Erika RIMKUTĖ

Vykdant projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002), sudarytos kelios besimokantiesiems lietuvių kalbos skirtos mokomosios priemonės. Jos jau prieinamos (arba iki 2022 m. pabaigos bus prieinamos) portale https://kalbu.vdu.lt/ (žr. 1 paveikslą). Tai „Mokomasis lietuvių kalbos tekstynas“ (toliau vadinamas mokomuoju tekstynu), „Besimokančiųjų lietuvių kalbos tekstynas“ (toliau – besimokančiųjų tekstynas), „Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas“ (toliau – leksikonas), automatinio kirčiavimo programa „Kirčiuoklis“ (toliau – „Kirčiuoklis“), morfologiškai anotuotas lietuvių kalbos tekstynas MATAS, tarties priemonė.

Šiame straipsnyje išsamiai aptartas jau viešai prieinamas mokomasis tekstynas ir „Kirčiuoklis“, iki 2021 metų pabaigos atversimas leksikonas bei besimokančiųjų tekstynas, o apie kitas priemones pateikiama trumpesnė informacija.[1]

„Mokomasis lietuvių kalbos tekstynas“

Šis tekstynas (jo rengimui vadovavo doc. dr. Erika Rimkutė) yra nedidelis vienakalbis specialusis tekstynas, skirtas lietuvių kalbos besimokantiems kitakalbiams, jų mokytojams bei dėstytojams. Tokio ištekliaus atsiradimą paskatino tai, kad bendrojo pobūdžio tekstynuose, pvz., „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“ (žr. http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/), pateikiami duomenys ir jų dydis besimokantiems lietuvių kalbos kaip užsienio yra dar per sudėtinga mokymosi medžiaga.

Būtina pabrėžti, kad mokomasis tekstynas skiriasi nuo besimokančiųjų tekstyno (angl. learner corpora; daugiau informacijos 2-ame poskyryje), kuriame kaupiami kitakalbių pasakyti arba parašyti tekstai, reprezentuojantys skirtingus kalbos mokėjimo lygius (A1, A2, B1, B2 (ir aukštesnį)), o mokomąjį tekstyną sudaro tekstai iš vadovėlių, skirtų mokytis lietuvių kalbos kaip svetimosios, ir autentiškos lietuvių kalbos vartosenos tekstai, parinkti taip, kad būtų suprantami ir aktualūs skirtingų lygių besimokantiesiems.

Visi mokomojo tekstyno tekstai pagal „Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis“ (žr. https://www.coe.int/en/web/common-european-framework-reference-languages) suklasifikuoti į A1, A2, B1 ir B2 lygius. Iš vadovėlių paimtų tekstų kalbos lygis buvo aiškus, o kiti tekstai suklasifikuoti automatiškai (išsamiau žr. Grigonytė et al. 2018).

Tekstyną sudaro skirtingų kalbos atmainų (rašytiniai ir transkribuoti sakytiniai) tekstai: 111 000 žodžių A1–A2 lygio tekstų (96 000 rašytinės kalbos ir 15 000 sakytinės kalbos); 558 000 žodžių B1–B2 lygio tekstų (523 000 rašytinės kalbos ir 35 000 sakytinės kalbos); iš viso 669 000 žodžių.

Sakytinės kalbos patekstynį sudaro įvairiose vietose įrašyti natūralūs pokalbiai, apimantys skirtingas kalbėjimo situacijas ir įvairius socialinius pašnekovų vaidmenis. Sukaupti sakytinės kalbos duomenys apima tiesioginius aptarnavimo srities pokalbius arba pokalbius telefonu, vykstančius maitinimo įstaigose, prekybos vietose, paslaugas teikiančiose įstaigose, taip pat pokalbius, vykstančius namų arba darbo aplinkoje.

Rašytinės kalbos patekstynį sudaro dvejopi tekstai: 1) tekstai, rinkti iš lietuvių kalbos besimokantiems kitakalbiams skirtų vadovėlių (toliau vadinami vadovėliniais tekstais; jie sudaro apie 17 proc. viso rašytinės kalbos patekstynio), ir 2) tekstai, rinkti iš populiarinamųjų ir grožinių knygų, naujienų portalų, viešųjų užrašų, instrukcijų, skelbimų, dokumentų ir kt. (toliau vadinami nevadovėliniais tekstais; jie sudaro apie 83 proc. rašytinės kalbos patekstynio).

