Vasario 24 d. visame pasaulyje buvo minima rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainoje diena. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė išplatino kvietimą vėl susitelkti, jungtis prie Pasaulio ukrainiečių kongreso ir gausiai išeiti į paramos Ukrainai mitingus visame pasaulyje: „Tegul plevėsuoja mūsų Lietuvos trispalvės, rodykime ryžtingą paramą besiginančiai ir kraujuojančiai Ukrainai. Atkreipkime pasaulio dėmesį, kad mums rūpi laisvė ir kad už ją toliau kovosime! Mūsų aiškus, ryžtingas ir garsus balsas tarptautinėje arenoje yra labai svarbus!“
Irma Petraitytė-Lukšiėnė
Pasauliolietuvis.lt
Ukrainą remiančiuose mitinguose dalyvavo lietuvių bendruomenės nuo JAV, Kanados, Argentinos iki Australijos, Taivano, Japonijos, itin aktyviūs buvo Europos šalių lietuviai. Trispalvės plevėsavo Los Andžele, Vašingtone, Čikagoje, Atlantoje, Filadelfijoje, Bostone, Otavoje, Vankuveryje, Toronte, Monrealyje, Sidnėjuje, Brisbane, Taipėjuje, Briuselyje, Miunchene, Hamburge, Berne, Romoje, Florencijoje, Paduvoje, Milane, Prahoje ir kitur.
„Mes pažįstame rusiją, rusijos mentalitetą, buvome okupuoti, patyrėme šios teroristinės šalies agresiją. Pasakokime kitų šalių visuomenėms apie šias Lietuvos patirtis. Pasakokime, kodėl Ukraina turi šiame rusijos kare laimėti. Raginkime savo šalių politikus stiprinti Ukrainos, Lietuvos ir apskritai Europos saugumą. Duokime atsaką rusijos propagandai ir istorijos klastojimui“, – ragino Irma Petraitytė-Lukšienė, PLB valdybos narė.
Protestas Miunchene | Irmos Petraitytės-Lukšienės archyvo nuotr.
Remiantis mūsų išeivijos antisovietinės veiklos pavyzdžiais ir šiandienos Ukrainos patirtimis, diasporos vaidmuo politiniame ir informaciniame lauke yra ypač svarbus. Taip pat svarbus finansų telkimas, humanitarinė parama, pagalba valdant pabėgėlių srautus, užsienio visuomenių paramos užpultai šaliai telkimas – apie visa tai buvo kalbama vasario 24 d. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės sušauktame pasitarime, kuriame dalyvavo bendruomenių atstovai iš įvairių pasaulio šalių, taip pat ir Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova.
Pagrindinis susitikime iškeltas klausimas – ką toliau norime, galime ir turime visi kartu daryti praėjus trejiems metams nuo plataus masto rusijos karo Ukrainoje pradžios.
Pasitarime pabrėžta, kad Lietuva turi didelį turtą – savo žmones visame pasaulyje. Mums reikia toliau aktyviai dirbti siekiant išjudinti, telkti užsienio šalių visuomenių paramą Ukrainai. Užsienio šalys negirdi raketų sprogdinimų, turime joms toliau padėti suprasti padėties rimtumą. Taip pat bus telkiama tolesnė parama Ukrainos lietuviams.
„Nepaisant geopolitinių pokyčių Pasaulio Lietuvių Bendruomenės laikysena Ukrainos atžvilgiu nesikeičia: rėmėme, remiame ir toliau remsime Ukrainą iki pergalės! Esame Lietuvos jėga pasaulyje ir palaikome Lietuvos ir Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir laisvę“, – sakė PLB pirmininkė Dalia Henke.
Susitikime vieningai nuspręsta, kad toliau aukosime RADAROM. Dar aktyviau kviesime bendradarbiauti kitų Baltijos šalių valstybių, Lenkijos diasporas. Plačiai siųsime žinią, kad negali būti jokių taikos derybų be Ukrainos ir Europos! Atmušinėsime rusijos propagandą ir naratyvus. Susitikime aptarta netgi sporto sritis – kaip panaudoti sporto kontaktus, jei išauštų diena X.
Italijos lietuvė Neringa Budrytė demonstracijoje Florencijoje | Asmeninio archyvo nuotr.
