Rugpjūčio 17-ąją, švenčiant 117-ąjį Argentinos lietuvių draugijos „Nemunas“ gimtadienį, Berise buvo išrinktos naujosios lietuvių bendruomenės kultūros atstovės – Carla Daniela Markus ir Laima Fourment Kalvelis Žebrauskas.
Argentinos lietuvių draugijos „Nemunas“ informacija ir nuotraukos
Nuskambėjus paskutiniams polkos akordams, tarp muzikos, šokių ir šventinių šypsenų buvo iškilmingai paskelbtos dvi jaunosios lietuvių bendruomenės kultūros atstovės.
Ateinančius metus Carla ir Laima atstovaus lietuvių bendruomenei Argentinoje įvairiuose kultūriniuose bei visuomeniniuose renginiuose, puoselėdamos lietuvių kalbą, kultūrą ir tradicijas.
Lietuvių bendruomenės kultūros atstovės Carla ir Laima
Abi merginos lietuvių bendruomenės gyvenime dalyvauja nuo pat mažens. Augdamos „Nemuno“ apsuptyje, tautinių šokių žingsnių jos pradėjo mokytis dar būdamos dvejų metų, o lietuviška kalba, kultūra bei tradicijos jas lydi nuo pat vaikystės.
Tai gražus simbolis daugiau nei šimtmetį Berise gyvuojančiai lietuvių bendruomenei, kurioje tradicijos ir bendrystė perduodamos iš kartos į kartą.
Carlos Danielos Markus istorijoje lietuviškas ryšys turi gilias šaknis. Jos senelis Alfonsas Markus buvo aktyvus „Nemuno“ narys, ne vieną kadenciją vadovavo draugijai ir daug prisidėjo prie lietuviško kultūrinio gyvenimo bei tautinių šokių puoselėjimo. Šiandien jo anūkė Carla, tapdama lietuvių bendruomenės kultūros atstove, tęsia šią šeimos tradiciją savo kartos žingsniu.
Ne mažiau graži ir Laimos Fourment Kalvelis Žebrauskas šeimos istorija. Jos močiutė Izabelė Kalvelis buvo ilgametė ir aktyvi „Nemuno“ narė bei veteranų tautinių šokių kolektyvo „Pipiras“ vadovė. Laimos mama Alejandra Pumar Žebrauskas vadovavo „Skaidrai“ ir pati buvo šokėja, savo veikla prisidėjusi prie lietuviškos kultūros puoselėjimo.
Laimos tėtis Juan Ignacio Fourment Kalvelis, nuo mažens augęs „Nemuno“ aplinkoje, savo gyvenimą susiejo su lietuviška veikla. Jis buvo tautinių šokių šokėjas ir vadovas, o šiandien yra aktyvus lietuvių bendruomenės veikėjas, „Ecos de Lituania“ režisierius ir žurnalistas. Jo veikla jau seniai peržengia vienos bendruomenės ribas – jis daug metų prisideda prie lietuviškos tapatybės puoselėjimo ir sklaidos. Šiuo metu Juan Ignacio aktyviai vadovauja 2027 metais Argentinoje vyksiančios IV Pasaulio lietuvių tautinių šokių šventės „Stiprios šaknys – gyva kultūra“ organizaciniam komitetui.
„Stiprios šaknys – gyva kultūra“ – tai ne tik 2027 metų šventės šūkis. Šie žodžiai tarsi įprasmina ir Carlos, ir Laimos šeimų istorijas, kuriose lietuviškas paveldas išsaugomas ne tik prisiminimuose, bet ir gyvu darbu, šokiu, lietuvišku žodžiu bei meile savo šaknims.
Carla ir Laima šiandien tapo naujosios kartos veidu. Jų laukia daugybė susitikimų, kultūrinių renginių ir svarbių bendruomenės gyvenimo akimirkų.
Vienas svarbiausių jų laukiančių įvykių – 49-oji Provincijos imigrantų šventė Berise, kurioje lietuvių bendruomenė kartu su kitomis tautinėmis bendruomenėmis pristatys savo kultūrą, tradicijas bei istoriją.
Tą vakarą, kai nuskambėjo paskutiniai polkos akordais, prasidėjo naujas šios istorijos skyrius.
Carla ir Laima jį rašys savo žingsniais, saugodamos tai, kas buvo perduota iš kartos į kartą, ir kurdamos savo lietuvišką istoriją Argentinoje.
Iš kartos į kartą. Iš širdies į širdį. Iš Argentinos į pasaulį.
