Lietuvos ir pasaulio lietuviai susitiko Vilniuje: Prezidentų įvertinimas, gimstanti tradicija ir didelės lietuviškos šeimos jausmas. Reportažas – I dalis

Lietuvos dainų šventė – šiemet šimtmetį minima, unikali mūsų šalies tradicija. Jos dalimi jau antrą kartą tapo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės inicijuotas, pirmą kartą 2018 m. vykęs Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dienos renginys „Sujunkime Lietuvą“. Jo šūkis šiemet – „Aš esu Lietuva“. Į renginį Vilniaus Rotušės aikštėje sugužėjo lietuviai iš tolimiausių pasaulio kampelių ir nenusivylė bei nenuvylė – tiek nuo dalyvių, tiek nuo lankytojų veidų visą dieną nedingo šypsenos. „Yra emocinis pakylėjimas ir bendrystės jausmas. Esame viena Lietuva“, – puikiai dalyvių nuotaiką perteikia iš Romos atvykusi Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio. Pasauliolietuvis.lt pristato išsamų dviejų dalių reportažą iš tūkstančius lankytojų sutraukusio renginio.

Svarbiausia – išsivežti teigiamą emociją

Birželio 30 d. Rotušės aikštėje nuo vidurdienio iki vakaro veikė paviljonų miestelis – jame atskirose palapinėse prisistatė įvairių šalių pasaulio lietuviai, Lietuvoje veikiančios tautinės bendrijos, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, keletas su diaspora susijusių Lietuvos institucijų.

Renginio idėjos autorė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke šventei pasibaigus džiaugėsi, kad kiekvienas paviljonas tryško pozityvumu ir geromis emocijomis. D. Henke kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda ir pirmąja ponia Diana Nausėdiene aplankė kiekvieną paviljoną.

Renginys „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ sutraukė tūkstančius lankytojų | LNKC nuotr.

„Vakarykštis bendravimas, apsikabinimai, šiluma rodo, kad pagrindinis renginio tikslas – parsivežti teigiamą emociją – įvykdytas. Prezidentas su pirmąja ponia apėję paviljonus sakė, kad pasijautė, kokia marga yra pasaulio lietuvių bendruomenė. Kiekvienos šalies bendruomenė yra įvairi, skirtinga, o kiekviename paviljone buvo šilta. Tikiuosi, kad visi atsiveš teigiamą emociją: atradę Lietuvą, šventę Lietuvą, pabuvę kartu. Visi grįš pavargę, bet tikrai su gera žinia apie Lietuvą“, – sakė PLB pirmininkė.

Bendraudama su paviljonuose savo veiklą ir gyvenamąsias šalis pristačiusiais bendruomenių atstovais, D. Henke ne kartą išgirdo mintį, kad šis renginys kitąkart galėtų vykti ne vieną, bet dvi dienas – daliai renginyje plušusių užsienio lietuvių pritrūko laiko patiems aplankyti kitų šalių bendruomenėms atstovaujančius lietuvius.

„Išgirdau labai daug pozityvumo, visi norėjo dar labiau bendrauti, draugauti ir buvo iškart pasiūlyta kitą kartą renginiui skirti dvi dienas, nes vienos per mažai. Pačios bendruomenės įdėjo daug pastangų, kad save pristatytų, suvežė daug maisto, atributikos. Tas, kas dirbo paviljonuose, nebesuspėjo aplankyti kitų šalių stendų – pritrūko vienos dienos. Reikėtų pamąstyti ateity renginį plėsti“, – sakė PLB vadovė.

Renginio idėjos autorė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda ir pirmąja ponia Diana Nausėdiene aplankė kiekvieną paviljoną | LNKC nuotr.

Nors paviljonų miestelis, kaip ir 2018 m., veikė vieną dieną, renginio „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ dalimi tapo naujovė – liepos 1 d. vykęs Pasaulio lietuvių forumas.

„Renginys nuo 2018 m. paaugo, pasikeitė – prisidėjo forumas. Forumo idėja gimė, nes pagalvojau: taip, mes šokame, dainuojame, bet norisi įdėti dar daugiau turinio į užsienio lietuvių atvykimą. Per Dainų šventę, kaip ir per pasaulio lietuvių sporto žaidynes, į Lietuvą atvyksta daugiausia užsienio lietuvių. Norėjome išnaudoti jų buvimą čia, kad išsivežtų žinią apie Lietuvą.