Vadovėliniai ir nevadovėliniai rašytiniai tekstai suklasifikuoti į 29 žanrus (dialogus, pasakojimus, informacinius tekstus ir kt.) ir jie atitinka keturias grupes pagal komunikacinius tikslus (informacinius, pažintinius, apeliacinius ir meninius; daugiau informacijos apie tekstyną pateikta Kovalevskaitė et al. 2020b; Boizou et al. 2020).

Tekstyne galima dvejopa paieška: paprastoji ir išplėstinė. Paprastojoje paieškoje galima rinktis tekstyno dalį pagal kalbos atmainą ir atlikti paiešką tik sakytinės, tik rašytinės kalbos tekstyno dalyje arba abiejose dalyse. Pasirinkus paprastąją paiešką, galima greitai surasti norimą žodį, žodžio dalį, taip pat galima ieškoti pagal lemą (tai antraštinė / žodyninė forma).

Išplėstinėje paieškoje (žr. 2–3 paveikslus) galima naudoti visas paprastojoje paieškoje esančias galimybes ir rasti papildomų. Galima ieškoti visame tekstyne arba rinktis tekstyno dalį pagal kalbos lygius arba kalbos atmainą. Pasirinkus rašytinę kalbą, toliau galima rinktis rašytinės kalbos tekstų tipą (vadovėliniai ar nevadovėliniai tekstai) ar (ir) žanrą.

2 pav. Išplėstinės paieškos langas (ieškoma žodžio formos lietuvių ir lemos kalba)

3 pav. Žodžio formos lietuvių ir lemos kalba paieškos rezultatų fragmentas

Kadangi šis tekstynas yra morfologiškai anotuotas, išplėstinėje paieškoje yra galimybė atlikti paiešką pagal gramatinius požymius (kalbos dalį, linksnį, skaičių, veiksmažodžio formą ir pan.). Galima ieškoti vieno arba dviejų žodžių formų ar jų lemų (galima ieškoti vieno žodžio formos, o kito lemos); galima neįrašyti konkrečių žodžių, o rinktis gramatines kategorijas (vieno arba dviejų ieškomų vienetų); galima įrašyti konkretų žodį ir pasirinkti kalbos dalį ir pan. (žr. 4 paveikslą).

4 pav. Bet kokio būdvardžio ir daiktavardžio (t. y. gramatinių pažymų) paieškos sakytinės kalbos patekstynyje rezultatų fragmentas

Suformulavus ieškomo žodžio ar lemos užklausą, paieškos rezultatas pateikiamas konkordanso forma, t. y. žodį ar jo formas matysite minimaliame vienos eilutės kontekste (bet jas galima išplėsti paspaudus ant ieškomo vieneto); ieškomas vienetas pažymėtas raudonai (jei ieškoma dviejų vienetų, antrasis pažymėtas mėlynai). Konkordanse pateikiami ne ištisi tekstyną sudarantys tekstai, o tik jų ištraukos. Prie kiekvienos konkordanso eilutės pateikiami metaduomenys: dalyviai, situacija (sakytinei kalbai); teksto tipas, žanras (rašytinei kalbai); kalbos lygis, kalbos atmaina nurodoma tiek sakytinei, tiek rašytinei kalbai. Daugiau informacijos, kaip atlikti paiešką, rasite https://kalbu.vdu.lt/mokymosi-priemones/mokomasis-tekstynas/#.

Šis tekstynas gali būti naudojamas mokant lietuvių kalbos lituanistiniuose centruose užsienyje ir Lietuvoje, mokant kitakalbius vaikus Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose ir pan.; kaip išteklius įvairioms leksikai ir gramatikai perprasti skirtoms užduotims, mokymui(si) aktualiems duomenynams rengti. Šio tekstyno pagrindu jau sudarytas leksikonas (išsamiau žr. 3-ią poskyrį). Dėl kompaktiškos sudėties mokomasis tekstynas galėtų būtų pravartus ir filologams, lietuvių kalbos specialistams tam tikro kalbos reiškinio žvalgomiesiems tyrimams atlikti.

