Kalboje vykstantys procesai atspindi gyvenimo pokyčius ir aktualijas, visuomenės nuotaikas. Žinoma, leksika yra „pats judriausias kalbos sluoksnis, greičiausiai reaguojantis į bet kókius visuomeninio gyvenimo judesius“ (Jakaitienė 2018: 3). Kalbininko Jono Palionio teigimu, „leksikos raidoje nuolatos vyksta trys būdingiausi procesai: a) naujų žodžių atsiradimas, b) pasenusių žodžių nykimas ir c) žodžių leksinių reikšmių kitimas“ (Palionis 1985: 213).

Agnė Aleksaitė
Lietuvių kalbos institutas

Apie naujų žodžių (naujažodžių) atsiradimą lietuvių kalboje šiame portale jau buvo rašyta, taip pat buvo pristatytas nuo 2011 m. Lietuvių kalbos institute kuriamas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas (toliau – ND), todėl šįkart pasižvalgykime po semantinių naujadarų kūrybos lauką.

Į minėtą duomenyną šiuo metu įtraukta daugiau nei 10 000 kalbos vienetų (žodžių, žodžių junginių ir santrumpų), naujas reikšmes įgiję žodžiai sudaro 5,4 % ND medžiagos (duomenynas viešai prieinamas šiuo adresu ir nuolat pildomas; visuomenė taip pat gali prisidėti prie šio šaltinio kūrimo ir siūlomus naujažodžius siųsti šiuo adresu). Šiame straipsnyje žodžių leksinių reikšmių kitimai apžvelgiami paeiliui pagal atsiradimo būdą kalboje: a) semantinis skolinimasis, b) reikšmių perkėlimas ir c) reikšmių siaurėjimas bei platėjimas.

Semantinis skolinimasis

Kalbų kontaktai veikia lietuvių kalbos leksikos sluoksnį (ypač didelę įtaką turi šių dienų lingua franca – anglų kalba), todėl kalbėdami vartojame ne tik savus, bet ir skolintus žodžius (pvz., drònas 1. „nuotoliniu būdu valdoma bepilotė skraidyklė, naudojama karo žvalgybai arba šiaip sunkiai prieinamoms vietoms filmuoti iš oro, taip pat aktyviems karo veiksmams“ (< anglų k. drone), lazãnija „itališkas patiekalas, gaminamas iš makaronų tešlos lakštų, perteptų įvairiu įdaru“ (< italų k. lasagna (vns.), lasagne (dgs.), someljė̃ 1. „profesionalus vyno prie patiekalų parinkėjas“ (< prancūzų k. sommelier) ir kt.).

Skolinamės ne tik visą žodį kaip gatavą kalbos vienetą, bet renkamės vartoti ir reikšmės skolinius (pagal kitos kalbos pavyzdį naują reikšmę suteikiame mūsų kalboje jau esamam žodžiui):

• dònoras, -ė „finansinės ar kitokios pagalbos teikėjas, dovanotojas“ (plg. į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (toliau – DŽe) įtrauktą reikšmę „žmogus, duodantis savo kraujo, audinių ar organų ligoniams arba sužeistiesiems“; anglų k. donor; žr. anglų k. žodyną Merriam­-Webster’s Dictionary (toliau – MWD)),
• fèniksas „nesąžininga įmonė, sukelianti tyčinį bankrotą, siekdama išvengti finansinių įsipareigojimų, ir „prisikelianti“ nauju vardu“ (plg. „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ (toliau – BLKŽ) pateiktą reikšmę „mitinis senovės paukštis, turėjęs galią kartą per penkis šimtus metų lizde sudegti ir vėl iš pelenų atgimti“; anglų k. phoenix company),
• haliucinãcija „dirbtinio intelekto sugeneruota klaidinanti informacija“ (plg. BLKŽ: „suvokimo sutrikimas – be realaus dirgiklio tariamai juntami nesami dalykai“; anglų k. hallucination),
• mùlas „nelegaliu darbu užsiimantis narkotikų kurjeris“ (plg. „Lietuvių kalbos žodyne“ (toliau – LKŽe) pateiktą reikšmę 1. „zool. asilo ir kumelės arba asilės ir arklio hibridas, asilėnas“; anglų k. mule),
• skáutas, -ė „sporto komandos žvalgybininkas, kuris ieško komandai naujų jaunų žaidėjų, renka informaciją apie varžovus“ (plg. LKŽe: „skautų organizacijos narys“; anglų k. scout),
• tòksiškas, -a „nuodingas (perkeltine reikšme); pavojingas, žalingas, kenksmingas; nemalonus; piktas, pagiežingas (apie žmogų)“ (plg. LKŽe: „nuodingas“; anglų k. toxic, žr. anglų k. žodyną Oxford Learner’s Dictionaries (toliau – OLD)) ir kt.

