Šiuo metu pasaulyje veikia daugiau nei 250 lituanistinio švietimo mokyklų, kuriose užsienyje gyvenantys lietuvių vaikai mokosi skaityti ir rašyti lietuviškai bei susipažįsta su mūsų tautos kultūra bei tradicijomis. Lituanistinių mokyklėlių tikslas – puoselėti lietuvių kalbą, saugoti tautinę tapatybę, pažindinti su Lietuvos valstybės istorija, kultūra, paveldu, o svarbiausia apjungti visus tolesnei draugystei ir bendradarbiavimui.
Prof. Rasa Ruseckaitė-Petraitis
ALB Švietimo tarybos pirmininkė
Australijoje šiuo metu veikia aštuonios lituanistinės mokyklos, o jose mokosi apie 140 įvairaus amžiaus moksleivių. Jų amžius svyruoja nuo 2 iki 80 metų. Džiugina tai, kad moksleivių skaičius auga. Pamokos dažniausiai vyksta kartą per savaitę. Ne visos mokyklėlės gali vesti savaitinius užsiėmimus, pvz. Adelaidėje ir Brisbene susitikimai su moksleiviais vyksta kartą per mėnesį. Nors pas mus mokyklėlių nėra tiek daug, kiek jų yra JAV ar Jungtinėje Karalystėje, švietimo problemos ir lietuvybės išlaikymas visiems yra labai aktualus klausimas. Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Švietimo taryba, į kurią įeina visų mokyklų vadovai, kiekvieną mėnesį susitinka virtualiu būdu. Susitikimų metu aptariame savo veiklą ir projektus, patirtas nesėkmes ir džiaugiamės savo laimėjimais, nors kartais ir nedideliais.
Praeiti metai mūsų bendruomenėms buvo labai užimti, kadangi visi ruošėmės Australijos lietuvių dienoms, dar kitaip žinomoms kaip „Šventės“. Šventės pas mus vyksta kas dvejus metus, jos organizuojamos tarp Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų didesniuose miestuose – Adelaidėje, Sidnėjuje ir Melburne. Čia susirenka nemažai jauno ir jau vyresnio amžiaus lietuvaičiai sportinininkai, dainininkai, šokėjai, skautai ir kiti bendruomenės nariai. Šventėse dalyvauja ir lituanistinės mokyklos, mokytojai ir mokiniai. Tai nebuvo išimtis ir praeitais metais.
Praeitais metais Australijos lietuvių dienos vyko Adelaidėje. Jų metu taip pat įvyko ir Australijos lituanistinių mokyklų mokytojų suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo atstovai iš Kanberos, Melburno, Sidnėjaus, Adelaidės ir Brisbeno. Renginys vyko Lietuvių katalikų centre ir Lietuvių namuose. Dalyvius pasveikino ALB Krašto Valdybos pirmininkė Rasa Mauragis, kuri pasidžiaugė mokyklėlių vykdoma veikla ir visus paragino ir toliau dirbti lietuvybės labui.
Po to sekė diskusijos ir individualių mokyklėlių pasisakymai. Mokytoja Jolanta Vilkaitė-Samuilienė pristatė Kanberoje naujai įsikūrusią mokyklėlę. Justė Stonienė iš Sidnėjaus papasakojo apie vaikų klubą „Avilys“, kuris jau senokai susikūręs, veikia sekmadieniais, į kurį susirenka ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Kristina Hayes supažindino su lituanistine studija „SpindulyS“ ir jos veikla Brisbene. Paulius Petraitis papasakojo apie „Mano Kalbos“ virtualios mokyklos vedamas pamokas vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems Melburne. Suvažiavimo šeimininkai – Adelaidės lituanistinės mokyklos vadovės Rūta Sankauskienė ir Irena Anderson pasidalijo savo vykdomomis veiklomis ir paruošiamaisiais darbais, kuriuos mokyklėlė nuveikė prieš šventes.
Vėliau mokytojai aptarinėjo tarptautinių praktikų programą. Pagal šią programą, formaliojo ir neformaliojo lituanistinio švietimo mokyklos kartu su lietuvių bendruomenėmis užsienyje gali teikti paraiškas dėl praktikantų iš Lietuvos. Jau ne vieną kartą praktikantai lankėsi ir Australijos lituanistinėse mokyklose. Studentai praktikantai atvyksta 2-6 mėnesiams, mūsų mokytojams jie padeda vesti pamokėles, taip galėdami pritaikyti savo įgytas teorines žinias. Praktikantai pas mus yra ypač laukiami, kadangi jie motyvuoja ne tik mokinius, bet ir mokytojus. Deja, jie atvyksta nelabai dažnai, ir ne į visas mokyklėles.
Australijos lituanistinių mokyklų mokytojų suvažiavimas | ALB Švietimo tarybos archyvo nuotr.
Suvažiavimo metu Adelaidėje mokytojai vieni kitiems uždavinėjo klausimus, ir ieškojo atsakymų. Paaiškėjo, kad mes visi susiduriame su tomis pačiomis problemomis ir iššūkiais – tėvų ir mokinių motyvacijos stoka lankytis pamokose, nerealiais studentų lūkesčiais, pedagogų bei tinkamų mokymo priemonių stygiumi. Mokinių ir tėvų motyvacijos stoką yra nesunku paaiškinti. Pamokėlės pas mus dažniausiai vyksta savaitgaliais. Mokiniams yra sunku pabusti ryte ir eiti į mokyklą, o ypač jei dar saulutė šviečia už lango… Taip pat nereikia pamiršti, kad Australija – sporto mylėtojų šalis. Jau nuo pat mažens vaikai čia treniruojasi ir užsiiminėja įvairiomis sporto šakomis. Treniruotės paprastai vyksta savaitgaliais.
Noro dirbti pritrūksta ir mokytojams. Pas mus jie dirba daug ir nenuilstamai, net tik per pamokas, bet ir joms besiruošdami. Kai kuriose mokyklėlėse ne tik mokiniai, bet ir patys mokytojai mažai kalba lietuviškai. Jų iššūkiai dar didesni. Nors mes ir galime naudotis nuostabia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sukurta lituanistinio švietimo integruota programa, tačiau ją nėra lengva pritaikyti visose mokyklėlėse, reikia ieškotis dar ir papildomos medžiagos ruošiantis pamokoms. Ši programa yra lietuvių kalba, labiau tinkanti vaikams ir paaugliams, gyvenantiems Šiaurės pusrutulyje. Mes norėtume mokintis apie Australijos gyvūnus ir augalus, mūsų metų laikus, ir pas mus švenčiamas šventes. Kaip būtų smagu, jei galėtume kartu dirbti su edukologais ir lituanistais iš Lietuvos tam, kad adaptume šią programą, kuri tiktų ne tik vaikams bet ir suaugusiems. O jei dar tokia programa būtų parašyta abiejom kalbom, iki pilnos laimės beveik nieko ir netruktų.
Suprantama, kad sunkumų turi visi. Kai kurias problemas išspręsti galime ir mes patys, dėl mokymo priemonių ir pedagogų kvalifikacijos kėlimo kursų mes galime kreiptis į Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, tačiau daugiausiai pagalbos tikimės iš bendruomenių, tėvelių ir pačių moksleivių. Galim tik pasidžiaugt, kad poreikis išlaikyti lietuvybę ir pas mus Australijoje auga, ir kad ateityje mokytojų seminarų ir susibūrimų vyks ir daugiau.
