Vilniuje gimusiam, Italijoje šaknis įleidusiam geriausiam Lietuvos kalnų slidininkui, olimpiečiui Andrejui Drukarovui ši olimpiada bus ypatinga – jau trečioji per jo karjerą, tačiau pirmoji globojama namų sienų. Vienas ryškiausių pastarųjų metų Lietuvos žiemos sporto atstovų save vadina pasaulio lietuviu, kurio kelias formavosi skirtingose šalyse ir kultūrose. Kalnų slidinėjimą A. Drukarovas pirmą kartą išbandė Šveicarijoje, kur su mama emigravo dar vaikystėje, vėliau jis treniravosi JAV, padedamas Amerikos lietuvių, o pastaruoju metu gyvena Italijoje, Lombardijos regione. Išskirtinė šio sportininko istorija – puikus įrodymas, kad patirtis, įgyta svetur, praturtina ir dovanoja Lietuvai išskirtinius talentus, o lietuviška tapatybė išlieka gyva toli nuo Lietuvos sienų. 

Pasauliolietuvis.lt | Neringa Budrytė

Lietuvos žiemos olimpinės rinktinės nario, kalnų slidininko Andrejaus Drukarovo karjera neabejotinai būtų pasisukusi kitaip, jei jo gyvenimo kelias vaikystėje nebūtų atvedęs į Šveicariją – kalnų šalį.  

26 metų sportininkas jau beveik dešimtmetį gyvena Italijoje ir juokauja negalintis tiksliai atsakyti į klausimą, kur jo namai, nes jų neriboja geografinės sienos. Patirtis, įgyta skirtinguose pasaulio kampeliuose, Andrejui padėjo tapti olimpiečiu, neprisirišusiu prie vienos vietos, tačiau pasirinkusiu atstovauti Lietuvai. 

„Mane žmonės dažnai klausia, iš kur aš esu. Ir aš pats kartais nežinau, ką atsakyti. Pagal kraują esu lietuvis, bet teko gyventi labai daug kur, o iš kiekvienos kultūros pavyko ištraukti tai, kas padėjo man užaugti kaip žmogui“, – prisipažįsta A. Drukarovas. 

2009-aisiais, būdamas vos 11 metų, A. Drukarovas kartu su mama atvyko gyventi į Šveicariją, nedidelį Alpių kalnų miestelį Andermatą. Gyvenimo aplinkybių nulemtas žingsnis iš esmės pakeitė jo kasdienybę: teko mokytis naujos kalbos, skirtingų papročių ir visai kitokio gyvenimo ritmo. 

„Aš atvažiavau iš sostinės, Vilniaus, į mažą kaimelį, kur gyveno vos keli tūkstančiai žmonių. Vienintelis sportas, kurį galėjau lankyti po mokyklos, buvo kalnų slidinėjimas“, – prisimena sportininkas.

Kalnų slidinėjimas lygumų šalyje gimusiam ir tenisą žaidusiam Andrejui nebuvo nei vaikystės svajonė, nei iš anksto suplanuotas tikslas. Jis prisimena, kad slidės ir kalnai tada atsirado iš paprastos kasdienybės – noro integruotis į naują aplinką ir rasti vietą gana santūriai svetimšalius priėmusioje bendruomenėje. Be to, galimybės išbandyti kitas sporto šakas tiesiog nebuvo. 

„Aš atvažiavau iš sostinės, Vilniaus, į mažą kaimelį, kur gyveno vos keli tūkstančiai žmonių. Vienintelis sportas, kurį galėjau lankyti po mokyklos, buvo kalnų slidinėjimas“, – prisimena sportininkas.

Naujo savo pomėgio nei jis, nei mama tada nesiejo su profesionalia karjera ir didelių sportinių ambicijų neturėjo, geriausiu atveju Andrejus svajojo tapti slidinėjimo instruktoriumi. Tačiau netrukus pradėjo ryškėti jo talentas, kalnų slidinėjimas jam sekėsi ir šeimai teko priimti sprendimus, kurie leistų jaunajam sportininkui greičiau tobulėti.

Pradžia slidinėjimo sporte buvo sunki, o Šveicarija – itin brangi šalis svajonėms siekti. Platesnių treniruočių galimybių ir stiprios kalnų slidinėjimo kultūros paieškos A. Drukanovą atvedė į Italiją. Šeima surado nebrangią internatinę mokyklą netoli Austrijos sienos, kur lietuvis galėjo tobulinti savo įgūdžius. 

2017 metų persikėliau į Bormijų – tai mano sportiniai namai. Šios trasos man labai pažįstamos, aš čia praktiškai užaugau kaip sportininkas.

Tačiau lemtingu sprendimu, atvėrusiu kelią į profesionalų sportą, galima vadinti kitą Andrejaus pasirinkimą. Palikęs mokyklą, 2017 m. jis persikėlė į Lombardijos miestą Bormijų (Bormio) – vieną svarbiausių Italijos kalnų slidinėjimo vietų. Dabar šį miestą Andrejus vadina savo žiemos baze, kurioje treniruojasi, o gyvena netoli Bergamo. 