1 ir 2 pav. © Dirbtinio intelekto (toliau – DI) įrankio „Microsoft Copilot“ žodžio donoras, -ė reikšmių iliustracija

Duomenyne šiek tiek pateikta ir pagal kitos kalbos (dažniausiai – anglų k.) pavyzdį sudarytų semantinių vertinių:

• daržóvė „išėjęs iš komos būklės, bet neatgavęs sąmonės, vegetuojantis ligonis: nesugebantis valingai reaguoti į aplinką ir jos nesuvokiantis“ (plg. anglų k. vegetable),
• žargonybė pumà „vidutinio amžiaus moteris, palaikanti romantiškus santykius su jaunesniu vyru“ (plg. anglų k. cougar),
• vienarãgis „naujovišką verslą pradedanti bendrovė (startuolis), kuri dėl spartaus augimo ir pritrauktų investicijų išauga į didesnės nei 1 milijardo JAV dolerių vertės bendrovę“ (plg. anglų k. unicorn) ir kt.

Reikšmių perkėlimas

Lietuvių kalbotyros veikaluose rašoma, kad „[Y]pač dažnai žodžiai įgyja naujų reikšmių dėl vieno daikto ar reiškinio pavadinimo perkėlimo kitam daiktui ar reiškiniui žymėti“ (Palionis 1985: 175). Šį teiginį pagrindžia ir ND medžiaga: apie 40,6 % naujų žodžių reikšmių sudaro metaforiniu reikšmių perkėlimo būdu susiformavusios žodžių leksinės reikšmės. Pasak kalbininko Aloyzo Gudavičiaus, „metafora suprantama kaip pavadinimo perkėlimas – vieno daikto ar reiškinio pavadinimas pavartojamas kitam daiktui ar reiškiniui pavadinti. Tokio perkėlimo pagrindas – daiktų ir reiškinių panašumas“ (Gudavičius et al. 2014: 14; dar žr. Fortson 2003: 648; Kroeger 2022: 96), kitaip tariant, „metaforinio pasakymo pagrindas yra tam tikras situacijos suvokimas – kai vieno daikto ar reiškinio požymiai priskiriami kitam daiktui ar reiškiniui“ (Gudavičius et al. 2014: 15). Detaliau metaforinį reikšmių perkėlimą panagrinėkime pagal skiriamus panašumų tipus (tekste aptariami ND vyraujantys tipai, tačiau jų esama ir daugiau; žr. Pikčilingis 1975: 283–290).

Išvaizdos bei formos panašumas:

• ežỹs 1. „dygliuota priverstinio automobilių stabdymo kelyje juosta“ (plg. DŽe: 1. „zool. nedidelis spygliais apaugęs gyvūnas (Erinaceus)“),
• kãtės „alpinistų įranga – batų kapliukai“ (plg. BLKŽ apibrėžtį ir sutrumpintą žodyno iliustracinį sakinį: 1. „nedidelis naminis gyvūnas švelniu kailiu ir ilga uodega“; Kãtės bráižosi, drãskosi, nagùs léidžia),
• skruzdėlýnas „kalvelės formos kepinys, sulipdomas iš plonos traškios tešlos lakštelių, apteptų medumi su aguonomis“ (plg. DŽe: „skruzdėlių lizdas iš suneštų šapų“),
• žargonybė spi̇̀nta „juok. masyvaus stoto gana grėsmingai atrodantis vyras, dažnai apsauginis“ (plg. LKŽe: 1. „toks baldas – didelė dėžė su durimis kam nors sukabinti ar sudėti“),
• zèbras „baltais dryžiais pažymėta pėsčiųjų perėja“ (plg. BLKŽ: „į arklį panašus Afrikos gyvūnas baltais ir juodais dryžiais“) ir kt.

