Pirmą kartą Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Seimų istorijoje organizatoriai pasirūpino ne tik suaugusiųjų dalyvių, bet ir jų vaikų įsitraukimu į lietuvišką kultūrinį gyvenimą. Kol Vilniuje vyko PLB XVIII Seimas, į sostinę iš dešimties pasaulio šalių atvykę lietuvių vaikai dalyvavo specialiai jiems surengtoje dienos stovykloje „Karūnos akademija“ Valdovų rūmų muziejuje. Penkias dienas trukęs edukacinis projektas tapo prasmingu atsaku į dažnai Seimų metu tėvams iškylantį klausimą – kur kokybiškai ir saugiai leisti laiką vaikams.

Justina Mikeliūnaitė

Pasauliolietuvis.lt

Organizatorių nuotraukos

Stovyklaudami mažieji dalyviai, padedami istorijos, paveldo ir kalbos entuziastų, žingsnis po žingsnio leidosi į atradimų kupiną kelionę po Lietuvos praeitį: lankė pilių griuvėsius, tyrinėjo archeologų dirbtuves, žaidė senuosius žaidimus ir net ėjo karališkuoju keliu. O svarbiausia – kūrė bendrystę suartinti lietuvių kalbos, pažinimo ir bendrų įspūdžių.

Stovyklos idėjos iniciatoriai džiaugiasi, kad šis bandomasis projektas sulaukė šiltų vaikų ir tėvų atsiliepimų, todėl tikisi, kad tokios edukacinės stovyklos taps gražia tradicija kiekvieno būsimo PLB Seimo metu.

Susitiko vaikai iš dešimties šalių

Valdovų rūmų muziejuje liepos 7–11 dienomis vyko Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) XVIII Seimo vaikų stovykla „Karūnos akademija“. Dienos stovykloje dalyvavo 25 vaikai, kuriems edukacinė ir pažintinė veikla buvo parengta taip, kad mažieji dalyviai pažintų tėvų ir senelių šalies istoriją, kuo daugiau bendrautų lietuvių kalba, na ir, be abejo, susidraugautų bei gerai praleistų laiką. Stovyklos projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Vaikai atvyko iš dešimties šalių: Italijos, Kanados, JAV, Liuksemburgo, Graikijos, Australijos, Turkijos, Taivano, Bulgarijos, Jungtinės Karalystės. Jauniausiai dalyvei – šešeri, vyriausiai – trylika metų.

PLB Seimo nariams – daugiau galimybių įsitraukti į veiklas

Stovyklos vadovė dr. Nelija Kostinienė prisimena, kad pirmą dieną vaikai buvo nedrąsūs, jų lietuvių kalbos žinios buvo skirtingos, bet kai kitą dieną prisijungė dar keletas vaikų iš Graikijos, Italijos, atgijo visa grupė – tuoj susidraugavo, visi ėmė čiauškėti. 

„Labai smagu matyti, kaip greitai vaikai mokosi lietuviškų žodžių. Maloniai nustebino, kad nemaža dalis vaikų išties neblogai supažindinti su Lietuvos istorija. Vienas berniukas, nuo vaikystės gyvenantis Turkijoje, žinojo visų valdovų vardus, domėjosi visais Lietuvos istorijos aspektais“, – pasakoja stovyklos vadovė.

Idėja tuo pačiu metu, kaip ir PLB Seimas, surengti ir vaikų stovyklą, PLB valdybos narei, Viešųjų ryšių komisijos pirmininkei Aurelijai Orlovai kilo dalyvaujant praėjusiame Seime. 

„Dar 2022 metais, kai pirmą kartą dalyvavau PLB Seime kaip Italijos lietuvių atstovė, supratau, kaip tokia iniciatyva būtų palengvinusi dalyvavimą. PLB Seimo darbas vyksta intensyviai – nuo ryto iki vakaro, o vakarais organizuojami įvairūs socialiniai renginiai. Norėjosi sukurti galimybę Seimo nariams visiškai įsitraukti į veiklas, žinant, kad jų vaikai ne tik saugiai prižiūrimi, bet ir prasmingai leidžia laiką, susipažįsta su Lietuvos kultūra bei istorija. Valdovų rūmų pasirinkimas stovyklos vietai buvo ne tik strategiškai pagrįstas – iš čia patogu pasiekti LR Seimą – bet ir prasmingas turinio požiūriu“, – praktinius sumetimus, kodėl tokia stovykla reikalinga, vardija A. Orlova.

Dėmesys – kalbiniam ir patriotiniam ugdymui

Programa buvo specialiai pritaikyta užsienyje augantiems vaikams, daug dėmesio skiriant kalbiniam ir patriotiniam ugdymui. Padedami muziejaus edukatorių ir savanorių, stovyklautojai sužinojo daug įdomių istorijų apie Lietuvos didžiuosius kunigaikščius ir jų gyvenimo būdą.

Stovyklos tikslas, pasak dr. N. Kostinienės, buvo kiek įmanoma įtraukiau supažindinti jaunuosius lietuvius su Vilniaus pilių, senųjų Lietuvos sostinių, Vilniaus ir Lietuvos istorija. Pirmąją dieną stovyklos dalyviai susipažino su Valdovų rūmų muziejumi, jo kūrimosi raida, ekspozicijomis, kūrė herbą, mokėsi senojo šokio.