„Besimokančiųjų lietuvių kalbos tekstynas“

Besimokančiųjų tekstyne (šios priemonės vadovė prof. dr. Jūratė Ruzaitė) kaupiama skirtingų lygių besimokančiųjų medžiaga (sakytiniai ir rašytiniai tekstai), žymimos besimokančiųjų padarytos gramatikos, rašybos, leksikos ir tarties klaidos. Numatomas tekstyno dydis – apie 300 tūkst. žodžių, jis iki šių metų pabaigos bus prieinamas portale.

Šiame tekstyne galima labai išsami paieška (žr. 5 paveikslą): ieškant žodžio ar žodžio dalies, galima rinktis tekstyno dalį (visas tekstynas, sakytiniai arba rašytiniai tekstai); kalbos lygį, amžių, lytį, išsilavinimą, gimtąją kalbą (taip pat tėvo ir motinos gimtąją kalbą), namų kalbą; galima ieškoti pagal klaidų tipą (ortografinės, gramatikos, leksikos, tarimo klaidos), žanrą (pvz., aprašomasis tekstas, laiškas, interviu, dialogas ir kt.), užduoties tipą (namų darbas, egzaminas, testas, kūrybinis rašymas ir kt.), pagal šaltinių panaudojimą.

5 pav. šplėstinės paieškos besimokančiųjų tekstyne langas

Panašiai kaip mokomajame tekstyne, čia irgi galima išsiskleisti paieškos rezultatus ir gauti daug išsamesnį kontekstą, matyti metaduomenis (teksto pavadinimą, žanrą, kalbos vartotojo demografinę informaciją, pvz., amžių, lytį, gimtąją kalbą ir pan.), matomas panašus paieškos rezultatų vaizdas.

6 pav.  Žodžio dalies darb paieškos rezultatų fragmentas.

Besimokantiems svetimosios kalbos svarbu ne tik žinoti, kaip kalba gimtakalbiai, bet ir kokias kategorijas sunkiau ar lengviau įsisavina kitakalbiai. Todėl besimokančiųjų tekstynas svarbus ir kalbos mokytojams, nes leidžia kalbos mokymą grįsti duomenimis, pvz., užsiėmimų metu tipinę kitakalbių vartoseną galima aptarti su studentais, naudoti kaip medžiagą įvairaus pobūdžio užduotims rengti, baziniams žodžių sąrašams sudaryti (išsamiau žr. Ruzaitė et al. 2020).

Morfologiškai anotuotas tekstynas MATAS

Šiame tekstyne (priemonės vadovas doc. dr. Andrius Utka), kaip ir kituose, galima rasti žodį, lemą. Jame galima atlikti paiešką pagal gramatines kategorijas (pvz., giminę, linksnį, laiką, asmenį ir pan.), įvairių kategorijų kombinacijas (pvz., konkretus būdvardis, per du žodžius nutolęs nuo daiktavardžio, ir pan.). Nuo anksčiau aptarto mokomojo tekstyno skiriasi dydžiu, kitokia paieškos sistema. Taip pat paminėtina, kad šio tekstyno tekstai nėra specialiai pritaikyti besimokantiesiems lietuvių kalbos, taigi šį tekstyną rekomenduojame naudoti gerai lietuvių kalbą mokantiems žmonėms.

Tekstyną sudaro 1,6 mln. žodžių iš keturių funkcinių stilių (periodikos, mokslinio, administracinio, grožinio) tekstų. Paiešką galima atlikti iš karto visose tekstyno dalyse arba pasirinkti vieną ar daugiau tekstyno dalių. Daugiau informacijos apie patį tekstyną ir paiešką rasite E. Rimkutės 2018 m. straipsnyje.

 „Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas“

2021 m. pabaigoje visiems vartotojams bus prieinama šio ištekliaus testuojamoji versija. Tai pirma tokio pobūdžio lietuvių kalbos leksinė bazė, kurioje pateiktas kalbos vartosenos aprašas, pagrįstas konkrečiu tekstynu – pirmame poskyryje minėtu mokomuoju tekstynu (jo rašytinės kalbos patekstyniu) (priemonės vadovė dr. Jolanta Kovalevskaitė).

Leksikone pateikta apie 3700 (apie 3000 vienažodžių ir apie 700 keliažodžių) leksinių vienetų. Tie žodžiai, kurie tekstyne pavartoti daugiau nei 100 kartų, pateikti su išsamia gramatine, semantine ir leksine informacija (tai vadinamieji baziniai žodžiai), prie rečiau pavartotų žodžių ir junginių pateikiama mažiau vartosenos informacijos, bet visada pateikiama pavyzdžių. Aprašant bazinius žodžius, nurodomi su jais susiję dariniai ir pamatiniai žodžiai.