3 ir 4 pav. © DI įrankio „Microsoft Copilot“ žodžio ežys reikšmių iliustracija

Funkcijos panašumo asociacija:

• bẽbras (bèbras) „iron. kas valstybinėje veikloje nėra atsikratęs senajai sovietinei nomenklatūrai būdingų metodų rūpintis tik savo interesais (įdarbinti savus šiltose vietelėse ir pan.)“ (plg. BLKŽ: „vandenyje ir sausumoje gyvenantis graužikas plačia plokščia uodega, gebantis nugraužti medžius ir pastatyti užtvankas“),
• kiaũlė „ultragarso principu veikiantis diagnostikos įrenginys vamzdynų defektams nustatyti“ (plg. BLKŽ apibrėžtį ir iliustracinį sakinį: 1. „naminis gyvulys, ppr. auginamas mėsai, lašiniams, taukams“; Kiaũlės kni̇̀sa žẽmę),
• lesyklà „iron. pasipelnymo šaltinis (ypač kalbant apie partijų finansavimą)“ (plg. DŽe: „lentelė, lovelis laukiniams paukščiams žiemą lesinti“),
• parašiùtininkas, -ė „iron. kas nuleidžiamas į postą be konkurso, per politinius paskyrimus“ (plg. DŽe: 1. „kas atlieka šuolius parašiutu“; 2. „kar. karys, nuleidžiamas parašiutu į priešo užnugarį“),
• saugi̇̀klis „teisinės ar administracinės priemonės, užkertančios kelią galimiems neigiamiems padariniams“ (plg. DŽe: „detalė, sauganti, kad prietaisas nepradėtų ne laiku ar netinkamai veikti“) ir kt.

Įspūdžio panašumas „metaforoje gana neapibrėžtas – jame esama ir šio, ir to ir tegalima konstatuoti: panašu, ir tiek“ (Pikčilingis 1975: 286):

• plonaõdis, -ė „kas labai jautrus“ (plg. DŽe: „kuris su plona oda“),
• vãflis, -ė „niek. nieko vertas, moterų negerbiantis vyras (vyr. g.); mulkis; apskritai menkinantis ar niekinamasis (priklausomai nuo konteksto) asmens įvardijimas“ (plg. DŽe: „plonas sausas tešlainis su languotais įspaudais“),
• vaiduõklis „be priežiūros ilgą laiką paliktas pastatas“ (plg. DŽe: „vaizduotės regimas daiktas ar asmuo, šmėkla, baidyklė“) ir kt.

5 ir 6 pav. © DI įrankio „Microsoft Copilot“ žodžio vaiduoklis reikšmių iliustracija

Matome, kad metaforinis kitimas įvyksta tada, kai vieno daikto, reiškinio ar asmens pavadinimas perkeliamas kitam pagal kokį nors panašumą (dažniausiai – sukurtą vaizduotės). Reikšmės perkėlimas gali būti pagrįstas ir loginiu ryšiu, tada įvyksta metoniminis kitimas (dažniausiai – tarp artimų, gretimų, glaudžiai susijusių dalykų) (Pikčilingis 1975: 276; Kroeger 2022: 96), pvz., balsẽvičius „Kuršių nerijoje naujai aptiktos rūšies grybo pavadinimas pagal juos atradusios Balsevičių šeimos pavardę“; „oficialus pavadinimas – raudongalvis baravykūnas (Aureoboletus projectellus)“ ir kt.

Reikšmių siaurėjimas ir platėjimas

Reikšmės siaurėjimas suvokiamas kaip procesas, „kai žodis, anksčiau turėjęs bendresnę reikšmę, palaipsniui įgyja mažiau bendrą reikšmę“ (Palionis 1985: 180; dar žr. Fortson 2003: 649–650). Siauresnę reikšmę įgijusių žodžių pavyzdžiai:

• daži̇̀klis „natūrali ar sintetinė dažioji medžiaga maisto produktams, tekstilės, kosmetikos ir kt. gaminiams dažyti“ (plg. DŽe: „medžiaga, naudojama dažymui“),
• galvótojas, -a „specialus žodis lietuvių filosofams pavadinti“ (plg. LKŽe: 1. „kas galvoja, protauja“),
• įsiláužėlis, -ė „kas neteisėtai įsibrauna (įsilaužia) į kompiuterinę sistemą“ (plg. LKŽe: „kas įsilaužia“; anglų k. hacker),
• nešỹnė „sėdynė, kuprinė, gultukas, iš ilgų juostų suraišiojama ar kitokia priemonė kūdikiams ir mažiems vaikams nešioti“ (plg. LKŽe: 2. „nešimo prietaisas“),
• pavežė́jas, -a „kas teikia iškviečiamą pavežimo paslaugą“ (plg. LKŽe: „kas paveža“) ir kt.

