Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) jau antrus metus iš eilės kviečia jaunuolius iš viso pasaulio mokytis lietuvių kalbos nemokamai. Virtualūs kursai skirti pradedantiesiems, tačiau jų vertė – ne tik kalbos žinios, bet ir galimybė susipažinti su bendraamžiais lietuvių kilmės jaunuoliais iš įvairių šalių. PLJS valdybos nariai Agita Beržanskaitė ir Simonas Bingelis teigia, kad šia iniciatyva siekiama išlaikyti ryšį ir padėti nuo Lietuvos nenutolti lietuviškų šaknų turinčiam jaunimui.

Ana Vengrovskaja | Pasauliolietuvis.lt

Kursų jaunimui poreikis

Idėja sukurti nemokamus nuotolinius kursus lietuvių kalbą išmokti norinčiam jaunimui iš viso pasaulio kilo per 2023 m. Amerikoje ir Kanadoje vykusį PLJS kongresą. Tada buvo priimtas nutarimas, kad yra poreikis rengti nemokamus virtualius užsiėmimus.

„Delegatai iš įvairių pasaulio lietuvių jaunimo sąjungų nubalsavo, kad yra poreikis turėti virtualias nemokamas lietuvių kalbos pamokas anglakalbiams ir ispanakalbiams. Taip pat atlikome papildomą apklausą, ar žmonės nori tas pamokas turėti, ką jie nori išmokti, kiek laiko norėtų dalyvauti, kuriomis dienomis“, – apie iniciatyvos ištakas pasakoja jos kuratorius, PLJS valdybos narys, JAV lietuvis Simonas Bingelis.

Pirmasis trijų mėnesių kursas prasidėjo 2024 m. rudenį, per praeitus mokslo metus pamokose dalyvavo apie 60 žmonių, daugiausia jų buvo iš Pietų Amerikos, JAV ir Kanados.

Pasak S. Bingelio, pasibaigus antrajam kursų ketvirčiui ir per šių metų PLJS kongresą Islandijoje sulaukta nemažai klausimų, ar iniciatyva bus tęsiama, tad dar kartą buvo nubalsuota ją tęsti. 

PLJS pirmininkė A. Beržanskaitė pasakoja, kad rengiant nuotolinius kursus norima pasiekti tuos lietuvių kilmės žmones, kurie neturi kitų galimybių išmokti kalbos.

„Mums labai svarbu jaunimą pasiekti. Pavyzdžiui, žmogų, kuris gyvena kažkur Argentinoj, ir tame miestelyje nėra jokių resursų išmokti lietuvių kalbos. Norime, kad ir jie turėtų nemokamą galimybę mokytis. Didžiausi klausimai ir iššūkiai yra žmonių finansinė padėtis ir laiko trūkumas“, – sako Kipre gyvenanti lietuvė.

Jai antrina S. Bingelis, kuris mano, kad lietuvių kalba yra mūsų identiteto pagrindas, tad ją prarasti būtų didžiulė netektis.

„Kalba yra mūsų klijai. Mano širdyje visada išlieka pietų amerikiečiai, kurie taip myli Lietuvą, kultūrą, šaknis, bet jie jau yra trečios ar ketvirtos kartos lietuviai, nekalba lietuviškai ne todėl, kad nenori, bet tiesiog neturi tam resursų. Mes norime, kad jie išliktų su mūsų bendruomene ir toliau aktyviai bendrautų ir dirbtų su mumis, o kalba padeda, kad tas ryšys tobulėtų. Dėl to šie kursai man yra didelis prioritetas. 

Ir, aišku, man pačiam tai labai aktualu, esu matęs daug lietuvių JAV, kurie jau nekalba lietuviškai. Net jei yra gimę Lietuvoj, bet jau nemažai metų gyvena Amerikoj, jie jau praranda kalbą“, – apgailestauja pašnekovas. 

Jauni mokytojai – jaunimui

Kursų organizatoriams buvo svarbu, kad dalyvius mokytų jauni mokytojai, gerai suprantantys diasporos jaunimo realybę, taip pat, kad jie turėtų patirties lituanistiniame švietime. Spalį prasidedančias pamokas ves pusmetį Argentinoje savanoriavusi, ten lietuvių bendruomenę kalbos mokiusi Aistė Mickevičiūtė ir Bostono (JAV) lituanistinėje mokykloje vaikus mokiusi Radvilė Blažaitytė.

„Viena iš mūsų idėjų buvo, kad jaunus žmonės mokytų kiti jauni žmonės. Simonas investavo nemažai laiko ir pastangų, kol rado būtent tokius mokytojus, nes mums buvo svarbu, kad jie suprastų kontekstą, suprastų jaunų žmonių judėjimą, galbūt kartais nepastovumą. Dabartinės mokytojos labai padeda, jos sugeba susitvarkyti ir su naujai prisijungusiais, ir su į kursus grįžtančiais mokiniais“, – sako A. Beržanskaitė.

