Šių metų liepos pradžioje Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą E. KALBA papildė du nauji dvikalbiai žodynai: tai 2022 m. Lietuvių kalbos institute išleistas „Mažasis ukrainiečių–lietuvių kalbų žodynas“ (aut. Aurelija Gritėnienė, Svitlana Hrycenko, Ihoris Koroliovas, Oksana Nika, Zinaida Pacholok) ir pirmoji „Lietuvių–ukrainiečių kalbų žodyno“ dalis (A–P raidės) (aut. Aurelija Gritėnienė, Svitlana Hrycenko, Ihoris Koroliovas). Pastarasis žodynas rengtas 2022–2024 m. Lietuvių kalbos institute vykdant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos finansuotą projektą „Lietuvių–ukrainiečių kalbų žodyno rengimas“. Skaitytojams pristatome šio žodyno atsiradimo priežastis ir svarbiausius sudarymo principus.
Aurelija GRITĖNIENĖ
Lietuvių kalbos institutas
Žodyno ištakos
2022 m. išleidus „Mažąjį ukrainiečių–lietuvių kalbų žodyną“ buvo užpildyta didžiulė lietuvių ir ukrainiečių kalbotyroje žiojėjusi spraga. Istorines šaknis turinti abiejų tautų draugystė skaičiuoja ne vieną šimtmetį, tačiau iki tol neturėjome jokio dvikalbio žodyno, skirto ukrainiečių ir lietuvių kalboms. Tokio dvikalbio žodyno paklausa ypač išaugo prasidėjus karui Ukrainoje. Statistikos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 80 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos (žr. https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/lietuva-ukrainai/karo-pabegeliai-is-ukrainos-statistika/). Minėtas žodynas vartotojus pasiekė pačiu laiku: jis ypač reikalingas įvairioms mokymo įstaigoms ir centrams, mokantiems ukrainiečius lietuvių kalbos. Žodynu plačiai naudojasi ir mokytojai, ir besimokantieji. Taigi šis žodynas savo paskirtį puikiai atlieka – jis ir skirtas mokymo(si) reikmėms. Šiandien šiuo žodynu galima laisvai ir nemokamai naudotis E. KALBOS išteklių sistemoje adresu https://ekalba.lt/mazasis-ukrainieciu-lietuviu-kalbu-zodynas/. Tačiau susidūrus su sudėtingesniais tekstais mažojo žodyno jau nebeužtenka, todėl sutelkus lietuvių ir ukrainiečių kalbininkų jėgas nuspręsta parengti didesnės apimties, išsamesnį „Lietuvių–ukrainiečių kalbų žodyną“. Gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos finansavimą, 2022 m. pradėti žodyno rengimo darbai.
Paskirtis ir nauda
Moksliniai tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais skaitytojai vis dažniau domisi retesnių kalbų dvikalbiais žodynais (Gaižauskaitė 2012: 149). Prie tokių skirtini ir dvikalbiai ukrainiečių–lietuvių bei lietuvių–ukrainiečių kalbų žodynai. Bet kurio dvikalbio žodyno vienas iš pagrindinių tikslų – „užtikrinti komunikaciją tarp dviejų bendruomenių, kalbančių skirtingomis kalbomis“ (Melnikienė 2008: 90). „Lietuvių–ukrainiečių kalbų žodynas“ skirtas plačiam skaitytojų ratui: ne tik lietuviams, besimokantiems ukrainiečių kalbos, bet ir ukrainiečiams, norintiems gerai išmokti lietuviškai. Turint tokį žodyną bus daug lengviau mokyti lietuvių kalbos visus ja besidominčius ukrainiečius, taip pat rengti kvalifikuotus įvairių sričių specialistus. Taip pat šis žodynas bus naudingas skaitant įvairių žanrų ir stilių lietuviškus tekstus bei verčiant juos į ukrainiečių kalbą. Tikimasi, kad žodynas bus aktualus ir mokslininkams, besidomintiems abiejų šalių kalbomis ir ryšiais. Taigi žodynas skirtas plačiajai visuomenei: jis bus pravartus plėtojant kultūrinę, politinę, komercinę ir kitokią veiklą bei sudarys sąlygas toliau stiprėti lietuvių ir ukrainiečių ryšiams. Pirmoji šio žodyno dalis (A–P raidžių tekstai, daugiau nei 13 000 antraštinių žodžių) visiems laisvai prieinami internete, E. KALBOS sistemoje adresu https://ekalba.lt/lietuviu-ukrainieciu-kalbu-zodynas/.