Leksikonas nėra gatavas mokomasis žodynas (plg. „Mokomąjį lietuvių kalbos žodyną“ (Norkaitienė et al. 2010)), bet šią leksinę bazę galima laikyti aktyviojo tipo mokomojo žodyno prototipu. Rengiant leksikoną, siekta parengti duomenų bazę, kurioje lietuvių kalbos kaip svetimosios dėstytojai, vadovėlių rengėjai ir lietuvių kalbos jau pramokę studentai rastų kuo daugiau informacijos apie žodžio vartoseną – autentišką, būdingą dabartinei lietuvių kalbai ir aktualią kalbos mokymuisi. Pastebėta, kad informacijos apie žodžių vartoseną dažnai pritrūksta kituose lietuvių kalbos žodynuose, todėl leksikonas ir rengtas tekstyno pagrindu – tekstynas yra šaltinis, kuriame nustatyta aprašomųjų žodžių gramatinė bei leksinė aplinka, ji pateikta vartosenos modelių pavidalu.

Vartosenos modeliais atskleidžiamos ir aprašomo žodžio reikšmės. Vadovaudamiesi tekstynų lingvistikos principais, leksikono rengėjai reikšmę suvokia kaip žodį su jo artimiausiu kontekstu: kadangi žodžio reikšmė išryškėja iš jo vartosenos, leksikone pateikiama daug informacijos apie atskiroms reikšmėms būdingą kontekstą. Gali būti kiek neįprasta tai, kad leksikone yra atskirtos žodžių reikšmės, bet nepateikti reikšmių aiškinimai, t. y. apibrėžtys. Turėdami gausios gramatinės ir semantinės informacijos, daug atrinktų reprezentatyvių pavyzdžių leksikono vartotojai patys galės analizuoti, kokios vartosenos ypatybės (gramatinė forma, dažnai kartu vartojami žodžiai – kolokatai) su kokia (-iomis) reikšme (-ėmis) yra susijusios. Ypač pažengusiems vartotojams labai svarbu mokytis vartoti žodžius jiems būdingame kontekste, nes tai padeda plėsti žodyną ir lavinti produkavimo gebėjimus.

Leksikone pateikiama žodžio vartosenos informacija apima duomenis apie: žodžio formą (kaip rašomas, kaip tariamas, kaip kirčiuojamas ir transkribuojamas); žodžio kaitybą (morfologinės formos, kuriomis mokomajame tekstyne vartojamas aprašomas žodis) ir darybą (konkrečios reikšmės vediniai ir dūriniai, kurie yra mokomajame tekstyne); žodžio reikšmę: reikšmė matyti iš vartosenos modelio (-ių), kuriame (-iuose) fiksuojama reikšmės gramatinė (gramatinis junglumas) ir leksinė aplinka (ne rečiau kaip 3 kartus su aprašomuoju žodžiu tekstyne pavartoti žodžiai – kolokatai); konkrečios žodžio reikšmės vartosenos pavyzdžiai, kuriuose atsispindi vartosenos modeliuose užfiksuoti leksiniai ir gramatiniai komponentai (žr. 7–10 paveikslus).

7 pav.

Veiksmažodžio skambinti antros reikšmės vartosenos modelis ir jį iliustruojantys pavyzdžiai (kiekviename leksikone pateiktame modelyje yra trys lygmenys, jie žymimi skirtingomis spalvomis (melsvai – gramatinis, gelsvai – semantinis, violetiniu fonu – leksinis lygmuo); pirmoje eilutėje aprašytas modelį sudarantis subjektas, tai asmuo (kadangi visi su šiuo modeliu susiję rasti kolokatai pavartoti mažiau nei tris kartus, jie modelyje nenurodyti, bet iš toliau pateiktų pavyzdžių galima suprasti, kokie žodžiai vartojami kaip subjektai); antroje eilutėje aprašytas analizuojamas veiksmažodis: matyti, kad jis vartojamas arba vienas kaip predikatas, t. y. tarinys, arba sudaro sudėtinį veiksmažodinį predikatą; trečioje eilutėje nurodyta, kad būtinas trečiasis šio modelio komponentas – įnagininku išreikštas objektas; kadangi gana dažnai šia reikšme skambinti vartotas su žodžiu pianinas, jis nurodytas modelio lentelės kolokatų stulpelyje).