„2017 metų persikėliau į Bormijų – tai mano sportiniai namai. Šios trasos man labai pažįstamos, aš čia praktiškai užaugau kaip sportininkas. Dabar manau, kad mano gyvenime daug dalykų teisingai susiklostė. Tai reiškia, kad buvo pasirinkti teisingi treneriai, priimti teisingi sprendimai, jokių rimtų traumų, – apie palankiai susiklosčiusias aplinkybes kalba A. Drukarovas. – Yra labai daug kalnų slidininkų Italijoje ir Šveicarijoje, bet ne visi pasiekia šitą lygį. Lietuva man labai padėjo, mūsų Kalnų slidininkų asociacija, kuri mane finansuoja. Be visų šitų dalykų aš tikrai nebūčiau to pasiekęs. Žinoma, ir psichologija turi būti stipri.“

2018 m. aštuoniolikmetis slidininkas debiutavo pirmoje savo žiemos olimpiadoje Pjongčange (Pietų Korėja), o 2022 m., pasiekęs kur kas brandesnę sportinę formą, dalyvavo Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse. Tada jis sau kėlė aukštus tikslus patekti į geriausiųjų dvidešimtuką ir puikiai pasirodė per pirmąjį nusileidimą didžiojo slalomo rungtyje, tačiau leisdamasis antrą kartą A. Drukarovas krito, patyrė traumą ir distancijos nepabaigė.

Sportininkas pripažįsta, kad kalnų slidinėjimas ypač pavojingas sportas, ir tikina pats žinantis keletą Italijos slidininkų, kurių traumos trasoje baigėsi mirtimi. 

„Čiuoždami mes kažkaip išjungiame galvą ir bandome susikoncentruoti į kitus dalykus. Tai yra situacijos, kurios gali nutikti. Bet mes treniruojam kūną, kad tai niekada neatsitiktų. Be to, trasų saugumas dabar yra didžiulė ir labai svarbi kalnų slidinėjimo tema“, – kalba slidininkas. 

Andrejus neslepia – po Pekino olimpiados pastarieji keleri metai jam buvo labai sunkūs, tačiau pernai pavyko pelnyti itin svarbią pergalę. Europos taurės varžybose Austrijoje lietuvis tapo didžiojo slalomo rungties čempionu, taip pasiekdamas bene reikšmingiausią laimėjimą Lietuvos kalnų slidinėjimo istorijoje. 

Šios 2026 m. Milano ir Kortinos olimpinės žaidynės sportininkui bus išskirtinės, nes jis startuos būtent Bormijaus trasoje, nuo kurios leidosi daugybę kartų. Lietuvių patarlė sako, kad namuose padeda ir sienos, todėl A. Drukarovas tikisi, kad Italijoje jam seksis geriau nei Azijoje. 

„Tas trasas gerai pažįstu, daug kartų esu ten treniravęsis. Įtakos turi ir visa atmosfera: būti namuose, tarp draugų, tarp pažįstamų, savoje aplinkoje, žinoti, kur kas yra, tikrai padeda. Atsimenu, kai buvau Korėjoje ar Pekine, viskas buvo taip nauja. Reikėjo laiko prisitaikyti, suprasti, nes trasos –  naujos, sniegas – naujas, ten niekada neturėjau galimybės anksčiau čiuožti. O dabar aš čia praktiškai esu užaugęs. Tai tikrai mane stipriai motyvuoja bandyti parodyti kuo aukštesnį rezultatą“, – prisipažino A. Drukarovas, vildamasis patekti į geriausiųjų penkioliktuką. 

Paklaustas, ar ketina grįžti gyventi į Lietuvą, slidininkas sako, kad taip greičiausiai nenutiks, nors Lietuvos pažanga jį maloniai stebina. Prisimindamas vaikystę Šveicarijoje jis prisipažįsta patyręs daug sunkumų, tačiau Italija sportininkui nuo pradžių buvo itin svetinga.

Visgi sportininkas sako niekada nesvarstęs galimybės atstovauti kitai šaliai, nes Lietuva išlieka svarbiausia jo tapatybės dalis – tai vienintelis gimtasis kraštas, kuriam nori dovanoti savo pergales. 

„Galiu įgyti Šveicarijos pilietybę, bet man tai niekada nebuvo įdomu. Lietuva man duoda viską, ko reikia. Mano močiutė gyvena Lietuvoje, vykstu jos aplankyti. Buvau Druskininkuose šią vasarą. Mačiau daugiau turizmo, net geresnį maistą. Pastebiu, kad dabar Lietuvoje yra labai daug galimybių. Tai tikrai nebe ta vieta, kurią palikau prieš 17–18 metų“, – džiaugiasi A. Drukarovas.

Didelį emocinį palaikymą sportininkas jaučia ir iš tautiečių bendruomenių pasaulyje – ypač JAV lietuvių, su kuriais teko susitikti varžybų metu, 2024 m. dalyvaujant Pasaulio taurės didžiojo slalomo rungties varžybose Kolorado valstijoje Aspene. Tribūnose tada skambėjo garsi  palaikymo skanduotė, o vėliau Lietuvos garbės konsulas, garsus gydytojas Jonas Prunskis visus lietuvius sukvietė į susitikimą su A. Drukarovu.

„JAV nesu gyvenęs, bet Amerikoje kasmet treniruojamės porą savaičių per metus. Taip pat man ten  teko turėti pasaulio taurės varžybų. Atsimenu, kaip nustebau įėjęs į J. Prunskio namą, kuriame buvo apie 30 žmonių iš įvairių miestų. Amerikos lietuvių palaikymas man labai daug reiškia ir tikrai padeda“, – pabrėžia olimpietis. 

Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse, kurios vyks vasario 6–22 dienomis, Lietuvai atstovaus rekordinė rinktinė, kurią sudarys 17 sportininkų. Italijoje rungsis 8 biatlonininkai, 4 lygumų slidininkai, 2 kalnų slidininkai, 3 dailiojo čiuožimo atstovai – ledo šokėjų pora ir solistė. 

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.