Tikiuosi, kad ši tradicija bus tęsiama, kad toliau jungsime Lietuvą per Dainų šventes, per pasaulio sporto žaidynes. Įdedame daug darbo, daug emocijų, bet yra verta.

Noriu labai padėkoti mūsų partneriams, tiems, kas finansavo renginį, ir patiems dalyviams – lyderiams, kurie nepabijojo ir labai gražiai pasirodė, taip pat koncerte pasirodžiusiems atlikėjams ir kolektyvams, suvažiavo net 650 atlikėjų – tai yra didžiuliai, įspūdingi skaičiai“, – džiaugėsi D. Henke.

Sveikino šalies vadovai

Susirinkusius lietuvius iš viso pasaulio pasveikino Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana, Jo Ekscelencija Valdas Adamkus, kultūros ministras Simonas Kairys, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Dainų šventė pirmiausia neša vienybės ir susitelkimo žinią. Ji parodo buriančios tradicijos ir darnaus kolektyvo veikimo jėgą. Šiandienos šventė – „Sujunkime Lietuvą“ – mums suteikia dar vieną progą patirti, kokia graži Lietuva ir kokie gražūs Lietuvos žmonės“, – Rotušės aikštėje gausiai susirinkusiems žmonėms sakė šalies vadovas.

Prezidentas akcentavo, kad nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, profesijų, nuo šalies, iš kurios kiekvienas lietuvis yra atvažiavęs, – šiandien visi susirinko pasakyti, kaip myli Lietuvą.

Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. „Lietuva yra viena – mūsų visų, ir šiandien į Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dienos renginius susirinkę žmonės tai vaizdžiai parodo“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasveikinti susirinkusių renginio dalyvių atvyko ir vienas mylimiausių šalies politikų, dukart šalies vadovo pareigas ėjęs Prezidentas Valdas Adamkus.

„Žinau iš savo patirties, kad ir kaip būtume toli nuo tėvynės, kad ir kokiam ilgam laikui būtume išvykę ir kaip toli nuo Lietuvos ir vieni nuo kitų gyventume, mus skiria tik geografinis atstumas. Dvasiškai visada liekame vieni kitiems artimi ir reikalingi. Mūsų širdis visada Lietuvoje ir su Lietuva“, – sakė 50 metų išeivijoje (Vokietijoje ir JAV) praleidęs Prezidentas.

Adamkus pabrėžė, kad taip, kaip išeivijai reikia gimtinės, Lietuvai reikia išeivijos.

„Mums reikia vieniems kitų, mums visiems reikia Lietuvos, o Lietuvai reikia kiekvieno iš mūsų – kad būtų tęsiama mūsų istorija ir kultūra, kad lietuvybė sklistų ir augtų, kaip pati gražiausia lietuviška giria, kad giria žaliuotų, kaip sakoma šių metų Dainų šventės šūkyje. Džiaugiuosi, kad susirinkome būtent Dainų šventės fone: visais laikais, kai buvo draudžiama lietuviška knyga ir lietuviškas žodis, iš lūpų į lūpas, iš širdies ir širdimi liejosi lietuviška daina, tai dvasiškai stiprino ir šildė mūsų sielas, tai jungė ir brandino tautą. Ačiū visiems, kurie tęsia šią neįkainojamą tradiciją“, – sakė buvęs šalies vadovas.

Lankytojai vertino pasiruošimą, originalumą ir atvirą bendravimą

Nuo vidurdienio Rotušės aikštėje veikė paviljonų miestelis, kuriame bendruomenės pristatė savo gyvenamąsias šalis, atstovaujamų organizacijų veiklą, kartu su savo šalių menininkais įgyvendinamus įspūdingiausius projektus, iškilius pasaulio lietuvius ir jų pasiekimus, garsinančius Lietuvą užsienyje. Lankytojai galėjo dalyvauti gyvosiose dirbtuvėse ir atvirose maisto degustacijose, o didžiojoje aikštės scenoje vyko pasaulio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų meno kolektyvų pasirodymai.

Rotušės aikštės papėdėje įsikūrusioje scenoje šoko ir dainavo 33 meno kolektyvai, iš viso per 650 atlikėjų iš 15 pasaulio šalių – nuo kaimyninių Latvijos ir Lenkijos iki tolimųjų Australijos, JAV ir Argentinos. Savo talentus parodė ir nemažai Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų atstovų – baltarusių, graikų, lenkų, romų, totorių, ukrainiečių, žydų bei vokiečių kolektyvai šventės svečiams pristatė įvairaus žanro koncertinę programą.