Neringa Budrytė, Italijos lietuvių bendruomenės valdybos narė ir portalo ITLIETUVIAI.IT vyriausioji redaktorė, dalyvavusi Ukrainą palaikančiame mitinge Florencijoje, taikliai apibūdino priežastis, kodėl Vakarų visuomenės „imlios“ rusijos propagandai: „italai nebuvo susidūrę su sovietų žiaurumu, jiems teko kovoti su nacizmu ir jie turi kitokią rezistencijos sampratą, čia iki šiol legaliai veikia komunistų partija, kurios simboliai – pjautuvas ir kūjis. Bet, matyt, svarbiausia, kad italai iki karo palaikė artimus santykius su Maskva, turi daug ekonominių interesų, žinome, kad Italijos politikai taip pat nevengė draugystės su putinu. Dėl visų šių priežasčių čia yra labai gera dirva propagandai ir tas labai jaučiama: leidžiama daug knygų apie „tikrąsias“ karo Ukrainoje priežastis, organizuojama daugybė renginių, diskusijų, pilna įvairių asociacijų Italijos ir rusijos draugystei palaikyti, į laidas kviečiami rusų propagandistai motyvuojant žodžio laisve.“
Būtent dėl to Italijos lietuviai raginami kuo aktyviau dalyvauti mitinguose, atsinešti trispalves, kad tiek ukrainiečiai jaustų paramą, tiek italai matytų solidarumą.
Šiandienos piketuose Neringai įsiminė tai, kad buvo labai akcentuojama Europos vienybė, kuri pasidarė dar aktualesnė po JAV administracijos veiksmų. Florencijoje buvo skanduojamas toks šūkis: „Europa unita Mosca finita“ (liet. vieninga Europa – Maskvos pabaiga).
Proteste net buvo laikomas plakatas, kuriame skelbiama, kad Europai reikėtų bendros kariuomenės. „Visa tai tikrai skatina galvoti, kad dabar svarbiausia yra europiečių susitelkimas ir bendra pozicija. Todėl lietuvių diasporos balsas labai svarbus. Nes mes gerai pažįstame rusijos veikimo būdus, kurie nepasikeitė nuo sovietų laikų, esame tai patys patyrę, o Europos šalys – ne. Joms reikia daug ir kantriai aiškinti“, – sakė Neringa Budrytė.
Protestai Vašingtone, JAV | Lietuvos ambasados Vašingtone nuotr.
Rima Girnius dalyvavo Ukrainą remiančiame mitinge Bostone, JAV. Čia skambėjo pagrindinis raginimas – remkime Ukrainą, kiek galime. Pasak Rimos, svarbu dalyvauti JAV demonstracijose su savo šalies vėliavomis – kad žmonės JAV ir pasaulyje matytų Lietuvos paramą Ukrainai ir kad apie tai būtų skelbiama plačiai medijose. Rima sakė, kad JAV lietuvių bendruomenė kreipsis į Kongreso ir Senato narius kviesdama remti Ukrainą: „Ukraina kovoja dėl visos Europos demokratijos ir nepriklausomybės. O mes, lietuviai, sakome ukrainiečiams: Už mūsų ir jūsų laisvę!“
Rima Girnius proteste Bostone | Asmeninio archyvo nuotr.
Nors mitinge Vankuveryje, Kanadoje, susirinko mažiau dalyvių nei ankstesniais metais, tautiečių parama Ukrainai išlieka stipri. Plevėsavo ir kitų Baltijos šalių vėliavos. „Mūsų trispalvių gausa renginyje sulaukė daug dėmesio – vieni prieidami dėkojo Lietuvai ir mums už Ukrainos palaikymą, kiti teiravosi, iš kokios šalies tiek daug Ukrainos rėmėjų. Gera matyti, kad lietuviai išlieka neabejingi ir remia Ukrainą“, – pasakojo Rūta Vrubliauskaitė-Tryon, Kanados Vankuverio lituanistės mokyklėlės „Pelėdžiukų klubas“ vadovė.
Baltijos šalių vėliavos plevėsuoja Otavoje, Kanadoje | PLB archyvo nuotr.
Kitas aktyvus Vankuverio lietuvių bendruomenės narys Linas Antanavičius džiaugėsi Kanados politikų parama Ukrainai. Linas pabrėžė, kad „būtina tikėti pergale taip, kaip ja tikėjo Lietuvos partizanai ir disidentai 50 metų kovodami vienui vieni. Ukrainiečiai nėra vieni. Būtina juos remti ir jiems padėti, kad jie galėtų apginti savo šalį ir drauge mus.“
Protestai Sidnėjuje | Lanos Venckus archyvo nuotr.
Lana Venckus, dalyvavusi mitinge Sidnėjuje, Australijoje, pasakojo apie šalies parlamentarų pažadus toliau stovėti kartu su Ukraina. Buvo pagerbti žuvusieji, kurių giminės šiandien gyvena Australijoje. Lanos įspūdis po mitingo buvo perteiktas trumpai ir aiškiai: „Prašau mažiau kalbų, daugiau veiksmų!“
Daugiau nuotraukų iš lietuvių bendruomenių protestų visame pasaulyje rasite čia.
Projektas „Pasaulio Lietuva.“
Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.
