Pastaruosius du mėnesius Europos lituanistinių mokyklų mokiniai gerokai praturtino savo lietuvių kalbos žodynus. Jaunuoliai turėjo galimybę dalyvauti pirmą kartą vykusioje tarptautinėje lituanistinėje olimpiadoje „Moki žodį – žinai kelią“, kurios pasiruošimo ir baigiamasis etapai tęsėsi net du mėnesius. Šio projekto idėjos autorė, kelių lituanistinių mokyklų Jungtinėje Karalystėje (JK) įkūrėja ir mokytoja Gintarė Ulevičiūtė sako jau matanti teigiamus projekto rezultatus tiek mokiniams, tiek mokytojams. Interaktyvias užduotis olimpiadai kūrė lituanistinių mokyklų mokytojai iš penkių šalių, jas spręsti mokiniai galės ir varžyboms pasibaigus.
Ana Vengrovskaja
PASAULIOLIETUVIS.LT
Interaktyvios užduotys su praktiškais žodžiais
Pasak projekto idėjos autorės G. Ulevičiūtės, pagrindinis uždavinys buvo sukurti įrankį, padėsiantį vaikams išplėsti lietuvių kalbos žodyną.
Poreikis buvo begalinis, ieškojau variantų, kas paskatintų, motyvuotų vaikus, kad jie galėtų kuo daugiau tų žodelių išmokti.
„Jau 10 metų dirbu lituanistinėse mokyklose – tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Turime labai daug mokinių ir visuomet, nuo pat pirmos dienos, mūsų pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žodynui plėtoti. Pamatėme, kad nėra taip lengva tai padaryti, ypač jeigu vaikai namuose nekalba lietuviškai. Vadinasi, vienintelė vieta, kur jie bendrauja lietuvių kalba, yra lituanistinė mokykla, o tas laikas mokykloje prabėga labai greitai.
Aišku, kitą kartą džiaugiesi, jeigu mokiniai išmoksta tris naujus žodžius, ypač tie, kurių kalbos lygis yra labai žemas ir kurie galbūt tiktai pradeda kalbėti. Poreikis buvo begalinis, ieškojau variantų, kas paskatintų, motyvuotų vaikus, kad jie galėtų kuo daugiau tų žodelių išmokti“, – apie projekto užuomazgas pasakoja JK lietuvė.
Lituanistinių mokyklų mokiniai finaliniam olimpiados etapui ruošėsi porą mėnesių | Olimpiados organizatorių nuotr.
Projektas pradėtas kurti praėjusį pavasarį, tuo metu į jį įsitraukė ir lituanistinės mokyklos penkiose šalyse: Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos.
Mokyklų atstovai atrinko 600 dažnai kasdienėse gyvenimo situacijose vartojamų lietuviškų žodžių – jų pagrindu buvo sudarytos 1115 interaktyvių užduočių, suskirstytų į tris lygius. Užduočių turinys buvo išverstas į penkias užsienio kalbas – anglų, italų, ispanų, norvegų, prancūzų.
„Žodžiai užduotims buvo atrinkti labai atsakingai. Su partneriais dirbome ir analizavome, tai turėjo būti reikalingi žodžiai, vengėme tų žodžių, kurių vaikas neturės galimybės pasakyti arba kuriuos skaitydamas knygas gal vieną kitą kartą ras kontekste. Mūsų tikslas buvo, kad tai būtų žodžiai, kurie yra naudingi, kurie yra būtini šnekamajai kalbai“, – pabrėžia G. Ulevičiūtė.
Užduotiys buvo sukurtos įvairiausius lietuvių kalbos lygius turintiems vaikams – nuo pačių mažiausiųjų | Olimpiados organizatorių nuotr.
Projekte dalyvavusių lituanistinių mokyklų mokiniai užduotis ėmė spręsti rugsėjį, prasidėjus mokslo metams, ir pusantro mėnesio praktikavosi, o lapkričio pabaigoje prasidėjo baigiamasis projekto etapas – olimpiada. Jai užduotis mokytojai kūrė susitikę Ispanijoje lapkričio pabaigoje (iki tol susitikimai vyko virtualiai). Anot G. Ulevičitės, galimybė susitikti ir dirbti kartu gyvai daug motyvacijos suteikė ir projekte dalyvavusiems mokytojams.
Užduotis baigiamajam etapui mokytojai kūrė susitikę Ispanijoje | Olimpiados organizatorių nuotr.
„Gyvo susitikimo metu išryškėjo virtualių lituanistinių mokyklų mokytojų poreikis tobulinti kompiuterinio raštingumo, darbo komandoje įgūdžius. Pamatėme, kad susitikti gyvai yra labai naudinga, nes galima reflektuoti, auginti, tobulinti ir toliau bendradarbiauti. Visi atvykę partneriai labai džiaugėsi galimybe pasimokyti vieniems iš kitų ir sukurti produktą, kuris realiai bus naudingas“, – pabrėžia G. Ulevičiūtė.
