalnio (1929–2017) atsiminimai pasakoja apie penkiolikos metų rezistento, Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos moksleivio suėmimą ir kalinimą iš pradžių Kauno, vėliau Vokietijos kalėjimuose. 1944 – 1945 m. rašytas tekstas detaliai aprašo nacistinės Vokietijos okupacinės valdžios represinius veiksmus prieš Lietuvos rezistentus – 27 gestapo suimtus, žiauriai tardytus ir nežmoniškomis sąlygomis kalintus lietuvius.

Šie du renginiai – liepos 7–11 dienomis Vilniuje vykusio Pasaulio Lietuvių Bendruomenės XVIII Seimo programos dalis. 

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.