Šiandien, gruodžio 17 d., į Australijos lietuvių pašto dėžutes įkrito paskutinis „Mūsų Pastogės“ numeris. Dalinamės kalba, kurią redaktorė Dalia Doniela pasakė atsisveikinimo vakare lapkričio 29 d. Ji simbolizuoja ilgą ir reikšmingą savaitraščio gyvavimo kelią – nuo pirmųjų numerių iki šios paskutinės laidos, žyminčios ištikimo lietuviško žodžio sklaidos ir bendruomenės ryšio pabaigą.

Dalia Doniela, „Mūsų Pastogės“ redaktorė

Šiemet Australijos Lietuvių Bendruomenė šauniai šventė savo 75-erių metų jubiliejų. „Mūsų Pastogė“ tokį patį jubiliejų atšventė prieš dvejus metus. Tai primena, kokia svarbi emigrantams svetimame krašte buvo lietuvybės švyturio svarba – ir tai jau istorijos faktas.

Lietuviškoji imigracija į Australiją prasidėjo 1947 m. pabaigoje ir tęsėsi apie trejus metus. Atlikę privalomą dvejų metų darbo sutartį, dauguma lietuvių apsigyveno didžiuosiuose Australijos miestuose. Atsirado galimybė atgaivinti pažintis, susitikimai vedė link būriavimosi – kūrėsi draugijos, tautinių šokių grupės, chorai, skautai, sporto klubai ir kt.

Paskutinio savaitraščio „Mūsų Pastogė“ numero viršelis

Tokioje aplinkoje gimė ir „Mūsų Pastogė“. Dėka Sydnėjaus senbuvio Antano Baužės paramos, savaitraštis tapo spaustuvėje spausdinamu leidiniu. Vėliau, veikiant Australijos Lietuvių Bendruomenės sparnu, jis tapo centriniu žinių šaltiniu, nešančiu svarbią informaciją ir palaikančiu ryšį tarp lietuvių Australijoje ir Lietuvos. Iki pat šių metų pabaigos „Mūsų Pastogė“ reguliariai pasiekdavo prenumeratorius, ypač džiugindama tuos, kuriems lietuviškas spausdintas žodis buvo artimesnis nei plačiai paplitęs tekstas anglų kalba.

Šiandien atsisveikiname su „Mūsų Pastoge“. Žinia liūdna, bet kartu ir džiugi: savaitraštis išsilaikė net 77 metus, išlaikė gyvą ryšį tarp lietuvių bendruomenės ir paliko svarų indėlį tautiškumo puoselėjime. Jis buvo skirtas savųjų bendruomenei ir savo misiją įvykdė – liko svarbus lietuviškos dvasios simbolis Australijoje.

„Mūsų pastogės“ atsisveikinimo vakaras | LR ambasados Australijoje archyvo nuotr.

Nuoširdžiai dėkoju LB Spaudos Sąjungos Valdybai, ypač buvusiam pirmininkui Romui Cibui ir esamai pirmininkei dr. Liudai Popenhagen už supratimą ir paramą redakcinio darbo metu. Dėkinga Maritsai Cibienei, Petrui Vegiui, Povilui Janavičiui, Sauliui Stepuliui ir visiems kitiems už paramą bei bendradarbiavimą. Malonu buvo dirbti su ilgamete ekspeditore Aida Abromas.

Širdinga padėka ir visiems savanoriams, apžvalgininkams, korespondentams bei fotografams – nors pavardžių negalime išvardinti visas, verta paminėti tuos, kurie savo darbais prisidėjo prie „Mūsų Pastogės“ gyvavimo: Vytautas Patasius, dr. Vytautas Doniela, Vytenis Šliogeris, Antanas Laukaitis, Anskis Reisgys, Kęstutis Protas, dr. Danius Kairaitis, Alis Migus, Teodoras Rotcas, Petras Viržintas, Jurgita Bieri, Jadvyga Dambrauskienė. Tai buvo veiklūs ir šviesūs lietuvių bendruomenės nariai, dažnai aktyvūs ir kitose organizacijose.

Redaktorė Dalia Doniela, LR ambasadorius Australijoje Darius Degutis, LB spaudos sajungos valdybos pirmininkas Romas Cibas, MP ekspeditorė Aida Abromas per Vasario 16 minejimą | D. Donielos archyvo nuotr.

Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie skaitė, prenumeravo ir rėmė „Mūsų Pastogę“. Per visus karus, okupacijas ir tremtis lietuvių tauta išlaikė stiprią dvasią, kalbą ir kultūrą. Šiandien mums kyla klausimas: ar esame verti tų, kurie kovojo per sunkiausius Lietuvos istorijos metus? Ar mūsų kalba nenutils?

Atsakymas aiškus – ateitį kuria mūsų jaunimas. Tik nuo jo priklausys, kokia ji bus. Tikėkimės, kad jaunimas perims perduodamą estafetę ir šiame sparčiai besikeičiančiame, modernių technologijų pasaulyje pratęs pagrindinį tikslą – išlaikyti lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas šiame svetingame, tolimame žemyne – Australijoje.

Daugiau apie savaitraščio uždarymą skaitykite šiame Pasauliolietuvis.lt straipsnyje.