Gyvenimas emigracijoje atveria ne tik daugybę naujų galimybių, bet ir atneša praktinių bei emocinių iššūkių. Ypač jų padaugėja išvykus su vaikais ar jau svetur susilaukus atžalų. Kaip išlaikyti kalbą, tradicijas, stiprinti lietuvišką tapatybę, ryšį su šaknimis, kartu pilnavertiškai dalyvaujant ir vietos visuomenėje? Daugelį šių iššūkių palengvinti gali lituanistinė mokykla.
Pranešimas spaudai
Rugsėjį mokslo metus pradėjo ne tik mokiniai Lietuvoje, bet ir daugybė pasaulio lietuvių sugrįžo ar prisijungė prie pamokų lituanistinėse mokyklose. Šiuo metu pasaulyje veikia beveik 250 lituanistinio švietimo įstaigų, jose mokosi šiek tiek daugiau nei 9 tūkst. mokinių. Tai mažiau nei 10 proc. diasporoje augančių lietuvių vaikų.
Kartais lituanistinė mokykla siejama tik su lietuvių kalbos pamokomis ir mėgėjiška užklasine veikla, tad daugybė emigracijoje gyvenančių tėvų lituanistinio ugdymo nelaiko šeimos prioritetu. Išties dauguma lituanistinių mokyklų dirba pagal patvirtintą lituanistinio ugdymo programą, pamokas veda profesionalūs, patyrę pedagogai, vyksta ne tik lietuvių kalbos, bet ir istorijos, pilietiškumo, kūrybiškumo, meno pamokos, susitikimai su žinomais, įdomiais žmonėmis, stiprinamas lietuviškas identitetas, pasitikėjimas savimi. Užsienio lietuvių mokykloms tenka didžiulis vaidmuo išlaikant lietuvybę svetur. Tiek fizinės, lokalios, tiek nuotoliu veikiančios lituanistinės mokyklos dažnai tampa bendruomenės centru, atrama ir palaikymo sala užsienyje vaikus auginančioms šeimoms.
Kviečia emigrantus tėvus į online konferenciją
Ką gauna ne tik vaikas, bet visa šeima lituanistinėje mokykloje ir kaip gali padėti spręsti ne tik kalbos, bet ir tapatybės, adaptacijos klausimus, prisidėti prie asmenybės augimo, kolegas ir užsienio lietuvius diskutuoti kviečia viena naujausių, pavasarį Prancūzijoje įsikūrusi Virtuali lituanistinė mokykla „Dialogai“.
Mokyklos įkūrėja ir vadovė, dailininkė tapytoja Edita Rakauskaitė pastebi, kad mokantis kalbos, kaip ir bet kokio kito dalyko, svarbiausia santykis. O kūryba, vizualinė raiška padeda išreikšti emocijas, išlaisvinti kūrybiškumą ir prakalbinti vaikus. Ką duoda dailės raiška vaiko ugdymui E. Rakauskaitė konferencijoje diskutuos su dailės terapeute ir dailės terapijos profesijos pradininke Lietuvoje,LSMU Reabilitacijos klinikos lektore, VŠĮ „Menų terapijos centras“ steigėja ir vadove Audrone Brazauskaite ir kūrybininke, menininke, reklamos specialiste bei įvairių socialinių projektų vadove bei iniciatore, Kūrybinės lituanistinės mokyklos Graikijoje „GILIUKAI“ kūrybiškumo mokytoja, dailės terapijos magistrantūros studente Gintare Stokonyte.
Kalba ir ryšys su šaknimis veikia psichinę sveikatą
Diskusijų konferencija „Auginu vaiką užsienyje. Ką gauna šeima lituanistinėje mokykloje“ vyks rugsėjo 27-28 dienomis nuotoliu. Konferencijos atidarymui pasirinkta tema, paliečianti esmę ir atskleidžianti, kaip gimtosios ar paveldėtosios kalbos mokėjimas, ryšys su su šaknimis susijęs su psichine sveikata. Diskusijoje „Lietuvių kalbos svarba: identiteto ir psichinės sveikatos ryšiai su mūsų protėviais ir šaknimis“ dalyvaus gydytoja psichoterapeutė, knygų autorė, 7 vaikų mama Aurima Dilienė (Prancūzija), sociolingvistė, su vokiečiu vyru du dvikalbius berniukus auginanti dr. Inga Hilbig (Vilniaus universitetas) ir vaikų darželio „Baltų šalelė“ įkūrėja, 6 vaikų mama, teisininkė, socialinių industrijų ir komunikacijos magistrė Alina Sinicė.
Diskusijų konferencijos „Auginu vaiką užsienyje: kaip įveikti kalbos ir tapatybės iššūkius skrajutė“ | Organizatorių nuotr.
Dėl tautybės, kalbos barjero ar svyruojančios tautinės savivertės, neretai į užsienį išvykę vaikai susiduria su adaptacijos sunkumais, patyčiomis. Kaip suprasti, ar vaikas jaučiasi saugus vietos bendruomenėje ar mokykloje, kaip atpažinti ir dorotis su patyčiomis ir kaip stiprinti tautinį identitetą, kad vaikas ir visa šeima galėtų pakovoti už save ir išlaikyti identitetą įsiliejant, bet nesusiliejant su vietos bendruomene, diskutuos 24 metus Ispanijoje gyvenanti, Valencijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė, virtualios mokyklos „Švyturys“ įkūrėja, vadovė ir mokytoja, vaikų vasaros stovyklų, gyvenantiems Ispanijoje, iniciatorė Daiva Sruogienė; pedagogė, edukacinių programų ir veiklų vaikų vasaros stovyklose kūrėja ir įgyvendintoja, pavaduotoja ugdymui progimnazijoje Lietuvoje Jolita Benetienė, turinti darbo diasporos vasaros stovyklose (Ispanijoje ir Italijoje, Anglijoje) patirties; bei ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytoja, penktus metus ypač besidominti lituanistiniu švietimu Gabija Ažondenytė, šiuo metu dirbanti 2 virtualiose lituanistinėse mokyklose. Jauna pedagogė patirtį su dvikalbiais vaikais kaupė dalyvaudama „Erasmus“ mainų programose įvairiose šalyse.
Geriausius rezultatus sukuria bendrystė
Siekiant, kad užsienyje vaikus auginantys lietuviai jaustųsi suprasti, vieningi, įkvėpti, kad vaikai noriai ir sklandžiai mokytųsi kalbos, kultūros, istorijos, labai svarbus bendradarbiavimas tarp mokytojų, vaikų ir tėvų. Ką gi gali sukurti stiprios mokyklos bendruomenės magija konferencijoje atskleis Kūrybinės lituanistinės mokyklos „Giliukai“ vadovė, pedagogė, ilgametę patirtį mokymų srityje sukaupusi Ernesta Kazlauskaitė-Tsakona, Lietuvių bendruomenės Graikijoje pirmininkė, teisininkė Viktorija Gribinaitė-Naki, Kūrybinės lituanistinės mokyklos „Giliukai“ mokytoja Austėja Linkė ir Virtualios mokyklos „Pasaka“ klientų ir komunikacijos specialistė Justė Tamašauskienė.
Dalyvavimas konferencijoje NEMOKAMAS, bet reikalinga registracija. Renginį dalinai finansuoja Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