8 pav.

Veiksmažodžio skambinti kaitybinių formų fragmentas (šis veiksmažodis mokomajame tekstyne pavartotas 107 kartus įvairiomis gramatinėmis formomis, jos pateiktos sukirčiuotos, šalia nurodyta išsami morfologinė informacija ir kiek kartų ta forma pavartotas žodis. Gramatinių formų dažnumas yra svarbi informacija, taip pat padedanti suprasti vartosenos ypatumus, nes, tarkim, kai kurių veiksmažodžių dažniau vartojamos liepiamosios nuosakos formos, kitų – dalyviai ir pan., vadinasi, reikia išmokyti / išmokti tas formas norint tinkamai pavartoti žodį).

9 pav.

Veiksmažodžio skambinti fonetinė informacija (nurodyta sukirčiuota antraštinė forma, pagal tarptautinę fonetinę abėcėlę transkribuota forma; bus galima paklausyti antraštinio žodžio įrašo).

Kai kurie veiksmažodžiai pasižymi dideliu junglumu, yra dažnai vartojami, prisijungia daug kolokatų, todėl kartais vartosenos modelis gali būti labai išsamus. Jį perprasti mažiau įgudusiems lietuvių kalbos vartotojams gali būti sudėtinga. Tokiu atveju labai padeda pavyzdžiai, padedantys susidaryti vaizdą apie žodžio vartoseną. Pavyzdžiui, veiksmažodis tikti yra gana dažnas žodis (pavartotas 313 kartų), jam aprašyti reikia pateikti daug sintaksinės, semantinės ir leksinės informacijos, jo vartosenai iliustruoti pateikti 46 kruopščiai atrinkti pavyzdžiai iš mokomojo tekstyno. Dalis jų pateikta toliau:

10 pav.Kolokato senas paieškos rezultatai (paspaudus ant atitinkamo žodžio, pateikiami modeliai arba pavyzdžiai, kuriuose vartojamas senas).

Taigi leksikono vartotojai gali susidaryti išsamų vaizdą apie žodžio ypatybes iš vartosenos modelių ir (ar) pavyzdžių. Išsamiau apie šį resursą jau parengta ir dar planuojama publikacijų, žr. Kovalevskaitė et al. 2020a.

 Tarties priemonė

Tarties priemonę (jos vadovė prof. dr. Asta Kazlauskienė; kol kas portale dar neprieinama) sudarys 3 dalys: 1) bendrinės lietuvių kalbos žodynas (apie 150 tūkst. tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (žr. http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniai-nutarimai/rekomendacija-del-tarptautines-fonetines-abeceles-pritaikymo-bendrines-lietuviu-kalbos-garsiniams-vienetams-zymeti) transkribuotų antraštinių žodžių); 2) tarties žodynas negimtakalbiams (apie 6 tūkst. žodžių (bus pateikiamos pagrindinės formos, kirčio ženklai, kirčiuotės, žodžiai transkribuoti tarptautinės fonetinės abėcėlės simboliais, įgarsinti)); 3) transkribuoklis – programa, su kuria vartotojai galės patys susitranskribuoti įvairias žodžio formas ir tekstą.

Automatinio kirčiavimo programa „Kirčiuoklis“

Šios programos rengimui vadovavo taip pat prof. dr. Asta Kazlauskienė. Tai automatinė programa, galinti sukirčiuoti iki 5000 simbolių. Tekstą galima iš karto rašyti langelyje kairėje (žr. 11 paveikslą) arba galima įkelti norimą teksto ištrauką. Didelis „Kirčiuoklio“ privalumas tas, kad sukirčiuoti žodžiai gaunami po kelių sekundžių.

