Pirmajame XX-osios Vyriausybės sudėties Lietuvos diasporos reikalų koordinavimo komisijos posėdyje Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) dar kartą aiškiai įvardijo pagrindinius diasporos lūkesčius ir siekius. Posėdyje pabrėžta, kad ryšys su užsienyje gyvenančiais lietuviais turi būti stiprinamas realiais, ilgalaikiais ir valstybės saugumą stiprinančiais sprendimais.

Pasauliolietuvis.lt

Laimos Penek nuotraukos

PLB akcentavo šiuos prioritetus:

Nacionalinis saugumas ir pilietybė. PLB pabrėžė, kad pilietybės išsaugojimo klausimas yra nacionalinio saugumo klausimas. Pilietybę išlaikę lietuviai veikia kaip aktyvūs Lietuvos ambasadoriai pasaulyje, stiprina tarptautinį palaikymą, informacinį atsparumą ir valstybės saugumą krizės atvejais.

Pilietinis pasipriešinimas. PLB informavo, kad jau parengta Pilietinio pasipriešinimo strategija užsienyje ir diaspora aktyviai įsitraukia į jos įgyvendinimą – vykdomi mokymai, stiprinami bendruomenių gebėjimai veikti krizių, dezinformacijos ir grėsmių akivaizdoje. Tai reikšminga diasporos indėlio į Lietuvos saugumą dalis.

Lituanistinis švietimas. Akcentuota, kad finansavimo nedidinimas kelia grėsmę lituanistinių mokyklų tęstinumui ir lietuviškos tapatybės išsaugojimui užsienyje. Tai nėra vien kultūros klausimas – jis tiesiogiai susijęs su Lietuvos valstybiniu ir nacionaliniu saugumu.

Socialinės garantijos. Kelti socialinių garantijų pakeitimų klausimai, ypač dėl nedarbingumo išmokų. Prašyta aiškių ir viešų paaiškinimų, kaip šie pakeitimai paveiks diasporą ir grįžtančius lietuvius.

Institucinis dėmesys diasporai. Dar kartą pabrėžta būtinybė steigti atskirą skyrių darbui su diaspora Kultūros ministerijoje – klausimą, kurį PLB nuosekliai kelia jau daugelį metų. Tai būtina siekiant, kad darbas su diaspora būtų sistemingas, o ne fragmentiškas.

Strategija „Globali Lietuva“. Pabrėžta, kad strategijos „Globali Lietuva“ 2022–2030 m. vidurio peržiūra turi vykti kartu su diaspora, realiai įtraukiant PLB ir diasporos organizacijas į sprendimų formavimą.

„PLB yra strateginė partnerė ir Vyriausybei, ir Seimui. Labai norėtume, kad diasporos politika, įtvirtinta programoje „Globali Lietuva“, būtų nuosekli, tęstinė ir, svarbiausia, depolitizuota, o veiksmų planas būtų reguliariai peržiūrimas, atsižvelgiant į efektyvumą ir aktualijas“, – sakė PLB pirmininkė Dalia Henke.

Svarbiu praktiniu žingsniu tapo Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės pasiūlymas iki kito komisijos posėdžio surinkti visus PLB ir diasporos organizacijų pasiūlymus bei problemas, pagal temas sudėlioti darbotvarkę ir organizuoti atskirus teminius nuotolinius susitikimus, į juos kviečiant ir sričių specialistus. Tai atvers galimybę pereiti nuo bendrų diskusijų prie kryptingo, teminio darbo.

PLB ir toliau nuosekliai siekia stiprios, saugumą stiprinančios diasporos politikos, stabilaus ir augančio lituanistinio švietimo finansavimo, aiškaus socialinių garantijų reglamentavimo, instituciškai įtvirtinto darbo su diaspora, pilietybės išsaugojimo kaip nacionalinio saugumo klausimo pripažinimo, aktyvaus diasporos vaidmens pilietinio pasipriešinimo sistemoje ir tikros partnerystės tarp valstybės ir pasaulio lietuvių.

Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė posėdyje pristatė XX Vyriausybės programoje įtvirtintus prioritetus diasporos politikos srityje.

„Valstybės dėmesys diasporai nuosekliai stiprėja – tai rodo augantis institucijų įsitraukimas, o taip pat konkretūs XX-osios Vyriausybės įsipareigojimai, kurių programoje daugiau kaip dvidešimt. Mūsų tikslas yra puoselėti gyvą ir turiningą ryšį su užsienyje gyvenančiais lietuviais, sudarant jiems realias galimybes būti aktyvia Lietuvos gyvenimo dalimi“, – teigė Ministrė Pirmininkė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys akcentavo, kad siekiant išlaikyti pasiektą proveržį stiprinant valstybės ir diasporos ryšius, būtina atsižvelgti į kintančius geopolitinius iššūkius bei atnaujintus Vyriausybės prioritetus. Atsižvelgiant į tai, šiemet inicijuojama strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022–2030 m. vidurio laikotarpio peržiūra, kurios tikslas – užtikrinti diasporos politikos aktualumą ir veiksmingumą. Artimiausiu metu institucijos, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ir kitos organizacijos bus kviečiamos teikti siūlymus, kaip tvariai plėtoti partnerystę bei skatinti diasporos įsitraukimą į šalies ekonominius, mokslinius ir pilietinius procesus iki 2030 metų.

Diasporos komisijos formate vykstantis tęstinis dialogas leidžia efektyvinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir dar glaudžiau įtraukti diasporą į šalies politinį, visuomeninį, ekonominį bei kultūrinį gyvenimą.

Komisija, pirmą kartą sudaryta 2009 m., užtikrina nuolatinį Vyriausybės dialogą su diasporos organizacijomis, svarsto ir teikia pasiūlymus dėl diasporos politikos bei jos įgyvendinimo. Komisijai pirmininkauja Ministras Pirmininkas, o ją sudaro 29 nariai, atstovaujantys Vyriausybei, LR Prezidento kanceliarijai, Pasaulio lietuvių bendruomenei bei kitoms svarbioms nevyriausybinėms ir mokslo institucijoms.

PLB valdybos nariai šią savaitę tęs susitikimus su Vyriausybės ir Seimo atstovais, daugiau skaitykite čia.