Ką žodyne ras skaitytojai
Planuojama, kad iš viso žodyne bus pateikta apie 30 000 bendrinės lietuvių kalbos žodžių. Taip pat skaitytojai žodyne ras kasdienėje šnekamojoje kalboje, publicistikoje, grožinėje ir mokslinėje literatūroje dažniausiai vartojamus terminus ir frazeologizmus.
Atitinkamų sričių leksika žodyne žymima sutrumpinimais (jų sąrašą skaitytojai gali rasti minėtoje svetainėje, skiltyje „Apie žodyną“, žr. https://ekalba.lt/lietuviu-ukrainieciu-kalbu-zodynas/apie/LT-UA%20Sutrumpinimai). Sutrumpinimai parodo ne tik žodžio vartojimo sritį, bet ir padeda greičiau susigaudyti, kur kokia žodžio reikšmė, pavyzdžiui:
galnė dkt. (1) 1. kalbot. закнчення ~ pabraũkti galnes підкрслити закнчення; 2. anat. кінцвка ~ nušãlo galnės відмрзли кінцвки
gérvė dkt. (1) 1. zool. журавль ~ gérvių vrtinė коск журавлв; gérvės kãklas журавлна шя [лебедна шя]; 2. tech. крба, катернка, мотовло ~ elektrnė gérvė електрчна крба, електрчне мотовло
Frazeologizmai, sustabarėję žodžių junginiai ir posakiai žodyne pateikiami po visų reikšmių už rombo ženklo () pagal abėcėlę:
auksnis, auksnė bdv. (2) золотй ~ auksnis lakrodis золотй годнник; auksnės rañkos золот [спртні, майстрні] рки; auksnės vestùvės золот веслля; auksniai žõdžiai золот слов
mašas dkt. (4) мішо́к ~ bùlvių mašas мішо́к карто́плі; cùkraus mašas мішо́к цу́кру; мішо́к для цу́кру; kiáuras mašas неси́та [ненаже́рлива, ненаже́рна, ненаї́дна, невсити́ма, ненаї́стна] люди́на; бездо́нна бо́чка [ку́хва]; lig mašas вчно хво́ра люди́на; maišù treñktas дуркува́тий, недоу́мкуватий, безкле́пкий, пришеле́пуватий; pagyr mašas хвалько́, чванько́, хвасту́нка, хвасту́ха; pinig mašas золоти́й [грошови́й] мішо́к; бага́ч, багатй, бага́чка, багатйка; pikti kãtę maišè купува́ти кота́ в мішку́
Žodyne nevengiama ir etnografizmų, istorizmų, netgi pasenusių, tačiau įvairiuose raštuose neretai pasitaikančių žodžių, kurių dažnai įsireikia įvairių tekstų vertėjams, pavyzdžiui:
megvakaris dkt. (1) etnogr. двич-ве́чір, вінкопле́тини, дру́жбини, підвеслок, вечори́ни
bernáuti (bernáuja, bernãvo) vksm. […] 2. psn. служти батракóм, батрáчити
gubenija dkt. (1), gubèrnija (1) istor. губрнія
Žodyne antraštiniai žodžiai ir jų iliustraciniai pavyzdžiai kirčiuojami (ir lietuviškoje, ir ukrainietiškoje žodyno dalyse). Daiktavardžių, būdvardžių, skaitvardžių, įvardžių po antraštinio žodžio skliaustuose nurodomos kirčiuotės. Jei vardažodis turi kirčiavimo variantų, nurodomos visos kirčiuotės, pagrindinis variantas teikiamas pirmasis, pavyzdžiui:
aikšt dkt. (3), áikštė (1)
akýlas, akylà bdv. (3), akýlas, akýla (1)
Jei veiksmažodis turi kirčiavimo variantų, žodyne pirmasis pateikiamas pagrindinis kirčiavimo variantas, o po jo – šalutinis, pavyzdžiui:
bérti (bẽria, brė) vksm., beti (bẽria, brė)
Dažnai užsieniečiai skundžiasi, kad lietuvių kalbos kirčiavimas yra labai sunkus, tad sukirčiuoti iliustraciniai pavyzdžiai mokymą(si) gerokai palengvins. Žodyno iliustracijose stengiamasi pateikti tokių linksnių ir formų pavyzdžių, kuriuos kirčiuojant dažniausiai klystama, pavyzdžiui:
grietnė dkt. (2) kul. смета́на ~ pomidòrai sù grietinè помідо́ри зі смета́ною
obelnis, obelnė bdv. (2) яблуне́вий ~ válgau obeliniù šáukštu їм яблуне́вою ло́жкою
