Vasario 16-osios minėjimas Halo ir Skantorpo lituanistinėse mokyklose
Raimonda Kirtiklytė. Šį vasarį visi pasaulio lietuviai minėjo nepaprastą 99 metų sukaktį, kai buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.
Kiekvienais metais mūsų lituanistines mokyklas Hale (angl. Hull) ir Skantorpe (angl. Scunthorpe) lankantys vaikai nekantriai laukia šios mums visiems svarbios šventės. Šių metų Vasario 16-osios minėjimas vyko vasario 18 d. Hale, o Skantorpe – vasario 19 d.
Jau trečius metus iš eilės savo lituanistinėse mokyklose Vasario 16-ąją pažymime išskirtiniu būdu – inscenizuotu Akto pasirašymu, kuomet mokyklos mokiniai tėveliams pristato Aktą pasirašiusius signatarus, Nepriklausomybės Akto tekstą ir atkuria pačią Akto pasirašymo akimirką.
Šiais metais pirmą kartą turėjome išskirtinę galimybę papuošti savo mokinius tautiniais kostiumais, kurie padėjo dar tikroviškiau ir prasmingiau paminėti šią nepaprastą dieną. Ypatingą progą apsirengti tautinį kostiumą vaikams yra ne tik unikali patirtis, bet vienas iš būdų geriau suprasti savo šaknis, įsisąmoninti lietuviškumą ir jo svarbą kiekvieną dieną. Visas mokyklos kolektyvas buvo pamalonintas mokinių reakcijos į tautinius rūbus ir noru juos vilkėti dažniau. Apskritai užsienio valstybėje gyvenantiems vaikams tiesioginis prisilietimas prie autentiškų tautinių atributų yra nepaprasta patirtis, kuri, tikime, įstrigs ilgam.
Grįžtant prie Vasario 16-osios minėjimo – žinoma, neapsiėjome ir be tautinių dainų. Šią dieną prie mūsų prisijungė ir mokykloje savanoriaujančios mergaitės iš koledžo, kurios visiems sudainavo Vytauto Kernagio dainą „Kaip sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ ir Eurikos Masystės „Laisvę“. Matėme, kaip ne vienas išsiilgęs Lietuvos nubraukė ašarą. Šios šiltos popietės metu susirinkusieji pasidalino savo mintimis apie laisvę ir nepriklausomybę. Visi pasidžiaugėme mažųjų rankdarbiais, skirtais nepriklausomybei. Pasakojome mokiniams apie Lietuvos istoriją ir šių švenčių prasmę. Žinoma, kaip ir kiekviena lietuviška šventė, taip ir mūsų minėjimas neapsiėjo be tautinio ratelio, į kurį visus susirinkusius pakvietė mokyklų mokytojos. Smagiai patrepsėję išsiskirstėme į namus, kupini jėgų naujiems darbams ir truputį geresni savo širdyse.
Visas mokyklos personalas nori padėkoti Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai už galimybę pasipuošti tautiniais kostiumais. Taip pat dėkojame Halo Lietuvių Bendruomenei (angl. Lithuanian Community in Hull) už galimybę kokybiškai parepetuoti ir pasiruošti nuostabiai šventei. Nekantriai laukiame Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio!
Iš mokyklų istorijos
Halo lietuvių bendruomenė (angl. Lithuanian Community in Hull) kuruoja dvi lituanistines mokyklas Hale (angl. Hull, East Riding of Yorkshire) ir Skantorpe (angl. Scunthorpe, North Lincolnshire), kurios savo veiklą pradėjo 2014 metais. Halo lituanistinę mokyklą lanko apie 65 vaikai, Skantorpo – apie 60. Lietuvių kalbos pamokos ir užsiėmimai vyksta kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį. Lituanistinėse mokyklose taip pat minime lietuviškas šventes, puoselėjime tautines tradicijas ir ugdome atsakingus piliečius.
Šiuo metu savo mokyklose dirbame su penkiomis skirtingo amžiaus grupėmis: 3–4 metų, ikimokykline grupe, I klase, II klase ir III klase.
