Lituanistinių mokyklų tinklas pasaulyje sparčiai plečiasi, o kartu auga ir stiprios, palaikančios vadovų bendruomenės poreikis. Nors mokytojams vis dažniau sudaromos galimybės kelti kvalifikaciją, ilgą laiką trūko specializuotų mokymų būtent mokyklų vadovams. Šią spragą jau penktus metus nuosekliai pildo Lituanistinių mokyklų asociacija, bendradarbiaudama su Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Švietimo komisija. Šiemet Švietimo lyderių mokymai Barselonoje subūrė vadovus iš 9 valstybių ir dar kartą parodė, kad tokie susitikimai ne tik stiprina profesines kompetencijas, bet ir kuria globalią, tarpusavio pasitikėjimu grįstą lituanistinio švietimo bendruomenę.
Pasauliolietuvis.lt | Justina Mikeliūnaitė
Mokymų organizatorių ir dalyvių nuotraukos
„Mus vienijantis tikslas yra toks galingas, kad ištrina bet kokias ribas ne tik tarp šalių, bet ir tarp asmenybių skirtumų. Galbūt šiemet prie to prisidėjo ir mokymų tema. Ankstesniuose mokymuose koncentravomės į komunikaciją, krizių valdymą, vadovo kvalifikacijos aspektus, o šiemet nėrėme į psichologiją. Tad natūralu, kad kapstėme giliau, o tai visada suartina“, – susitikimų kuriamą bendrystės jausmą akcentuoja mokymų iniciatorė, Lituanistinių mokyklų asociacijos vadovė Donata Simonaitienė.
Švietimo lyderių mokymai jau vyko Edinburge, Liuksemburge, Varšuvoje ir Strasbūre. O šiemet daugiau nei 20 dalyvių svetingai priėmė Barselonos lituanistinė mokykla. Mokymų „Švietimo lyderystė“ tikslas yra ne tik diegti naujausias edukologijos bei psichologijos žinias, bet ir praktiškai susipažinti su įvairių mokyklų darbo specifika ir ugdymo metodais. Apsilankymo lituanistinėje mokykloje metu mokymų dalyviai gali ne tik reflektuoti, permąstyti savo darbo specifiką, bet ir išmokti naujų dalykų.
Savo veiklą vertino kolegų akimis
„Barselonos mokykla, visų pirma, sužavėjo puikiomis patalpomis. Tai tiesiog ideali vieta mokiniams augti ir tobulėti. Mums labai pasisekė, kad kaip tik vyko pamokos ir galėjome būti ne tik stebėtojais, bet ir proceso dalyviais. Manau, kad gebėjimas visus įtraukti ir įveiklinti yra Barselonos lituanistinės mokyklos stiprioji pusė. Ypač sužavėjo pačių mažiausių, 2–3 metų, mokinukų pamoka, kuri tik patvirtino, kad mokyklą reikia pradėti lankyti kuo anksčiau, formuoti įgūdžius bei kalbinius gebėjimus nieko nelaukiant“, – įspūdžiais dalijasi D. Simonaitienė.
Barselonos lituanistinėje mokykloje mokosi apie 50 vaikų nuo 2 iki 14 metų, su jais dirba 4 mokytojai ir 3 asistentai. Taip pat susibūrė ir tėčių ispanakalbių, norinčių išmokti lietuviškai, grupė. Laiką prie pamokų derina ir Katalonų lietuvių klubo, su kuriuo mokykla glaudžiai bendradarbiauja, organizuojamas knygų klubas, kad galėtų prisijungti mokinių tėvai. Jame apsilankė ir keletas mokymų dalyvių, kurie liko sužavėti aukšto lygio diskusijų apie Kotrynos Zylės romaną „Mylimi kaulai“ ir pasisėmė idėjų darbui su paaugliais.
„Pamaniau, kad jau turime, ką parodyti, ir esame verti aplankymo. Tad pernai, kaip tuometinė Ispanijos švietimo tarybos pirmininkė, rekomendavusi mokymuose dalyvauti dviejų naujų mokyklų vadovėms, kitąmet pasiūliau susitikti pas mus. Džiaugiuosi, kad kvietimas buvo priimtas“, – su šypsena pasakoja Barselonos lituanistinės mokyklos įkūrėja ir vadovė Solveiga Stankevičiūtė, pasirūpinusi kolegų priėmimu, apgyvendinimu ir kultūrine programa Barselonoje.
