MELODIJA IR RITMAS JAU KELYJE
Kas gi tie Melodija ir Ritmas, paklausite. Ogi tai du paukštukai, būsimosios X Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės simboliai. Oranžinės spalvos Melodija iškeliavo pas chorus į rytinę JAV pakrantę bei Kanadą, o geltonas Ritmas lanko dainininkus vidurio ir vakarų JAV.
Dainų šventės jaunojo minčių generatoriaus, už rinkodarą atsakingo Šarūno Daugirdo idėja tokiu būdu dar iki pačios šventės apjungti chorus, leisti jiems vieniems su kitais susipažinti bei supažindinti visuomenę sulaukė didžiulio kitų organizatorių pritarimo. Padedant socialinės žiniasklaidos kuratorei Dianai Karvelytei, tuojau pat buvo sugalvotas maršrutas, pagaminti tie du mieli čiulbuonėliai, ir jie jau išplasnojo skleisti žinią apie būsimąjį kitos vasaros Čikagos renginį, o pastarųjų nuotykius, bendravimą su kolektyvais visi norintieji gali stebėti šventės “Facebook” ir “Twitter” puslapiuose.
Šių dviejų paukštelių kelionė po Šiaurės Ameriką – tik viena iš daugelio unikalių idėjų, kurios sukasi sumanytojų galvose, aptarinėjamos nesuskaičiuojamų pasitarimų metu ir į kurias dedama nepaprastai daug jėgų, kad jos būtų įgyvendintos. Renginio režisieriaus Vyto Čuplinsko galva visuomet pramušta visokiausiais išmąstymais, tačiau pastarajai šventei ir jis, ir jo komanda tų minčių turi galybę. Ne, iki šventės visi žiūrovų laukiantys siurprizai nebus atskleisti, bet mes, tie, kurie galime apie juos sužinoti, stebimės, iš kur pastarieji žmonės turi tiek fantazijos! Šventės eiga, tai, kaip sumąstyta pristatyti skambėsiančius kūrinius, vizualiai juos pagyvinti, teatralizuoti, apšviesti, neabejotinai bus iššūkis kitų būsimųjų renginių sumanytojams.
Tačiau bet kokiai idėjai, kad ji išsipildytų, neužtenka tik gerų organizatorių norų. Pastaroji ir liks tik idėja, jeigu jai įgyvendinti nebus pinigų. Kalbėkime atvirai: kultūriniai renginiai – ypač lietuviški – ne visada noriai visuomenės remiami. O jei šitai ir daroma, tai kaskart tų pačių asmenų ar organizacijų. Jie nusipelnę pačios nuoširdžiausios aukų prašytojų padėkos! Tas, kas yra bandęs ieškoti finansinės pagalbos, gerai žino, jog tai nėra pats maloniausias užsiėmimas. Nepaprastai malonu, jog ateinančios vasaros renginį ir vėl remia nuolatinės dainų švenčių globėjos – JAV bei Kanados Lietuvių Bendruomenės. Dėkingi dr. Terri ir dr. Jonui Prunskiams, savo piniginę paramą paskyrusiems Kęstučio Daugirdo bei Rugilės Kazlauskaitės kūriniui „Dainuojanti revoliucija“, taip pat Eglei ir dr. Mariui Laniauskams, lėšų skyrusiems Ritos Čyvaitės-Kliorienės bei Nijolės Kersnauskaitės maldai „Namų ugnis“ (už sūnų Luką, 2015 m. įšventinamą kunigu).
Būtų šaunu, jei atsirastų ir daugiau norinčiųjų tapti šventės kūrinių ar pokylio sponsoriais, padengti bent dalį iš Lietuvos atvykstančių chorų apgyvendinimo arba koncerto patalpų nuomos išlaidų. Ar tiesiog nupirktų šventės marškinėlius. Bet kokia pagalba šiam nepaprastai gražią lietuviškos chorinės dainos puoselėjimo tradiciją – beje, šiemet žyminčią 90-mečio jubiliejų – norinčiam išlaikyti renginiui būtų labai reikalinga ir su dėkingumu priimta.
Šventės rėmėju tapti paprasta, tereikia spustelti čia.
Jolanta Urbietienė, JAV lietuvių bendruomenė