Lituanistinės mokyklos idėją brandinome ilgokai ir, žinoma, kaip turbūt daugelis, susidūrėme su tam tikrais sunkumais. Lietuviškos mokyklos įkūrimas reikalauja daug jėgų ir kantrybės, o svarbiausia – tikėjimo, kad viskas pasiseks. Pradžioje tikra ta žodžio prasme apėjome visas miesto įstaigas norėdami išsiaiškinti, kaip užregistruoti savo mokyklą, ir ieškodami darbui su vaikais tinkamų patalpų. Galėčiau pasidalinti patirtimi, kai, mums nuėjus į miesto savivaldybėje veikiantį miestiečių konsultavimo biurą (angl. Citizens Advice Bureau), ten paprasčiausiai pasakė, kad niekada apie panašią veiklą nieko nėra girdėję. Tai buvo rimtas išbandymas, bet galiausiai viskas susidėliojo į vėžes ir antros mokyklos atidarymas jau buvo žymiai sklandesnis ir paprastesnis.
Skantorpo mokyklos atsiradimo istorija labai įdomi ir gal nevisiškai įprasta. Visų pirma norėčiau pradėti nuo to, kad tuo metu jau veikė lituanistinė mokykla Hale. Kaip dažnai atsitinka, mokykla plėtėsi ir ieškojo mokytojų bei savanorių, kurie padėtų efektyviau vykdyti neformalųjį švietimą. Kadangi Skantorpas yra tik už 30 mylių nuo mūsų, visiškai atsitiktinai susipažinome su lietuviais, kurie susidomėjo mūsų vykdoma veikla. Tokiu būdu ir sužinojome, kad Skantorpe gyvena nemažai lietuvių šeimų. Taigi pamanėme, kad logiškiausias sprendimas – plėsti veiklą. Mūsų bendruomenės pirmininkas iniciavo susitikimus su Skantorpo lietuviais, surado ten gyvenančių mokytojų kontaktus. Pagrindinė idėja, kuri leido greitai atidaryti antrą lituanistinę mokyklą – išteklių sujungimas, t.y. mokytojų ir savanorių atvežimas į Skantorpą iš Halo. Tai užtikrino galimybę suformuoti skirtingas klases pagal amžiaus grupes ir kiekvieną sekmadienį galėjo vykti pamokos.
Lituanistinė mokykla Skantorpe veikia sekmadieniais, kadangi Halo lituanistinė mokykla veikia šeštadieniais, o dalis mokytojų dirba abiejose mokyklose.
Daugiausiai dėmesio lituanistinėse mokyklose yra skiriama lietuvių kalbos pamokoms, nes šiuo metu vykdome Vilniaus Ozo gimnazijos nuotolinę programą. Pagal galimybes minime valstybines šventes, susipažindiname mokinius su Lietuvos istorija, svarbiausiais įvykiais ir datomis. Mokyklose iš viso dirba 8 mokytojos ir 1 logopedė. Lituanistinių mokyklų veikla būtų neįmanoma be savanorių. Šiuo metu mokykloje savanoriauja 4 jaunos merginos iš koledžo (švenčių metu prisijungia ir dar 3 vaikinukai), kurios pamokų metu padeda mokytojoms atlikti tam tikrus darbus, o per pertraukas prižiūri tvarką ir drausmina neklaužadas. Ir, žinoma, svarbiausias dalykas – atidžiai klausosi ar visi mokiniai tarpusavyje bendrauja lietuviškai ir primena, kad čia susirinkome būtent pagerinti savo gimtosios kalbos žinias.
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija kiekvienais metais skelbia projektų, skirtų lituanistinėms mokykloms, konkursus. Įgyvendinant šiuos projektus, pavyko įsigyti vadovėlių, mokymo priemonių, metodinės medžiagos, o svarbiausia – šiais metais gavome finansavimą 20 tautinių kostiumų. Įsigyti tautinius drabužius mūsų mokyklai buvo labai svarbu, nes jau kuris laikas siekiame supažindinti mokinius su šiuo mums visiems svarbiu kultūros paveldu, o taip pat pristatyti miestui savo tradicijas ir tai, ką turime gražiausio.
Halo Lietuvių Bendruomenės nuotraukos