Šimtmetis už Atlanto – Vakarų pakrantėje

Laurynas R. Misevičius

Kartais atrodo, ir ne vien tik man vienam, kad mūsų Tėvynės Laisvės šimtmečio šventė būtų ne tokia prasminga, jei ne Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas, lyg iš niekur staiga atsiradęs Berlyne…

Prof. Liudas Mažylis Portlande

„Į senus dokumentus reikia žiūrėti su meile ir ilgai… – į Portlandą iš Los Andželo LR gen. konsulo Dariaus Gaidžio kvietimu atvykęs ne tik aplankyti savo senokai matyto giminaičio Dariaus Kuzmicko vietos lietuviams kalbėjo VDU profesorius Liudas Mažylis, – tada jie kai ką gal ir papasakos. Tuo momentu, kuomet atradau šį istorinį dokumentą Vokietijoje, pirma mintis galvoje buvo, kaip reikės gyventi toliau?“ Turbūt daugelis mūsų, paprastų mirtingųjų, įgyvendinę tokią svajonę, padėtų šioje istorijoje tašką, tačiau ne L. Mažylis. Ką tik gavau „Pegaso“ knygyne užsisakytą jo futuristinę novelę „99 metai po įvykio“ – kažkodėl dabar nebetikiu, kad tai paskutinė autoriaus knyga istorine tematika. Nebent tam sutrukdys Latvijos Respublikos Nepriklausomybės Akto paieška… Jo braliukai, kiek pamenu, irgi dar nerado, o iki jų tikslios šimtmečio sukakties datos (šių metų lapkričio 18 d. – red. past.) yra nemažai laiko!

Po paskaitos Lietuvių Bendruomenei buvo įteikta Lietuvos Nepriklausomybės Akto kopija, papuošta dokumentą atradusio istoriko autografu

Itin šilta Vakarų pakrantėje šiemet žiema pasitarnavo tuo, kad Portlando apylinkėse savo Tėvynės šimtmetį pradėjome švęsti jau sausio mėnesį su kitu žymiu istoriku – dr. Norbertu Černiausku ir „LT Identity“ projekto autorėmis Jolanta Rimkute bei Ieva Ševiakovaite. Abu įžymūs istorikai – N. Černiauskas ir L. Mažylis – iki šiol tebuvo trumpai susitikę Lietuvos Vyriausybėje Vilniuje, o šįkart galėjo netrukdomai pabendrauti gurkšnodami pasaulinio garso Portlando vietinės daryklos alų.

Padedant Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybai, „LT Identity“ įkūrėjos su dr. Norbertu apsilankė abejose Niudžersio valstijos lituanistinėse mokyklose, po to kirto Ameriką skersai ir išilgai link Sietlo ir Portlando bei užbaigė savo patriotinę kelionę JAV lietuvių „sostine“ laikomoje Čikagoje. Grįžusi į Lietuvą vasario 16-osios išvakarėse Jolanta Rimkutė pasidalino kelionės įspūdžiais:

Ką labiausiai norėjosi papasakoti namiškiams sugrįžus iš kelionės apie pačią Ameriką?

Kokia didelė ir įvairi šalis!

O apie Amerikos lietuvius?

Sutikome daug puikių žmonių, kurie myli savo kalbą savo kultūrą, gimtinę Lietuvą. Jiems rūpi, kas vyksta Lietuvoje. Ir dar…lietuviško svetingumo bruožas išvykus iš savo šalies niekur nedingsta!

Trumpai apie save ir kuo gyvenime užsiimate?

Mes su Ieva – kūrybinis duetas, jau dirbame 20 metų kartu. Studijavome abi jau nepriklausomais laikais Vilniaus dailės akademijoje, Kostiumo dizaino katedroje buvome kursiokės. Studijų metu dalyvavome tarptautiniuose konkursuose ir, užėmusios prizines vietas, gavome galimybe stažuotis Paryžiuje, kur plėtėme savo kūrybinį akiratį. Vėliau, grįžusios į Lietuvą, aktyviai dirbome Lietuvos televizijoje – reklaminiuose projektuose, teatre, kine ir vystėme savo kūrybinį braižą. 2003 m. sukūrėme prekinį ženklą „LT Identity“, 2007 m. įsteigėme dizaino studiją, 2009 m. sukūrėme prekinį ženklą „BALTAI“, toliau kryptingai ir kūrybingai dirbame lietuviška tautine linkme.

Ką jums reiškia Lietuva ir mūsų šalies Laisvės 100-metis?

Man reiškia, kad mes vėl turime laisvą, demokratišką savo valstybės istoriją, kurioje dabar ir dalyvaujame.

Ką galėtumėte atsakyti tiems, kurie šiuo metu Lietuvoje mato viską tiktai blogai ir gąsdina, kad lietuvių tauta pasmerkta išnykimui, ypač dėl tokios didelės emigracijos?

Valstybė jauna, todėl ir vyksta tokie dideli pokyčiai. Ir nuo kiekvieno iš mūsų priklauso jos ateitis. Man patinka ir aš noriu gyventi ir kurti čia. Norėčiau, kad ir kiti taip jaustųsi.

Ar pritariate kitai, alternatyviai nuomonei, kad patriotizmo net daugiau emigracijoje?

Patriotizmas yra ten, kur žmonės keliauja, pažįsta pasaulį, ten, kur mato, kas gražu ir gera, o ir kitose
šalyse ne viskas tobula… O dažnai tik išvažiavus tai ir gali palyginti.