11 pav. Automatiškai sukirčiuotas žodžių junginys lietuvių kalba

Lietuvių kalboje gana dažnos tokios situacijos, kai ta pati žodžio forma gali būti įvairiai traktuojama. Pavyzdžiui, teoriškai junginyje lietuvių kalba forma kalba gali būti ne tik daiktavardis (jei daiktavardis, tai gali būti arba vienaskaitos vardininkas, arba vienaskaitos įnagininkas, arba vienaskaitos šauksmininkas), bet ir veiksmažodžio kalbėti tiesioginės nuosakos esamojo laiko trečiasis asmuo. Tokius morfologiškai daugiareikšmius žodžius „Kirčiuoklis“ pažymi žalsvu fonu (žr. 11 paveikslą). Paspaudus ant tokio žodžio, pateikiamos visos galimos formos (žr. 12 paveikslą) – tada programos naudotojas pats pasirenka tinkamą kirčiavimo variantą.

12 pav.

Į „Kirčiuoklį“ įtraukti beveik visi šiuo metu „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijose teikiami kirčiavimo variantai. Taigi jei norėsite sukirčiuoti žodį, turintį kelis kirčiavimo variantus, jis bus pažymėtas rausvu fonu, o paspaudus ant to žodžio (žr. 13 paveikslą), bus pateikti du ar daugiau kirčiavimo variantų, atskirtų statmenu brūkšniu.

13 pav. Dvejopai kirčiuojamo žodžio pasaulinis variantai

Taigi visų portalo https://kalbu.vdu.lt rengėjų vardu kviečiu naudotis naujais elektroniniais lietuvių kalbos ištekliais, sekti informaciją, kada bus prieinamos ir kitos šiame straipsnyje pristatytos priemonės.

Literatūra

Boizou L., Kovalevskaitė J., Rimkutė E. 2020: Lithuanian Pedagogic Corpus: Correlations between Linguistic Features and Text Complexity. Proceedings of the Ninth Conference Human Language Technologies – The Baltic Perspective. A. Utka, J. Vaičenonienė, J. Kovalevskaitė, D. Kalinauskaitė (Eds.). Frontiers in Artificial Intelligence and Applications 328. IOS Press, 233–240, 10.3233/FAIA200628.

Grigonytė G., Kovalevskaitė J., Rimkutė E. 2018: Linguistically-Motivated Automatic Classification of Lithuanian Texts for Didactic Purposes. Proceedings of the Eighth International Conference Baltic HLT 2018. K. Muischnek, K. Müürisep (Eds.). Frontiers in Artificial Intelligence and Applications 307. Amsterdam, Berlin, Tokyo, Washington, DC: IOS Press, 38–46, http://ebooks.iospress.nl/volumearticle/50302.

Kovalevskaitė J., Bielinskienė A., Boizou L., Jancaitė L., Rimkutė E. 2020a: The First Corpus-driven Lexical Database of Lithuanian as L2. Proceedings of the Ninth Conference Human Language Technologies – The Baltic Perspective. A. Utka, J. Vaičenonienė, J. Kovalevskaitė, D. Kalinauskaitė (Eds.). Frontiers in Artificial Intelligence and Applications 328. IOS Press, 245–252, 10.3233/FAIA200630.

Kovalevskaitė J., Rimkutė E. 2020b: Mokomasis lietuvių kalbos tekstynas: naujas išteklius lietuvių kalbos besimokantiesiems. Darnioji daugiakalbystė 17, 201–233, https://doi.org/10.2478/sm-2020-0019.

Norkaitienė M., Šepetytė R., Šimėnaitė Z. 2010: Mokomasis lietuvių kalbos žodynas (antras pataisytas leidimas). Vilnius: Baltos lankos.

Rimkutė E. 2018: VDU rengiamas portalas, https://baltnexus.lt/news/727/32/VDU-RENGIAMAS-PORTALAS.

Ruzaitė J., Dereškevičiūtė S., Kavaliauskaitė-Vilkinienė V., Krivickaitė-Leišienė E. 2020: Error Tagging in the Lithuanian Learner Corpus. Proceedings of the Ninth Conference Human Language Technologies – The Baltic Perspective. A. Utka, J. Vaičenonienė, J. Kovalevskaitė, D. Kalinauskaitė (eds.). Frontiers in Artificial Intelligence and Applications 328. IOS Press, 253–260, doi:10.3233/FAIA200631.

Straipsnių ciklas „Lietuvių kalbos naujovės ir įdomybės“. Straipsnį rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Jei norėtumėte publikuoti visą straipsnį ar jo dalį, prašom nurodyti informacijos šaltinį ir autorių.

[1] Straipsnio autorė nuoširdžiai dėkoja visų priemonių vadovams, suteikusiems reikalingos informacijos.