LNKC nuotr.

Rotušės aikštės papėdėje įsikūrusioje scenoje šoko ir dainavo 33 meno kolektyvai, iš viso per 650 atlikėjų iš 15 pasaulio šalių | LNKC nuotr.

Informacinės svetainės Pasauliolietuvis.lt kalbinti renginio lankytojai – tiek vietiniai, tiek turistai – vertino įdomius bendruomenių prisistatymus, spalvingus pasirodymus scenoje ir šiltą bendravimą.

Į renginį atvykęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, išeivijos temą nagrinėjantis istorikas Juozas Skirius džiaugėsi, kad užsienio lietuviai neužmiršta Lietuvos.

„Nustebino, kad visos bendruomenės yra rimtai pasiruošusios ir labai gražiai save pristato – netgi tokios mažytės bendruomenės, kaip Meksikos lietuviai, ir tai daug papasakoja, supažindina. Aš, kaip tyrinėtojas, džiaugiuosi, ir sveikinu, ir linkiu, kad tokie renginiai Lietuvoje vyktų kuo dažniau. Pirmiausia jie reikalingi būtent mūsų kraštui, mūsų lietuviams, kad jie susipažintų su savo tautiečiais, išsibarsčiusiais po visą pasaulį“, – sakė istorikas.

Iš Kulautuvos miestelio su sutuoktiniu atvykusi Jūratė Jocienė pasakoja pasijutusi tarsi didelėje lietuviškoje šeimoje: „Apėjau visus paviljonus, visur buvo draugiškos komandos ir pasijutome didelėje lietuviškoje šeimoje. Nors daug kas kalba su akcentu ir yra atvykę iš kitų kraštų, jaučiame šiltą ir nuoširdžią atmosferą – tai tiesiog nuostabu. Labiausiai įsiminė Italijos paviljonas – sveikas maistas, sveika mityba yra ilgaamžiškumo pagrindas. Taip pat patiko ispanų, graikų stendai. Kiekvienas stendas turi savitumo ir specifiškumo, tad mums viskas įdomu, visur labai maloniai bendravome.“

E. Simonkevičiūtė-Di Meglio sveikina Prezidentą G. Nausėdą Italijos paviljone | Dominyko Kazlovo nuotr.

Punsko (Lenkija) lietuvė Sara atvyko palaikyti scenoje pasirodžiusios savo sesės. „Labai gražiai scenoje šoka ir dainuoja žmonės, taip pat patiko įdomi įvairių regionų atributika“, – pasakoja ir pati Dainų šventėje pasirodžiusi vienuolikmetė.

Italijos paviljone sutikti Lietuvoje gyvenantys baltarusiai įvertino kiekvieno koncerto dalyvių pasirodymo originalumą: „Koncerto pasirodymai labai gražūs, įmantrūs ir skirtingi. Atrodo, kad apsilankai būtent toje šalyje“, – pasakojo Lietuvos tautinių bendrijų kolektyvų ir muzikos grupių koncertą stebėję Andrejus ir Marija.

Vienas iš renginio organizatorių, paviljonų miestelio kuratorius, PLB valdybos narys Laurynas Misevičius džiaugėsi, kad per didelio masto renginį pavyko išvengti nesklandumų ir pritraukti tūkstančius lankytojų.

„Didžiausiais pasiekimas, kad mus savo dalyvavimu pagerbė du Lietuvos Respublikos Prezidentai – tai yra istorinis atvejis. Žmonės domisi – daug yra ir vilniečių, ir iš visų Lietuvos kampelių atvykusių tautiečių. Šventė pasisekė“, – reziumavo L. Misevičius.

Antroje reportažo dalyje skaitykite paviljonų miestelyje dūzgusių bendruomenių atstovų įspūdžius – nuo jaunų ir geografiškai Lietuvai artimų Europos šalių, iki tolimų ir daugiau nei prieš šimtmetį kurtis pradėjusių JAV, Australijos ir Pietų Amerikos bendruomenių atstovų; taip pat sužinosite, kodėl verkė pirmąkart Lietuvoje apsilankę Argentinos tautiečiai.

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.