Ji pabrėžia, kad toks stebėjimas naudingas abiem pusėms. Kolegos gali įsivertinti savo veiklos metodus, juos palyginti, pasisemti idėjų, o mokykla, kurios veikla stebima, taip pat gauna grįžtamąjį ryšį. „Mokymų dalyviai gyrė patalpas, atkreipė dėmesį į efektyvų užduočių diferencijavimą mokant skirtingų lygių vaikus (nuo puikiai kalbančių lietuviškai, kurių yra mažuma, iki visai nekalbančių). Tam labai padeda mokytojų asistentai. Svečių įžvalgos leidžia pažiūrėti į save kitų akimis ir įvertinti per 16 veiklos metų nueitą kelią“, – kolegų pastebėjimus su dėkingumu priima S. Stankevičiūtė.
Susitikimai kuria globalią švietimo lyderių bendruomenę
Į mokymus kaskart susiburia vis nauji, dažnai tarpusavy nepažįstami žmonės, tačiau, pasak organizatorių, atrodo, kad susitiko seniai vienas kito nematę draugai. Šiemet drauge mokytis ir tobulėti ir profesiškai, ir asmenybiškai susirinko švietimo lyderiai iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Nyderlandų, Norvegijos, Airijos, Sakartvelo, Švedijos ir Jungtinės Karalystės.
S. Stankevičiūtė pabrėžia, kad tokių susitikimų vertė – bendrystės jausmas ir nauji ryšiai. Tokie susitikimai kuria globalią bendruomenę. Vadovai, kuriantys savo mokyklas net atokiausiose vietose, nebesijaučia vieniši galėdami pasidalinti savo iššūkiais ir idėjomis. Gyvai sukurta, išbandyta bendruomenė stiprina tarpusavio pasitikėjimą, tampa atrama ir atspirtimi lituanistinio švietimo kelionėje. Pasidairymas kitos šalies lituanistinėje mokykloje leidžia įvertinti savo veiklą, pasimokyti, pamatyti save kitoje šviesoje, lyginant su šia mokykla, pritaikyti idėjas.
Šių metų mokymų tema – psichologiniai vadovavimo aspektai. Mokymus vedė Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus kolegijos dėstytojas, psichologas Audrius Ivanauskas. Pagrindinė jų skelbiama žinia – norint geriau pažinti savo komandą, visų pirma reikia labai gerai pažinti save. Dalyviai aiškinosi, ar moka bendrauti taip, kad būtų išgirsti ir suprasti, ar geba aiškiai formuluoti žinutes. Lektorius supažindino su psichologijos kryptimis, aptarė svarbiausius bendravimo aspektus, konfliktų valdymo strategijas ir klausymosi meną.
Mokymai privertė vadovus susimąstyti apie darbą su žmonėmis, įvertinti savo situacijas, pagalvoti, ar tikrai konfliktinėje, krizinėje situacijoje kitas tampa priešu ir ar iškart užklijuodami tokią etiketę neužkertam kelių galimam sprendimui. Tokie mokymai, pasak S. Stankevičiūtės, ne tik sustiprina teorines žinias, bet ir leidžia permąstyti savo realybę, įvertinti save psichologiškai kaip asmenybę, kaip vadovą, prisiminti buvusius ar esamus konfliktus ir pagalvoti, kad galbūt yra kitas kelias, kita tiesa.
Naujokams – pirmenybė patekti į mokymus
Daug dėmesio skirta ir aktyviai praktikai. Vadovai entuziastingai nėrė į užduotis, vaidino, eksperimentavo ir bandė per ribotą laiką imti iš mokymų viską atvira širdimi ir išmokti kuo daugiau. Pasak D. Simonaitienės, aktyvių praktikų metu pavyko išlaisvinti savo dar neatrastus vidinius resursus ir permąstyti vidinio „aš“ galimybes. Tai atvėrė ne tik naujas vizijas, bet ir geresnį supratimą, kaip dirbti su savo mokytojais ir būti vadovu, kuriuo pasitikima. Lektorius akcentavo, kad „didis žmogus ištiesia ranką, mažas pakiša koją“.