O ar jaučiasi didesnis patriotiškumo pagyvėjimas šalyje šiemet dėl didelio Lietuvos jubiliejaus?

Kiek žinau, iki švenčių buvo gan didelė problema nusipirkti trispalvę vėliavą, tai geras ženklas, rodantis, kad Lietuvos valstybės piliečiai išsikėlė daug valstybinių vėliavų! Šventė truks visus šituos metus, manau, kiekvienas prisiderins sau atitinkamą programą. Jaučiasi šventinis suaktyvėjimas tiek virtualioje aplinkoje, tiek žiniasklaidoje. Svarbiausia, bent jau aš manau, valstybines šventes reikia švęsti jaukiai ir nuoširdžiai, kaip savo pačių gimtadienį!

Jeigu dabar tebebūtų pokario laikai ir tektų rinktis… bėgimą į Vakarus ar galimą tremtį Sibirą, geriausiu atveju TSRS – ką darytumėte?!

Na, jau iš istorijos žinome, ką reiškia vienas ar kitas pasirinkimas, bet tuo metu žmonės nežinojo, kas jų laukia pasirinkus vieną ar kitą. Jei klausimas šiandiena būtų, ar skristi į mėnulį, leistis į vandens gelmę, kur galbūt sukurtas miestas po vandeniu, arba išeiti gyventi į dykumą – ką pasirinktumėte jūs?

Kurioje iš iki šiol aplankytų šalių labiausiai patiko ir kurie iš JAV valstijų ar miestų po šios išvykos padarė didžiausią įspūdį?

Man patiko daug kur – Tailande, Mongolijoje, Jordanijoje, Islandijoje gerai jaučiausi, beveik visose Europos Sąjungos šalyse. Atvykus į Ameriką netikėčiausia buvo Sietle ir Portlande, abiejuose miestuose lankiausi pirmą kartą. Labai graži gamta ir kartu sparčiausiai besivystantys miestai su legendinėmis roko muzikos grupėmis.

Kokie jūsų artimiausi planai?

Gyventi ir džiaugtis gyvenimu, kurti ir dirbti kryptingai toliau, atsinaujinome savo internetinį puslapį www.studijalt.eu ir tai mums didelė šventė.

„LT Identity“ dizainerės Ieva Ševiakovaitė ir Jolanta Rimkutė bei istorikas dr. Norbertas Černiauskas pirmą sykį lankėsi Oregono ir Vašingtono valstijose, kurios sužavėjo kerinčia gamta ir unikaliu indėnišku menu

Tuo tarpu Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio šventimas už Atlanto tęsiasi pilnu tempu, praėjusį penktadienį – vasario 16-ąją keliavome į Los Andželą, aplankėme signataro Mykolo Biržiškos kriptą Kalvarijų kapinėse ir pabendravome su jo anūke Danute Barauskaite-Mažeikiene, po to dalyvavome Los Andželo centre esančiame istoriniame „Biltmore Millennium“ viešbutyje  vykusiame didingame renginyje, kurį puikiai suorganizavo Lietuvos Respublikos konsulatas padedant vietinei Lietuvių Bendruomenės apylinkei, o netoliese esančioje „Staples“ arenoje vyko NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalis, kurio metu įsimintiną pasirodymą surengė Indianos „Pacers“ atstovaujantis Domantas Sabonis. Kol ištaigingoje prabangiausio Los Andželo viešbučio „Crystal“ salėje susirinkusiems 400 svečių Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Los Andžele Darius Gaidys pasakojo apie pastaruosius šimtą Lietuvos istorijos metų, Domas vedė „Likusio pasaulio“ rinktinę į pelnytą pergalę prieš JAV „Kylančias žvaigždes“. Per 18 minučių įmetęs 13 taškų bei atkovojęs 11 kamuolių Lietuvos rinktinės centras užtikrino užsieniečių pirmamečių bei antramečių NBA žaidėjų pergalę prieš perspektyviausius stipriausios pasaulio krepšinio lygos amerikiečius 155-124. Puikų pasirodymą Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui paskyręs D. Sabonis gavo progą prisiminti savo Tėvynę ir dar sykį, jau išskrisdamas iš „Angelų miesto“ – visą parą Los Andželo oro uosto stulpai Nemuno krašto garbei žibėjo lietuviškos trispalvės spalvomis. O kitą dieną – šeštadienį mūsų keliai atvedė jau į Sietlą, kur Lietuvos Laisvės 100-metį pažymėjome su šiose apylinkėse gyvenančiais mūsų tautiečiais.

400 lietuvių ir mūsų tautiečiams neabejingų vietinių amerikiečių sugužėjo į vieną prabangiausių Los Andželo viešbutį „Millennium Biltmore“ vasario 16-ąją švęsti Lietuvos Nepriklausomybės 100-čio

Vasario 16-osios ir ypač 100-čio proga visą parą LAX tarptautinio oro uosto stulpai žibėjo lietuviškos trispalvės spalvomis

Šimtmečio šventės dar nesibaigia – šį savaitgalį visi lietuviški Šiaurės Vakarų keliai ves į Portlandą, o ateinantį šeštadienį laukiame puikaus vakarėlio su liaudiškos muzikos kapela iš Indianos „Biru Bar“, kurios Oregono ir Vašingtono valstijose dar nėra buvę.

LR konsulato Los Andžele, Dariaus Kuzmicko, Giedrės Babarskienės ir Ingridos Misevičienės nuotraukos

pasauliolietuvis.lt