Spalį grįžtančios lietuvių kalbos pamokos jaunimui vyks kartą per savaitę – sekmadieniais, truks apie valandą. Dalyviai pasidalins į dvi grupes: viena skirta anglakalbiams, kita – ispanakalbiams. Kursai orientuoti į pradinį lygį, tačiau mokytojai lanksčiai taiko temas pagal dalyvių poreikius. Temos apima kasdienes situacijas – prisistatymą, skaičius, šeimą, maistą, transportą.

Pasak S. Bingelio, mokytojos „palieka erdvės ir aktualioms temoms, kad mokymasis būtų gyvas ir įdomus“.

Ne tik kalba, bet ir bendrystė

PLJS atstovai pabrėžia, kad kursų tikslas nėra suteikti visapusišką kalbinį išsilavinimą ar pakeisti lituanistines mokyklas. Daug svarbiau – socialinis aspektas, galimybė susipažinti ir kurti bendrystę.

„Viena iš priežasčių, kodėl atsirado PLJS inicijuojamos lietuvių kalbos pamokos jauniems žmonėms, yra socialinis aspektas. Mes labai norėjom, kad diasporos jaunuoliai susijungtų.

Išmokti lietuvių kalbą galima ir kitur siūlomose programose, bet PLJS inicijuojami kursai turi antrą misiją: kad jaunimas burtųsi ir žmonės vieni kitus pažintų būtent mokydamiesi lietuvių kalbos“, – pasakoja A. Beržanskaitė.

PLJS kongrese Islandijoje gimė dar viena idėja – ateityje įgyvendinti programą „Lithuanian Buddy Program“, kuri leistų jaunuoliams reguliariai kalbėtis poromis lietuviškai. Iniciatyva galėtų papildyti kalbos kursus ir suteikti daugiau praktikos tiems, kurie jau turi kalbos pagrindus.

„Galbūt žmogus jau moka lietuvių kalbą, bet ji yra silpnoka ir jis norėtų kalbėtis su kažkuo, turinčiu panašų lygį. Šitame kongrese Islandijoj ir paaiškėjo, kad būtent tie, kurie jau moka lietuvių kalbą geriau, nori kitokių priemonių, pavyzdžiui, kartą per savaitę pusvalandį tiesiog kalbėti lietuviškai įvairiomis temomis. O tie, kuriems reikalingi kalbos pagrindai, jungsis į pamokas. Svarbu pabrėžti, kad PLJS inicijuojami lietuvių kalbos kursai neatstos oficialių lituanistinių mokyklų. Mūsų misija yra socialinis aspektas, pažintis su lietuvių kalba“, – tikslina PLJS pirmininkė.

Iššūkiai ir ateities planai

PLJS atstovai norėtų, kad lietuvių kursai būtų tęstiniai, o tam reikia pasirūpinti jų finansavimu. Vasarą kursų nebuvo, nes didesnė organizacijos lėšų dalis nukeliavo PLJS kongresui Islandijoje organizuoti.

„Ateityje norėtume tęstinumo. Sunkoka būna su finansais, ypač jeigu yra kiti prioritetai, kaip PLJS kongreso organizavimas. Visgi norėtume, kad ir kalbos kursai būtų mūsų prioritetas, ir kai rašysime ateinančių metų finansavimo projektą, norėtume užtikrinti programos tęstinumą visus metus – visus keturis ketvirčius. Gal net galėsime samdyti daugiau mokytojų ir mokyti ne tik pradiniu, bet ir vidutiniu lygiais“, – planus atskleidžia S. Bingelis.

Pirmosios pamokos vyks spalio 5 d., dalyvavimas yra atviras visiems – ir lietuviškų šaknų neturintiems, bet kalba besidomintiems žmonėms.

„Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga labai kviečia ir laukia visų jaunuolių. Įdomu tai, kad dažnai į pamokas jungiasi net nebūtinai lietuvių kilmės jaunuoliai, bet, pavyzdžiui, jų partneriai. Nelietuviui jaunam žmogui mažiau formalioje struktūroje galbūt yra drąsiau dalyvauti. Labai atvirai laukiam tikrai visų – ir mišrių šeimų ar porų atstovų, ir lietuvių kilmės jaunuolių“, – ragina A. Beržanskaitė.

 

KAS Lituanistinis švietimas jaunimui (anglakalbiams ir ispanakalbiams)

KADA Nuo Spalio 5 d., kiekvieną sekmadienį

REGISTRACIJA https://forms.gle/naeaiPNXLdzdPbNBA

 

Projektas „Pasaulio Lietuva.“

Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.