„Laiku ištiesti ranką ir suprasti, kada tavo komandai reikia pagalbos, yra menas, kurį stengiamės įvaldyti. Juolab kad žmonės keičiasi, keičiamės mes, vadovai, ir keičiasi mūsų mokytojai, tad kaip judėti visiems viena kryptimi, suprasti vieniems kitus, reikia mokytis nuolat. Šias ir kitas žinias nešamės su savimi ne tik į savo mokyklas, bet ir į šeimas bei gyvenimus“, – pabrėžia Lituanistinių mokyklų asociacijos vadovė.
Į mokymus kviečiami tiek patyrę, ilgamečiai lituanistinių mokyklų vadovai, tiek nauji lyderiai, dar tik žengiantys pirmus vadovavimo mokyklai žingsnius. Naujiems vadovams teikiama pirmenybė patekti į mokymus, siekiant palaikyti, patarti ir prisidėti prie sėkmingo naujų mokyklų veiklos pradžios ir jų augimo.
Beveik paskutinę minutę į mokymus dėl laimingo atsitiktinumo pateko ir mokyklą Nyderlanduose kurianti Justina Topper. Apie planus įkurti mokyklėlę ir sausį pradėti darbą Utrechto rajone su 15 vaikų, kuriems 4–7 metai ji parašė Lituanistinių mokyklų asociacijai norėdama pasikonsultuoti. Tad paaiškėjus, kad viena dalyvė nebegali atvykti į mokymus, jos vieta buvo pasiūlyta Justinai.
Visus metus veiks mentorystės programa
„Esu visiška darželinukė lituanistiniame švietime. Mama, kuri su dar viena mama sausį užsidės mokytojos kepurę. Todėl mokymai, o dar labiau galimybė pabendrauti su patyrusiais vadovais, klausti ir išgirsti apie jų patirtį man buvo ypač naudingas laikas. Sužinojau daugybę praktinių niuansų, kur ieškoti informacijos – kur kreiptis dėl „Moodle“ prieigos, kaip ruoštis pamokoms su „Canva“ programa, kur semtis idėjų pamokoms, kaip elgtis įvairiose situacijose su tėvais, kokios yra finansavimo galimybės ir daugybę kitų dalykų, kurie palengvins ir pagreitins pasiruošimą. Tiesiog gerte gėriau į save informaciją, įžvalgas. Taip pat labai džiaugiuosi ir mentorystės programa, kuri tęsis visus metus iki kitų mokymų. Žinojimas, kad bet kada galiu parašyti ir paprašyti pagalbos, pasitarti su savo mentore Solveiga, ramina, padeda jaustis užtikrinčiau“, – kolegų palaikymu ir pažintimi su stipria lituanistinio švietimo lyderių bendruomene džiaugiasi J. Topper.
Ji jau sutarė su keliomis taip pat kelio pradžioje esančiomis kolegėmis reguliariai susitikti ir dalintis patarimais, ko gi reikia sėkmingai veiklos pradžiai. Pasak Justinos, susitikimai ir pažintis su žmonėmis, turinčiais panašią idėją, įkrauna. Taip pat džiugina bei įkvepia tęstinumo pavyzdžiai, kai mokyklos veikia ir po keliolika ar kelias dešimtis metų, ir net jei įkūrėjai dėl įvairių aplinkybių atsitraukia nuo veiklos, jie užaugina naujus lyderius, galinčius perimti vairą.
Ilgametę patirtį lituanistinio švietimo lauke, ir mokytojos, ir vadovės pareigose, turinti D. Simonaitienė teigia, kad didžiausia dovana ir motyvacija yra matyti kolegų šypsenas, girdėti juoką ir per pertraukas ar po mokymų klausytis jų nenutilstančio klegėjimo: „Burti žmones yra neapsakomas malonumas, nes juos subūrus įvyksta kažkokie burtai. Matyt ne veltui burti ir burtai turi tą pačią šaknį“.
Dar nesibaigus mokymams pradedamas planuoti susitikimas kitais metais. Organizatoriai jau gavo net tris pasiūlymus, iš norinčių priimti mokymus visuomeniškų, bendruomeniškų lietuvių. Tad laukite naujienų.
Projektas „Pasaulio Lietuva.“
Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.
