LR Seimo ir PLB komisijos likimas pakibo ant plauko

Dalia Shilas

2015 m. kovo 19 d. LR Seime bus svarstoma LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (LRS/PLB) komisijos likimas ir tolimesnė veikla. Planuojamas priimti LR Seimo statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2291(2). Juo siūloma įkurti naują Seimo Migracijos ir užsienio lietuvių komisiją, kuri pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą būtų sudaroma iš 9 Seimo narių. Po pirmo svarstymo už šias Seimo statuto pataisas balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 30 parlamentarų.

LR Seimo ir PLB komisija. 2014. Dalios Shilas nuotrauka.

Vytautas Juozapaitis, Seimo TS-LKD frakcijos narys, LRS/PLB komisijos narys: „Seimo valdantieji ‘buldozeriu’ stumia Seimo statuto pakeitimo projektą, kuriuo būtų panaikinta LRS ir PLB bendra komisija ir sudaryta Migracijos ir užsienio lietuvių komisija. Mūsų TS-LKD frakcija pareikalavo šio klausimo svarstymą išimti iš darbotvarkės, kol nebus rastas visus tenkinantis ir motyvuotai paruoštas Seimo nutarimas, užtikrinantis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovams galimybę betarpiškai dalyvauti naujos komisijos darbe. Deja, deja… Todėl kviečiu visus neabejingus pasaulio lietuvius pareikšti savo nuomonę ir aktyvią poziciją”.

Irena Degutienė, Seimo vicepirmininkė, TS-LKD frakcijos ir LRS/PLB komisijos narė: „Mūsų Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija laikosi pozicijos, kad kuriant šią naująją Migracijos ir užsienio lietuvių komisiją Seimo svarstymui būtinai turi būti teikiamas dokumentas, kaip naujoji komisija bendradarbiaus su Pasaulio Lietuvių Bendruomene, kaip Bendruomenės atstovai galės įsijungti į komisijos darbą. Todėl mūsų frakcija, svarstant šį klausimą posėdyje, susilaikė. Kokia yra valdančiųjų pozicija, šiandien nėra aišku, nes nuomonės skirtingos”.

Linas Balsys, Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas, Žaliųjų partijos pirmininkas, Konstitucijos pataisų komisijos narys: „Seime yra įregistruotos pataisos, ir joms po pateikimo jau pritarta, steigti kitą komisiją – Migracijos ir užsienio lietuvių reikalų, kurią sudarytų vien tik Seimo nariai. Mano įsitikinimu, būtų didelė klaida, jei PLB atstovai būtų eliminuoti iš jiems svarbių sprendimų priėmimo. Taip pat kreipiausi į kolegas Seimo narius, kurie dirba šiame komitete, kad būtų rastas būdas, kaip ir toliau kuo glaudžiau įtraukti PLB atstovus į bendrą veiklą. Argumentai, jog, pagal Seimo statutą, parlamentinių komisijų nariais negali būti nerinkti į Seimą asmenys, nėra, mano manymu, rimti. Turime žiūrėti į esmę – ar norime priartinti tautiečius prie Lietuvos, ar dar labiau atstumti. Džiaugiuosi, kad ne vienas kolega palaiko šią mano nuostatą, todėl, tikiuosi, rasime tinkamą bendradarbiavimo būdą. Linkiu visiems kuo geriausios sėkmės ir neblėstančios energijos mūsų Tėvynės labui!”

Jonas Prunskis, Komisijos pirmininkas nuo PLB, išreiškė susirūpinimą, kad naujos komisijos kūrimas nebuvo skelbiamas viešai. „LRS/PLB komisijos išlaikymas yra ypač svarbus šiuo laiku. Lietuvos priešams būtų gera žinia, jeigu komisija nebeegzistuotų. Be abejonės, reikia keletos pakeitimų, kad ji būtų efektyvesnė. Reikėtų ją stiprinti, gal remti finansiškai, juk PLB atstovaujantys nariaipatys apsimoka kelionių ir nakvynių išlaidas. Reikėtų pakeisti ir rezoliucijų priėmimo procesą. Dabar jeigu vienas iš 20 komisijos narių balsuoja prieš, tai rezoliucija nebūna priimama. Siūlau, kad rezoliucijos būtų priimtos pritariant 2/3 balsų.

