Maskvos lietuviai minėjo 27-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines

Viktorija Torovec

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.

Mūsų šaliai Kovo 11-toji yra labai svarbi šventė. Tą dieną ir Maskvos lietuviai prisijungė prie viso pasaulio lietuvių, mininčių dvidešimt septintąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Šia proga Rusijos sostinėje gyvenantys tautiečiai susirinko Lietuvos Respublikos ambasados Jurgio Baltrušaičio namuose ir surengė šventinį minėjimą. Įžanginį žodį tarė ir visus susirinkusius sugiedoti „Tautišką giesmę“ pakvietė Maskvos lietuvių kultūros bendrijos pirmininkė Kristina Momziakova.

Renginio metu mažieji lietuviai, suburti Evelinos Viliūtės-Jurtajevos, išbandė savo meninius sugebėjimus darydami atvirukus su tėvynės simbolika, o vyresnieji bendruomenės nariai kartu prisiminė reikšmingiausias Lietuvos istorijos datas ir įvykius. Tai padaryti jiems padėjo aktyvūs lietuvių bendruomenės nariai – ponia Nijolė Pikauskienė ir ponas Antanas Vinčiauskas. Atgaivinę pagrindines žinias lietuviai rodė savo erudiciją istorinėje viktorinoje, kurią pravedė Rasa Michnevičienė. Įdomu, jog jos metu buvo išsiaiškinta, kad 1387 metais kovo 11-oji Lietuvai taip pat buvo permaininga ir svarbi diena, nes tuomet Vilniaus miestui buvo suteikta Magdeburgo teisė, o 1990-aisiais tą dieną neatsirado nė vieno parlamentaro, balsavusio prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Po viktorinos dar glaudžiau didelius ir mažus sujungė lietuviška daina, o bendrijos pirmininkė Kristina Momziakova susirinkusiuosius pamokė žemaitiškos tarties.

Gilų įspūdį Maskvos lietuviams paliko J. Ohmano ir J. Saboliaus dokumentinio filmo „Laisvės trajektorijos“ peržiūra.

Lietuvių liaudies dainelėmis šventės proga svečius pradžiugino ir būrelis vaikų, vadovaujamas Raimondos Klimavičiūtės. Kaip ir bet kuri lietuviška šventė, taip ir ši neapsiėjo be tautinio ratelio.

Smagiai sujaukę J. Baltrušaičio namų ramybę, nuoširdžiai pabendravę ir pasistiprinę savos gamybos lietuviškais užkandžiais, susirinkusieji išsiskirstė į namus laukti kitų progų susitikti, pasidžiaugti savo gimtąja šalimi.

pasauliolietuvis.lt