Antrąją dieną dalyviai buvo supažindinti su Aukštutinės ir Žemutinės pilių istorija, sužinojo, ką valdovams reiškė medžioklė ir kaip jie medžiodavo. Stovyklautojai lankėsi „Pelėdų parke“ ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Pilininko name, lipo į Gedimino bokštą. Kitą dieną vaikai sužinojo, kur ir kodėl valdovai rezidavo iki persikėlimo į Vilnių, aplankė Trakus ir Kernavę. 

Dar viena stovyklos diena buvo skirta padėti vaikams suvokti, kaip atkuriama senoji istorija, kokių sričių specialistus reikia pasitelkti, kad senas daiktas prabiltų, ir ką prabilęs mums gali papasakoti ne tik apie žmones, bet ir apie gyvūnus.

Stovyklautojai su edukatoriais ir savanoriais lankėsi muziejaus mokslininkų dirbtuvėse pas archeologus ir restauratorius. Na o paskutinę dieną dalyviai tyrinėjo ir aiškinosi, kodėl Vilniui buvo svarbus valdovų atvykimas ir ką reiškė to meto politikui būti pakviestam prie valdovo stalo. Visi drauge ėjo karališkuoju keliu nuo Valdovų rūmų iki Aušros vartų, tyrinėjo fortifikacinius įrengimus Vilniaus bastėjoje. Stovykla baigėsi puota ir draugystės vėliavėlės gamyba.

Pasak stovyklos dalyvės šešiametės Aretusos, užsiėmimai jai taip patiko, kad nenorėjo, jog jie baigtųsi. Jos sesei dvynei Ilidai labiausiai patiko piešti Vilniaus miestą, eiti į Gedimino pilį ir mokytis, kokius žaidimus vaikai žaidė senovėje. Dvylikamečiui  Jokūbui įspūdį paliko Valdovų rūmų požemiai ir ekskursijos, ypač ugnies įžiebimas Kernavėje.

Planuoja organizuoti ir ateityje

Stovyklos idėjos sumanytoja A. Orlova pasakoja norinti organizuoti panašias stovyklas pasaulio lietuvių vaikams ir ateityje.

„Džiaugiamės galėję bendradarbiauti su Valdovų rūmų edukatoriais, archeologais ir savanoriais, kurie sukūrė išties turiningą, kultūriškai vertingą ir vaikams patrauklią programą. Sulaukėme gausybės teigiamų atsiliepimų – vaikai kasdien su malonumu keliavo į stovyklą, aktyviai įsitraukė į užsiėmimus ir su entuziazmu dalijosi naujai atrastais faktais bei įspūdžiais. Apie šią galimybę stengėmės pranešti kuo anksčiau, kad kuo daugiau aktyvių kraštų bendruomenių narių galėtų suplanuoti atvykimą iš anksto. Deja, dažnai atvykę į Lietuvą tėvai susiduria su klausimu – kur palikti vaikus PLB Seimo posėdžių metu. Ši stovykla tapo atsakymu į šį poreikį ir, tikimės, svarbiu žingsniu didinant šeimų įsitraukimą į bendruomeninę veiklą“, – sėkminga stovyklos pradžia didžiuojasi Italijos lietuvė.

Stovykla atsidžiaugti negali ir dalyvių mamos. Justina iš Turkijos sako, kad dėl vadovų rūpestingumo jautėsi užtikrinta, jog vaikai yra gerose rankose. Programa buvusi tokia turininga, pilna veiklų, kurios sudomintų net ją pačią. Vaikai susidraugavo ir bendravo su įvairaus amžiaus dalyviais ir gerai vieni kitus suprato, nors jų lietuvių kalbos gebėjimai nevienodi.

O mama Rūta iš Graikijos šią stovyklą vadina tikra pasaka. „Dar dabar kaupiasi džiaugsmo ir pasitenkinimo ašaros. Dėkoju organizatoriams už galimybę vaikams leisti dienas rūmuose, išvykose, susidraugauti su vaikais iš įvairiausių šalių! Kiekvieną dieną dukros grįždavo kupinos įspūdžių, patenkintos, laimingos. Nuostabi patirtis!“ – sako Ilidos ir Aretusos mama.

Stovyklos vadovė atkreipia tėvų ir vaikų dėmesį, kad ketinant vaiką užrašyti į tokio pobūdžio stovyklą būtina atsižvelgti į vaiko pomėgius ir vietos, kurioje vaikai rengiasi stovyklauti, specifiką – stovykla vyksta muziejuje, tai ne skautų, programuotojų  ar sporto stovykla, o pažintinis renginys kultūros įstaigoje, kur kiekvieną dieną numatytos būtent istorinį ir kultūrinį pažinimą plečiančios veiklos. Jeigu vaikui nepatinka vaikščioti po muziejus, jam gali nepatikti ir tokio pobūdžio veiklos stovyklaujant.

Pasak dr. N. Kostinienės, tokia veikla labai prasminga ir reikalinga, nes plečia vaikų akiratį, ugdo kalbinius gebėjimus, todėl ją būtų tikslinga tęsti: „Ir ateityje norėtume tokias veiklas vykdyti, ypač istorija besidomintiems vaikams.“ 

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.