„Lietuvos Salomėja“ Melburne ypač pradžiugino lietuvius

Virginija MICIŪNAITĖ-MCKITTRICK

Labai apsidžiaugėme, išgirdę, kad Melburne Victorian Opera ruošia Richardo Strausso operą „Salome“ (liet. „Salomėja“).  O sužinojusi, kad lietuvaitė kaunietė Vida Miknevičiūtė atliks pagrindinį Salomėjos vaidmenį, aš dar labiau laukiau operos.

Vida Miknevičiūtė, gimusi Kaune ir gyvenanti Vokietijoje, atvyko sausio pabaigoje. Jos laukė keturios savaitės įtempto, atsakingo ir kruopštaus darbo ruošiantis „Salome“ debiutui. Victorian Opera generalinis muzikos direktorius Richardas Millsas buvo jau anksčiau girdėjęs Miknevičiūtės dainavimą, todėl ją ir pakvietė atlikti Salomėjos vaidmenį. Anot pačios Vidos, operos direktorius iš karto suprato, kad Vida yra „tikroji“ Salomėja!

Vida nuo pat mažens, jau nuo ketverių metų, dainavo lopšines šeimoje kartu su broliu, Mama ir Tėčiu. Jos namuose visada skambėjo muzika. Vėliau, eidama į darželį, Vida lankė privačias fortepijono pamokas. Jos fortepijono mokytoja pasiūlė Vidai „bandyti laimę“ ir stoti į Kauno Juozo Naujalio muzikos mokyklą. Vida sėkmingai ją baigė ir įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetą.

Baigusi studijas Vida svajojo dainuoti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje. Deja, dėl įvairių priežasčių norai ir liko tik norai. Galbūt tai lėmė įtakingų pažinčių trūkumas, taip jau Lietuvoje būdavo nuo seno… Pasak Vidos, ne veltui yra patarlė, kad „savo krašte pranašu nebūsi“…

Tačiau „užsidarius durims atsivėrė langai“ – Miknevičiūtė buvo pakviesta dainuoti į Ciurichą ir „išplaukė į didžiuosius vandenis“. Ji atliko keletą svarbių vaidmenų Šveicarijoje ir tai buvo jos lemtingi pirmieji žingsniai į „didžiąją operą“. Po kurio laiko Miknevičiūtė su vyru persikėlė į Vokietiją, kur gyvena ir dirba jau daugiau kaip 10 metų.

Miknevičiūtės vaidmuo operoje „Salome“ gana sudėtingas ir kupinas iššūkių… Anot Vidos, ji „atidavė visą save“ kurdama Salomėjos vaidmenį. Miknevičiūtės moto: „Būti savimi. Personažą kurti per save ir gyventi juo.“

Ir man pačiai teko pajusti, kad Vida scenoje išgyveno pačios Salomėjos dramą visu „kūnu ir mintim“… Solistė Salomėjos vaidmenį kūrė ne tik „išskirtiniu balsu“, bet ir nepaprastai įspūdingai atlikdama šokio partijas operoje. Salomėja buvo ir „stipri“, ir „grakšti“. Dainuojant Vidai, ir man ne kartą suvirpėjo širdis… Opera be pertraukos tęsėsi 90 minučių ir iš jų Vida dainavo 80! Žiūrovai stebėjosi jos talentu, kuris prasiverždavo kaip „šėlstanti Baltijos jūra“…

Operos generalinis muzikos direktorius ir dirigentas Richardas Millsas puikiai žinojo, kad operos sėkmė priklausys nuo pagrindinio – Salomėjos – vaidmens atlikimo, ir buvo teisus pasirinkdamas talentingąją lietuvaitę: Vidos meilė operai ir debiutinis Salomėjos vaidmuo pakylėjo Victorian Opera į aukštesnį lygį.

Solistės kolegas Melburno Victorian Opera sužavėjo ne tik Vidos profesinės, bet ir žmogiškosios savybės – jos draugiškumas ir paprastumas. Mano pastebėjimu, daug kur „prasiveržia“ Vidos kaip lietuvės charakterio bruožai. Ji augo mieloje ir šiltoje šeimoje, siekė mokslų muzikos ir meno institucijose, kur dėstytojai nuoširdžiai dalinosi žiniomis su studentais. Todėl Melburno The Palais rūmuose Salomėjos debiuto vakarą, pasibaigus operai ir solistams išėjus į sceną, daugiausia ovacijų sulaukė mūsų Lietuvos Salomėja – Vida Miknevičiūtė!

Beje, Miknevičiūtė taip pat buvo sužavėta kitų operos solistų. Ji palankiai atsiliepė apie Orchestro Victoria muzikantų lygį ir puikų dirigento Richardo Millso dirigavimą.

Vida man prisipažino, kad „jautėsi priimta kaip į šeimą“, kuri labai ja rūpinosi. Atsidėkodama visiems Victorian Opera nariams, Vida pasakė: „Jūs buvot man angelai Australijoje…“

Man teko garbė artimiau susipažinti su Vida ir jos vyru Žydrūnu. Tai nuostabi ir nuoširdi pora, mylinti gamtos grožį. Abu džiaugėsi Viktorijos valstija: aplankė Dvylikos Apaštalų (Twelve Apostles), Filipo (Phillip) salą, pamatė kengūras ir koalas, paplaukiojo ir pažvejojo Filipo įlankoje, pasisvečiavo pas Australijos lietuvius ir paskanavo australiško „barbecue“. Mačiau jų akyse daug džiaugsmo, kai vaikščiojo po Dandenongo kalnus, Williamo Rickettso šventovę ir klausėsi pasakojimų apie Australijos aborigenų praeitį.

 

Prie kavos puodelio atsisveikinome su Vida ir Žydrūnu tikėdamiesi, kad dar ne kartą susitiksime. Pasidomėjau, kokios yra Vidos ateities svajonės? Ji atsakė: „Reikia siekti ir tobulėti… Ir tai gyvenimo mokykla. Kaskart stengiuosi būti geresnė, suteikti žmonėm kuo daugiau malonumo.“

Paklausus solistės, ko ji norėtų palinkėti Australijos lietuviams, Vida pasakė: „Linkiu visiems išlaikyti šiltą lietuviškumą, kalbą ir kultūrą, bendrauti, mylėti vienas kitą. Dėkui, kad tokioje didelėje šalyje atradot laiko ateiti ir pasiklausyti operos „Salome“. Man buvo labai gera širdy.“ Ir pridūrė, kad visa širdimi norėtų ir vėl atvykti į Melburną, nes žino, jog čia ji bus laukiamas svečias.

Ir mes, lietuviai, dėkojame Vidai už atvežtą į Melburną dovaną – Lietuvos Salomėją ir su nekantrumu vėl lauksime Vidos ir Žydrūno Melburne!

Nuotraukos:

Virginijos Miciūnaitės-McKittrick ir iš „Facebook“