Plungėje viešėjusiems pasaulio lietuviams – filmo „Mūsų Olimpiada“ premjera
„Mūsų Olimpiada“ – taip pavadintas pirmasis dokumentinis filmas apie kas ketverius metus vykstančias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, kurį sukūrė režisierius Rimvydas Čekavičius. Šio filmo premjera surengta praėjusią savaitę Plungės kultūros centre, Plungėje vykstant Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos lyderių suvažiavimui. Dauguma filmo žiūrovų – suvažiavimo dalyviai, nemaža dalis kurių dalyvavo ir 2025 metų vasarą Palangoje vykusiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse, kurioms filme skirtas didžiausias dėmesys, rašoma Plungės rajono savivaldybės pranešime.
Filmo premjeroje dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė Agita Beržanskaitė, filmo režisierius Rimvydas Čekavičius, filmo idėjos autorius Laurynas Misevičius, Pasaulio lietuvių bendruomenės Sporto ir fizinio aktyvumo komisijos pirmininkė
Ineta Grigaliūnaitė ir visas būrys diasporos atstovų.
Filme prisiminta 1938 metais Kaune vykusi pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada, kurioje dalyvavo tuometinis šalies Prezidentas Antanas Smetona. Šis tarpukario renginys subūrė visą Lietuva ir išeiviją – dalyvavo sportininkai iš JAV, Brazilijos, Latvijos, Anglijos ir tuomet okupuoto Vilniaus krašto. Vėliau, Lietuvoje pasikeitus santvarkai, Tautinės olimpiados suorganizuoti nebepavyko. Ji atkurta po 40 metų – Kanadoje gyvenusio Prano Bernecko iniciatyva ši sporto šventė vėl surengta 1978 metais, bet jau ne Lietuvoje, o Toronte. Joje sulaukta virš 1000 lietuvių iš viso pasaulio.
Nepaisant geležinės uždangos, išeivija siekė į žaidynes pritraukti ir sportininkus iš Lietuvos. Ir jai pavyko – žaidynės tapo galimybe susitikti likimo išskirtiems giminaičiams, draugams, o sportas buvo tik pretekstas.
Nuo 1991 metų Pasaulio lietuvių žaidynės grįžo į Lietuvą. Kaip sakoma filme, tos žaidynės buvo ypatingos, nes tai buvo pirmasis didžiulis Lietuvos ir išeivijos susijungimas. Lietuviai dešimtmečius nebuvo matę išeivių, o šie niekada nebuvo matę Lietuvos. Tad žaidynės tapo ryšio su Tėvyne švente.
Nuo 1991-ųjų žaidynės vyksta kas ketverius metus ir vis kitame mieste. Pernai jos surengtos Palangoje, kitos suplanuotos Jonavoje. Į jas kaskart suvažiuoja tūkstančiai lietuvių, daugumai kurių žaidynės – ne tik apie sportą, o apie lietuvybę, bendrystę, šaknis. Taip kaip ir Pasaulio lietuvių dainų šventės, atskleidžiančios stiprybę, kuri kyla iš viso pasaulio lietuvių vienybės.
Kartu su filmu buvo eksponuojama ir Lietuvos sporto muziejaus paroda ,,Pasaulio lietuvių sporto žaidynės nuo Toronto iki Palangos“.