7 ir 8 pav. © DI įrankio „Microsoft Copilot“ žodžio įsilaužėlis, -ė reikšmių iliustracija

Reikšmės platėjimas, priešingai, tai toks procesas, „kai žodis, anksčiau turėjęs mažiau bendrą reikšmę, palaipsniui įgyja bendresnę reikšmę“ (Palionis 1985: 181; dar žr. Fortson 2003: 649). Platesnių reikšmių įgijo tokie žodžiai:

• improvizúoti „veikti iš anksto nepasirengus“ (plg. LKŽe: „kurti eilėraščius, muziką arba sakyti kalbą iš anksto nepasirengus“),
• káukė „gydomasis ar maitinamasis aptepamasis kosmetinis produktas ne tik veido, bet ir plaukų, kojų, rankų priežiūrai“ (plg. DŽe: 4. „gydomasis ar gražinamasis veido aptepas“),
• vaikštỹnė „įtaisas, padedantis judėjimo sunkumų turinčiam žmogui pasiremiant vaikščioti“ (plg. LKŽe: 1. „įtaisas vaikui mokytis vaikščioti“),
• vaikštū̃nas, -ė „vaikštinėtojas, klajotojas“ (plg. LKŽe: „kas vaikšto be darbo, valkata“),
• žvalgytùvės „žvalgymasis, pasidairymas po ką“ (plg. LKŽe: „jaunikio ar nuotakos ūkio apžiūrėjimas prieš vestuves, pražvalgos“) ir kt.

9 ir 10 pav. © DI įrankio „Microsoft Copilot“ žodžio vaikštūnas, -ė reikšmių iliustracija

Šį straipsnį galima apibendrinti kalbininko Kazimiero Gaivenio įžvalgomis: „[K]alba – sudėtingas fenomenas, lydintis žmogų nuo vaikystės iki pat mirties. Joje […] be paliovos kuriami nauji žodžiai ir keičiamos per šimtmečius nusistovėjusios jų reikšmės“ (Gaivenis 1980: 31). Galima teigti, kad pagrindinė kalbos kitimų priežastis – mūsų gyvenimo pokyčiai, darantys įtaką ir kalbai, kuri turi prisitaikyti prie šiuolaikinio žmogaus poreikių, interesų, veiklos ir pan. Lietuviai skolinasi, patys kuria naujus žodžius ar naujas žodžių reikšmes, o tokį kalbos kitimą registruoja internetinis ND.

Literatūra ir šaltiniai

1. BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas/.
2. DŽe 2021 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. S. Keinys, 8-as patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://doi.org/10.35321/dlkz.
3. Fortson B. W. 2003: An Approach to Semantic Change. – The Handbook of Historical Linguistics. Edited by Brian D. Joseph and Richard D. Janda. Malden, MA: Blackwell Publishing, p. 648–666.
4. Gaivenis Kazimieras 1980: Naujadarai ir naujažodžiai. – Mokslas ir gyvenimas 2.
5. Gudavičius Aloyzas, Būdvytytė-Gudienė Aina, Jurgaitis Nedas, Papaurėlytė-Klovienė Silvija, Toleikienė Reda 2014: Konceptualiosios metaforos viešajame diskurse. Konceptualiųjų metaforų žodynas, Šiauliai: Šiaulių universitetas.
6. Jakaitienė Evalda 2018: Lietuvių kalba per šimtmetį – kaip pakito leksika? – Gimtoji kalba 2, p. 3–16.
7. Kroeger Paul 2022: Analyzing Meaning: An Introduction to Semantics and Pragmatics, Berlin: Language Science Press.
8. LKŽe 2018 – Lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://doi.org/10.35321/lkz.
9. MWD – Merriam­Webster’s Dictionary. Prieiga internete: https://www.merriam-webster.com/.
10. ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m., sud. Rita Miliūnaitė; reng. Agnė Aleksaitė, Rita Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: https://doi.org/10.35321/neol.
11. OLD – Oxford Learner’s Dictionaries. Prieiga internete: https://www.oxfordlearnersdictionaries.com/.
12. Palionis Jonas 1985: Kalbos mokslo pradmenys, Vilnius: Mokslas.
13. Pikčilingis Juozas 1975: Lietuvių kalbos stilistika II, Vilnius: Mokslas.

 

Straipsnių ciklas „Lietuvių kalbos naujovės ir įdomybės“. Straipsnį rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Jei norėtumėte publikuoti visą straipsnį ar jo dalį, prašom nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.