Prie projekto kūrimo prisidėjo lituanistinių mokyklų mokytojai iš penkių šalių | Olimpiados organizatorių nuotr.
Paskelbta 30 laimėtojų
Baigiamasis olimpiados etapas vyko lapkričio 30 – gruodžio 8 d., per projekte dalyvavusių mokyklų pamokas. Visą savaitę varžėsi 390 mokinių iš vienuolikos lituanistinių mokyklų: Jungtinės Karalystės virtualios lituanistinės mokykla „Banga“, Portsmuto lituanistinės ugdymo studijos „Jūra“, Braitono lituanistinės mokyklos „Jūra“, Bognor Ridžiso lituanistinės mokyklos „Jūra“ (visos – JK), virtualios lituanistinės menės „Raidė“, lituanistinės mokyklos „Gintaras“, „MiLiT Studio“, „Ąžuolėlis“ (visos – Norvegijoje), Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos, Ispanijos lituanistinės mokyklos „Švyturys“, Prancūzijos lituanistinės mokyklos „Dialogai“.
Gruodžio 17 d. buvo paskelbti ir 30 laimėtojų trijose kategorijose. Pasak G. Ulevičiūtės, nors varžymosi ir nugalėjimo aspektas dažnai motyvuoja vaikus, tačiau iš tikrųjų laimėtojai yra visi, kas šiame projekte dalyvavo ir išmoko naujų žodžių.
Pagrindinis olimpiados uždavinys buvo tas, kad kiekvienas joje dalyvaujantis mokinys taptų laimėtoju pats sau.
„Pagrindinis olimpiados uždavinys buvo tas, kad kiekvienas joje dalyvaujantis mokinys taptų laimėtoju pats sau. Jei vaikas, visiškai nemokantis lietuvių kalbos, per pasiruošimą olimpiadai išmoks 50–100 žodžių – tai jau yra jo asmeninė pergalė. Kitas, kuris galbūt puikiai kalba lietuviškai, praplės savo žodyną naujais žodžiais – tai vėl asmeninė jo sėkmė. Dėl to nesiekėme, kad laimėtų kuri nors mokykla ar mokytojas ir jo mokiniai, mūsų pagrindinis tikslas – kad dalyvautų kuo daugiau mokinių ir kiekvienas iš jų iš šio projekto išsineštų gerą bagažą žodžių“, – paaiškina G. Ulevičiūtė.
Pasak jos, projektas yra naudingas vaikams ir mokytojams keliais aspektais.
„Olimpiada moko ne tik žodžių, bet ir susikaupimo, kantrybės, saviugdos, tai yra kompleksinis procesas – tiek mokiniai labai daug išmoksta, tiek ir mokytojai. Pagrindinis dalykas buvo praturtinti žodyną, taip pat sukurti interaktyvių priemonių, kurios aprėptų būtent neformaliojo lituanistinio švietimo integruotą programą, skatinti partnerystę tarp pasaulinių lituanistinių mokyklų ir vaikų motyvaciją“, – projekto tikslus mini JK lietuvė.
Mano įsitikinimu, lituanistinė mokykla turi būti vieta, kur yra smagu. Aišku, turi duoti ir naudos. Olimpiada yra puikus pavyzdys, kai yra ir smagu, ir naudinga.
Mokytoja pastebėjo didelį savo ugdomų vaikų susidomėjimą ir norą užduotis spręsti ir toliau.
„Didžiausias džiaugsmas yra tai, kad patys vaikai klausia: „Ar bus dar? Kada prasidės antras turas?“ Domisi labai įvairaus amžiaus vaikai – ne tik mažiukai, bet ir paaugliai. Vadinasi, jiems tai buvo smagu. Mano įsitikinimu, lituanistinė mokykla turi būti vieta, kur yra smagu. Aišku, turi duoti ir naudos. Olimpiada yra puikus pavyzdys, kai yra ir smagu, ir naudinga“, – paaiškina G. Ulevičiūtė.
Lituanistinių mokyklų mokiniai – nuo pačių mažiausiųjų iki paauglių – noriai sprendė interaktyvias užduotis | Olimpiados organizatorių nuotr.
Tęsti ir tobulinti projektą nori ir prie jo kūrimo prisidėjusių lituanistinių mokyklų atstovai.
„Norime, kad šitas projektas būtų tęstinis ir daugiametis, kad tai, ką jau padarėme, būtų tik graži pradžia. Sukurtas turinys gali būti koreguojamas, tobulinamas. Jau organizuodami patį finalą stengėmės atliepti specialiųjų poreikių turinčių vaikų poreikius, atkreipėme dėmesį į šriftą, piešinius, naudojamus vizualus, bet visada yra ką tobulinti. Projektas turėtų būti tęstinis, nes jo sukuriama nauda yra labai didelė“, – apie ateities planus pasakoja G. Ulevičiūtė.
Projektą dalinai finansavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Projektas „Pasaulio Lietuva.“
Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.