obuolnis, obuolnė bdv. (2) я́блучний ~ mamà kẽpa obuoliniùs pyragùs ма́ма пече́ я́блучні пироги́
Prie visų antraštinių žodžių pateikiama ir gramatinė informacija (visi žodžiai turi kalbos dalies pažymas). Prie atitinkamų leksemų nurodoma ir stilistinė informacija, pavyzdžiui:
makaũlė dkt. (2) menk. башка́, че́реп, голове́шка, мактра, каба́к; ма́ківка, чолопо́к, щолопо́к, ка́бушка, тм’я]
nelabàsis dkt., euf. чорт, дия́вол, нечи́стий, біс
bùčkis dkt. (2) šnek. поцілу́нок
Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, skaitytojų patogumui visos antraštinių žodžių formos (veiksmažodžių pagrindinės formos, būdvardžių ir daiktavardžių moteriškoji giminė ir pan.) žodyne rašomos visu žodžiu. Atskirais straipsniais pateikiami priešdėliniai ir sangrąžiniai veiksmažodžiai, prieveiksmiai, veiksmažodiniai daiktavardžiai ir t. t., pavyzdžiui:
mókytis (mókosi, mókėsi) vksm., sngr. учи́тися; вивча́ти
atsiguti (atsgula, atsgulė) vksm., sngr. влягти́ся / вляга́тися
Stiprioji šio žodyno dalis – iliustraciniai pavyzdžiai. Jie pateikiami po ukrainietiškų atitikmenų, po tildės ženklo (~). Žodyne kiekvienas antraštinis žodis iliustruojamas žodžių junginiu ar trumpu sakiniu (iliustracinių sakinių nepateikiama tik prie frazeologizmų). Iliustraciniai pavyzdžiai turi didelį aiškinamąjį svorį, todėl „jų atrankai leksikografai turi skirti didelį dėmesį“ (Jakaitienė 2005: 168). Iliustracijos padeda skaitytojui geriau suprasti antraštinių žodžių reikšmes, parodo žodžio vartosenos galimybes ir ypatybes, semantinį ir sintaksinį junglumą, įvairius kirčiavimo atvejus. Be to, iliustraciniuose pavyzdžiuose pateikiama ir nemažai enciklopedinių žinių – papildomos kultūrinės, istorinės, geografinės, etnografinės ir kt. informacijos, kuri dažnai būna susijusi su tikriniais vardais:
įtekti (teka, įtekjo) vksm. впада́ти ~ Nẽmunas teka Báltijos jrą Ні́ман впада́є у Балті́йське мо́ре
pajris dkt. (1) морске́ узбере́жжя; помо́рʼя, примо́рʼя ~ Lietuvõs рajris лито́вське помо́рʼя; Palangà – pajrio miẽstas Пала́нга – мі́сто на морсько́му узбере́жжі
etnogrãfija dkt. (1) етногра́фія ~ etnogrãfijos muziẽjus Rušiškėse музе́й етногра́фії в Ру́мшишкесі
Kaip matyti, žodyne kiekvienas lietuviškas antraštinis žodis verčiamas į ukrainiečių kalbą vienu, keliais ar net keliolika atitikmenų. Stengiamasi skaitytojams pateikti kuo išsamesnę žodžio semantinę informaciją. Šio žodyno, kaip ir kitų dvikalbių žodynų, pagrindinis tikslas – supažindinti skaitytojus su dviejų skirtingų kalbų žodžiais. Be šio tikslo, dažname šiuolaikiniame žodyne pateikiama nemažai ekstralingvistinių žinių, kurios skaitytojui leidžia giliau susipažinti ne tik su atitinkama kalba, bet ir su tautos kultūra, papročiais, mąstymo būdu. Pavyzdžiui, patarlės, priežodžiai labai svarbūs mokant(is) užsienio kalbos, juose atsiskleidžia kalbos grožis, vaizdingumas, todėl jų žodyne pateikiama nemažai (visi jie turi santrumpą flk.), pavyzdžiui:
aukšta šóko, žema tpė flk. ви́соко літа́в, ни́зько впав
obuolỹs nuõ obes tol nesrita flk. я́блуко від я́блуні недале́ко па́дає
bóba š rãtų – rãtams lengviaũ flk. ба́ба з во́за – коби́лі ле́гше
nekàsk kitám duobs – pàts įkrsi flk. не копа́й і́ншому я́му, сам у не́ї впаде́ш
Kaip ieškoti žodžių žodyne
Žodyne žodžių galima ieškoti keliais būdais.
