Su iššūkiais reikia kovoti visa širdimi

2017 m. vasario mėn. Vokietijos Lietuvių Bendruomenė išsirinko naują Valdybą, kurios pirmininku tapo Alfredas Hermannas. Hermannas gyvena Vokietijoje nuo 1959 metų, dalyvauja lietuvių bendruomenės veikloje, yra buvęs Miuncheno Lietuvių Bendruomenės pirmininku. Alfredo Hermanno šeimos istorija yra išskirtinė. Jo  protėviai yra prūsai, du šimtus metų gyvenę Lietuvos teritorijoje. 1938 metais Hitlerio įsakymu prūsai buvo priskirti Vokietijos kraštui. Jaunus vyrus ėmė į kariuomenę, į ją buvo pašauktas ir Alfredo Hermanno tėvas, vėliau tapęs karo belaisviu ir ištremtas į Uralą. Karui pasibaigus, po kelerių metų tremties tėvas buvo sugrąžintas į kraštą, iš kurio buvo kilęs, – į Lietuvą. Čia vedė, susilaukė vaikų. Lietuvoje Alfredas Hermannas mokėsi pradinėje mokykloje, tačiau baigė tik pirmą klasę, nes Vokietijai ir Sovietų Sąjungai sutarus dėl karo belaisvių grąžinimo į Vokietiją, ten išvyko ir Hermannų šeima.

Alfredo Hermanno paprašėme papasakoti apie Bendruomenės veiklą, naujos valdybos planus.  

Alfredas Hermannas sako, kad Vokietijos Lietuvių Bendruomenėje yra apie 1500 narių, tačiau tik apie 400 jų yra aktyvūs, nuolat dalyvaujantys veikloje, o iš viso Vokietijoje, statistikos duomenimis, yra apie 50 tūkstančių lietuvių. Vokietijos lietuvių gyvenimo centras yra  Hiutenfeldas, kur yra Vokietijos Lietuvių Bendruomenės valdybos būstinė ir 1954 metais buvo perkelta Vasario 16-osios gimnazija. Alfredo Hermanno nuomone, būtina pakeisti Vokietijos Lietuvių Bendruomenės struktūrą. Bendruomenė istoriškai organizuota taip, kad visos lietuvių bendruomenės apylinkės turi padėti veikti centrui, t .y. valdybai, tačiau, pasak Hermanno, per daugelį metų situacija yra taip pasikeitusi, kad bendruomenės valdyba turėtų padėti veikti apylinkėms. Šiuo metu bendruomenę sudaro 22 apylinkės, veikia tik 13, tačiau ir jų veiklą reikia aktyvinti, padėti joms išgyventi, atnaujinti veiklą. Todėl, Alfedo Hermanno manymu, naujai išrinktos Valdybos vienas svarbiausių uždavinių – padėti apylinkėms. Valdybos nariai lankysis apylinkėse, stengsis padėti organizuoti veiklą. Alfredas Hermannas džiaugiasi, kad ši Valdyba pirmoji per visą Vokietijos Lietuvių Bendruomenės istoriją yra sudaryta iš narių, kurie gyvena įvairiuose Vokietijos miestuose – Erdinge, Diuseldorfe, Štutgarte ir  Niurnberge, o ne tik Hiutenfelde, kur veikia lietuviška gimnazija ir Kultūros institutas. Tik vienas Valdybos narys yra iš Hiutenfeldo. Pradžioje, išrinkus Valdybą, Alfredas Hermannas beveik kiekvieną savaitgalį įveikdavo didžiulį atstumą – apie 800 km. važinėdamas iš Erdingo (Miuncheno apylinkė) į Hiutenfeldą: reikėjo perimti darbus, susipažinti su esama situacija. Dabar Valdybos nariai dažniau posėdžiauja konferenciniu būdu per Skype. Alfredas Hermannas mano, kad bendruomenės veikloje būtinas atsinaujinimas, reikia pritraukti naujai atvykusius lietuvius. Jis pats yra pasitraukęs iš Miuncheno Lietuvių Bendruomenės pirmininko pareigų ir perleidęs bendruomenės vadovavimą jaunajai kartai. Šiuo metu Miuncheno Lietuvių Bendruomenei vadovauja Irma Petraitytė-Lukšienė, kuri yra Maksimiljano universiteto (Ludwig-Maximilians-Universität München) doktorantė ir dėstytoja, Vokietijoje gyvenanti  jau beveik dešimt metų.