Esu vienintelis perrinktas antrai kadencijai. Pirmoje aš jaudinausi, kai kas nors prieštaraudavo, bet paskui pamačiau, kad dauguma temų, nors ir nebuvo rezoliucijų, išeina į viešąją erdvę, ir po metų ar dvejų Seimas ar kitos organizacijos priima mūsų rekomendacijas. Tik štai jau daugiau kaip dvejus metus nesėkmingai diskutuojame apie pilietybės išlaikymą. Dėkoju visiems LR Seimo nariams, kurie supranta LRS ir PLB komisijos svarbumą, ypač dabar, ir pritaria jos tolimesnei veiklai.“

„Susidarė įspūdis, kad naujoji komisija kuriama pakeisti dabartinę LRS ir PLB komisiją, bet statuto papildyme niekur neminima PLB”, – sausio 28d. kreipimesi į Seimo pirmininkę L. Graužinienę ir LRS ir PLB komisijos pirmininkę O. Valiukevičiūtę parašė PLB Valdybos pirmininkė D. Navickienė ir LRS/PLB komisijos pirmininkas nuo PLB J. Prunkis. – „Prašome Jūsų nepanaikinti to akivaizdaus ryšio su užsienio lietuviais per PLB. Mūsų nuomone, svarstybose dabartinėje komisijoje turėtų tęstis lygus Seimo ir PLB atstovavimas. Jei nebus nei bendravimo, nei dalijimosi mintimis ir patirtimi su užsienyje gyvenančių lietuvių atstovais, ar tai nesumenkins šios siūlomos komisijos darbo?

Per ilgą Lietuvos okupaciją nuolat kovojome už Lietuvos laisvę bei dirbome, kad išlaikytume Lietuvos vardą gyvą laisvame pasaulyje, ir vis dar norime būti jai naudingi dalindamiesi rūpesčiais ir nuomonėmis su Seimu, nes mūsų bendras tikslas yra ir visada bus Lietuvos gerovė. Tikimės, kad šis svarbus bendradarbiavimas nebus nutrauktas.“

Dabartinė LRS ir PLB komisija, kurią sudaro po dešimt Seimo ir PLB atstovų, renkasi du kartus per metus, dažniausiai Vilniuje. Temas siūlo ir Seimo nariai, ir PLB atstovai. Kas ketverius metus renkami nauji komisijos nariai. Jie turi gyventi toje šalyje, kurią atstovauja, turi kalbėti, skaityti ir rašyti lietuviškai.”

Kaip sakoma LRS kanceliarijos pranešime spaudai, pagal svarstomas Seimo statuto pataisas Migracijos ir užsienio lietuvių komisija turėtų rengti nuoseklią, ilgalaikę valstybės politikos migracijos srityje strategiją, teiktų siūlymus dėl jos finansavimo, taip pat teiktų Seimui svarstyti migracijos poveikio šalies socialinei ir ūkio raidai vertinimo sistemą bei susietų migracijos duomenis su valstybės ilgalaikės raidos strategija. Komisija privalėtų teikti Seimui išvadas bei pasiūlymus dėl migracijos srautų valdymo ir valstybės politikos migracijos srityje formavimo, skatintų Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintųsi abipuse pagalba ir parama, keistųsi mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teiktų pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti Lietuvos valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą ir kt.

Dokumento aiškinamajame rašte pažymima, kad šias pataisas paskatino tai, jog emigracijos srautai iš Lietuvos didėja, o Lietuvos gyventojų mažėja, tolesnėje perspektyvoje lietuvių tautai tai gali turėti pražūtingų pasekmių, kad migracija tampa epochinio masto socialinė problema, o emigracija kelia ekonominius, politinius ir kultūrinius iššūkius nacijai ir tarptautinei bendruomenei, todėl migracijos klausimams spręsti būtina skirti ypatingą dėmesį.

Dalia Shilas