1) Bendrajame paieškos laukelyje galima įrašyti žodį ar jo fragmentą. Rašant žodį galima naudotis savo kompiuterio arba virtualiąja klaviatūra:
Žodžių paieška su žvaigždute (*) žodžio pradžioje, viduryje ar pabaigoje reiškia, kad žvaigždutės vietoje galima bet kokia raidžių seka.
Šiuo atveju sistema randa 11 žodžių: lietuvaitis, lietuvėjimas, lietuvėti, lietuvybė, lietuvinimas, lietuvininkas, lietuvinti, lietuvis, lietuviškai, lietuviškas, lietuviškumas.
2) Galima ieškoti žodžių pagal atskiras abėcėlės raides.
Šiuo konkrečiu atveju matome, kad žodyne yra 850 D raidės antraštinių žodžių. Galima slankjuoste keliauti per atsivėrusį šių žodžių sąrašą ir rinktis, kurį žodį norime atsiversti.
3) Detaliosios paieškos lauke galima ieškoti ne tik antraštinių žodžių, bet ir atitikmenų. Jeigu skaitytojas tiksliai nežino, kaip rašyti lietuvišką ar ukrainietišką žodį, sistema atsidariusiame langelyje pateikia žodžių pasiūlymus.
Taigi akivaizdu, kad skaitmeninės leksikografijos atsiradimas ir jos sparti raida „radikaliai pakeitė leksikografijos galimybes“ (Poliakovas 2003: 101): žodynininkai gali daug lengviau ir greičiau pataisyti pastebėtas klaidas, papildyti žodyną naujais antraštiniais žodžiais, skaitytojai turi įvairesnes paieškos galimybes, gali greičiau ir patogiau susirasti žodyne reikiamą informaciją.
Šių metų gruodžio mėnesį E. KALBOS sistemoje bus paskelbta ir antroji šio žodyno dalis (R–Ž raidžių tekstai). Neabejojama, kad žodynas taps svarbia mokymo(si) priemone, pravers verčiant įvairiausius tekstus ir leis toliau plėtotis ir stiprėti lietuvių ir ukrainiečių ryšiams.
Žodyno autoriai dėkoja Valstybinei lietuvių kalbos komisijai už žodyno rengimui skirtą paramą. Nuoširdi padėka ir Lietuvių kalbos instituto administracijai, ypač direktorei dr. Albinai Auksoriūtei, už pagalbą ir palaikymą, tikėjimą, kad kartu mes galime tiek daug. Ačiū žodyno recenzentėms doc. dr. Vilmai Zubaitienei ir hum. m. dr. Tetjanai Koc už pastabas ir patarimus. Šilčiausi padėkos žodžiai skiriami ir Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovei dr. Anželikai Gaidienei ir šio centro kolegoms: ačiū, kad skaitėte žodyno rankraštį, dalijotės savo įžvalgomis ir leidote pajausti šio sunkaus darbo prasmę.
Literatūra
Gaižauskaitė Lina 2012: Dvikalbių žodynų leidyba Lietuvoje (1990–2010). – Knygotyra 59, 140–160. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/1112/580
Jakaitienė Evalda 2005: Leksikografija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Melnikienė Danguolė 2008: Dvikalbių žodynų tipologija: skirstymo pagal apimtį kriterijai ir jų pagrįstumas. – Kalbotyra, 58(3), 88–96. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/kalbotyra/article/view/7585/5461
Poliakovas Olegas 2003: Lietuviškas žodis tradicinės ir elektroninės leksikografijos epochų sandūroje. – Leksikografijos ir leksikologijos problemos. Vilnius: LKI leidykla, 89–105.
Straipsnių ciklas „Lietuvių kalbos naujovės ir įdomybės“. Straipsnį rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Jei norėtumėte publikuoti visą straipsnį ar jo dalį, prašom nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.