Valdybos planuose – įvairiose lietuvių bendruomenės apylinkėse surengti paskaitų, koncertų ciklą. Šių metų gegužės mėnesį Alfredas Hermannas pirmą kartą po 24 metų viešėjo Lietuvoje ir vienas iš šio vizito tikslų ir buvo apsilankyti Lietuvos filharmonijoje, Kultūros ministerijoje, Kompozitorių sąjungoje, Operos ir baleto teatre, kitose meno ir kultūros institucijose bei aptarti Lietuvos menininkų kultūrinių renginių galimybes Vokietijoje. Pokalbiai virto planais, štai su Lietuvos kompozitorių sąjungos atstovais buvo suplanuota bendromis pastangomis suorganizuoti koncertus Renhofo pilies salėje.

Su PLB atstove Lietuvoje Vida Bandis. Asmeninio archyvo nuotr.

Viešnagės Lietuvoje metu Alfredas Hermannas apsilankė ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovybėje, susitiko su PLB atstove Lietuvoje Vida Bandis (nuotraukoje). Su Vida Bandis, kuri 25 erius metus gyveno Vokietijoje, diskutavo apie Lietuvių Bendruomenę, kaip pagyvinti jos veiklą, aptarė problemas, su kuriomis susiduria Vasario 16-osios gimnazija, jos išlaikymo klausimus.

Alfredas Hermannas pasakoja, kad Valdyba stengsis skatinti Vokietijos Lietuvių Bendruomenės apylinkes aktyviai dalyvauti Europos dienų renginiuose (kasmetinė tarptautinė šventė, simbolizuojanti Europos taiką ir vienybę), labiau išeitų į viešumą, parodyti visuomenei, kad lietuvių bendruomenė yra Europos dalis, aktyviai veikianti ir atvira. Bus stengiamasi, kad Vokietijos visuomenė daugiau sužinotų apie Lietuvą, pažintų Lietuvos kultūrą, todėl ketinama surengti ir Lietuvos rašytojų, kurių knygos išverstos į vokiečių kalbą, knygų pristatymus, skaitymus literatūrinėse kavinėse, kitose kultūrinėse erdvėse.

Žinoma, vyks renginiai ir lietuvių bendruomenėje. Kadangi šiais metais Vasario 16-osios gimnazija atsisakė organizuoti tradicinę Joninių šventę, Vokietijos Lietuvių Bendruomenės valdyba daug prisidėjo, kad šventė įvyktų. Ir šiais metais ji buvo kitokia, nei įprastai rengiama. Kaip sako Alfredas Hermannas, tai buvo šeimos šventė – buvusių Vasario 16-osios gimnazistų grįžimo namo šventė.

Valdybos planuose ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas, tačiau Bendruomenės pirmininkas pabrėžia, jog šventė neturi būti uždara, vykstanti tik lietuvių bendruomenėje, o reikia, kad ir kitų tautų žmonės pasveikintų. Todėl viena iš idėju yra  pakviesti aukšto lygio menininkus, kaip smuikininkę Aną Marią Wehrmeyer, fagotistą Artūrą Gelusevičių, pianistą  Marco Alesi. Mintis buvo, kad kiekvienas solistas koncertuotų atskirai, o vėliau pasirodytų kartu, atliekdami kūrinį, specialiai sukurtą šio jubiliejaus proga. Tai būtų pasaulinė premjera.

Alfredas Hermannas iš karto po Joninių šventės Hiutenfelde vėl vyko į Lietuvą, kur liepos 2–5 dienomis dalyvavo Panevėžio rajone vykusiame kraštų lietuvių bendruomenių ir lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkų suvažiavime. Alfredas Hermannas pirmą kartą susitiko su lietuvių bendruomenių vadovais iš viso pasaulio. Jis sako, kad tai buvo gera proga susitikti su įdomiais žmonėmis, pasisemti patirties, puikių naujų idėjų. Tai buvo labai prasminga ir turininga kelionė. Vokietijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkas neabejoja, kad, įgyvendinant naujus sumanymus, jo ir Valdybos laukia daug iššūkių. Tačiau jis įsitikinęs, kad juos įveiks, tereikia nuoseklaus darbo ir šiek tiek laiko, o svarbiausia – su iššūkiais kovoti visa širdimi.

Parengė Virginija Grybaitė

pasauliolietuvis.lt

Mielai pasidalysime svetainėje ir žurnale skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

srtrf