Lietuvių kalbos dienos – prigludimas prie Lietuvos širdies

Aurelija BANIULAITIENĖ

Turbūt dažnas iš mūsų, atsidūręs kitakalbėje aplinkoje, pirmiausia pasigendame gimtosios kalbos skambesio, to lengvumo išsakyti mintis be iš anksto galvoje sudėliotų konstrukcijų. Ir visai nesvarbu, gerai ar tik vos vos mokame tą svetimą kalbą. Galime tik įsivaizduoti, ką išgyvena dėl vienokių ar kitokių priežasčių užsienyje apsigyvenę tautiečiai. Dažniausiai mūsų šalies ambasados, lituanistinės mokyklėlės, vietos lietuvių bendruomenės jiems tampa bendrystės vieta. Gal todėl šios lietuvių „oazės“ noriai atsiliepia į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) kvietimą vasario–kovo mėnesiais dalyvauti Lietuvių kalbos dienose, kuriomis siekiama telkti viso pasaulio lietuvius, skatinti kalbėti lietuviškai, mokytis lietuvių kalbos, skleisti žinią apie vieną seniausių indoeuropiečių kalbų.

2016-aisiais į pirmąjį lietuvių kalbos puoselėjimui ir sklaidai skirtą renginių ciklą įsijungė kelios dešimtys Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros įstaigų, savivaldybių administracijų ir trys partneriai iš užsienio lietuvių centrų. Per penkerius metus kasmet dalyvių skaičius augo. Šiemet 5-osiose Lietuvių kalbos dienose, be lietuvaičių čia, Lietuvoje, dalyvavo apie pusšimtį bendruomenių iš 21-os užsienio šalies – nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki pat Naujosios Zelandijos. Lietuvos miestuose ir miesteliuose surengta daugiau kaip trys tūkstančiai, užsienyje – per septyniasdešimt renginių: konferencijų, viktorinų, diktantų, seminarų, išvykų, knygų pristatymų, parodų, susitikimų ir kt. Nors užsienio dalyvių skaičius vis dar nėra didelis, turint galvoje visas pasaulio šalis, kuriose įsikūrę lietuviai, organizatorių atsiliepimai rodo, kad Lietuvių kalbos dienos jiems svarbios kaip šviežias tėviškės oro gurkšnis, kad lietuvių kalba jų bendruomenėse nemirusi. „Mums svarbus kiekvienos šeimos, bendruomenės, kad ir mažiausios mokyklėlės ar darželio, indėlis, nes būtent ten dygsta pirmieji meilės tėvų ir senelių kalbai ir kultūrai daigai“, – įsitikinęs VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis. Jis viliasi, kad Lietuvių kalbos dienos kasmet įtrauks vis daugiau pasaulio lietuvių, kad pavyks rasti dar paveikesnių bendradarbiavimo formų.

Bendruomenės ilgisi lietuvių kalbos ir tradicijų

Viena seniausiai Europoje įsikūrusi Šveicarijos lietuvių bendruomenė, nors negausi, bet aktyvi, turinti du lituanistinius darželius-mokyklėles, Lietuviškos knygos klubą, savo laikraštį, vertina šventes, kur lietuvių kalba, istorija ar tradicija tampa pagrindine tema. Lietuvių kalbos dienos tam tikslui yra labai tinkamos ir mėgstamos, įsitikinusi ilgametė bendruomenės pirmininkė Jūratė Kaspersen (Caspersen). Anot jos, protmūšiai ir viktorinos įtraukia azartu, o po renginio ne vieną paskatina pastudijuoti klausimus plačiau. Būtent viktorinos galėtų tapti tuo „aukso kiaušiniu“, traukos objektu.

Šiemet Šveicarijos lietuviai surengė ir parodą-konkursą „O širdyje gražiausios spalvos trys…“, į kurį trijų spalvų drabužiais pasipuošę dalyviai susinešė trispalvius rankdarbius, suvenyrus, patiekalus. „Tema laisva, priemonės neribojamos – ir visiems aišku, kurios spalvos turi būti panaudotos, kokia eile sudėliotos“, – sako bendruomenės pirmininkė. Visiems iš anksto prisiėjo pasukti galvas, kaip išsiskirti kūrybiškumu. Svarbu ir tai, kad tokioje parodoje-konkurse galėjo dalyvauti ir suaugusieji, ir vaikai.

Šiemet Šveicarijos lietuvių bendruomenei buvo pristatyta ir Lietuvių kalbos instituto parengta edukacinė paroda „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“, kurią ilgiau eksponuoti sutrukdė pasaulinė pandemija. „Gyvenant diasporoje patriotiškumo jausmas dar labiau sustiprėja, kalbos ir kultūros puoselėjimas pasidaro kaip vidinis imperatyvas ir misija. Ar nešame tą vėliavą, ar pasiduodame aplinkos įtakai, daug priklauso nuo savęs suvokimo toje aplinkoje“, – teigia J. Kaspersen.

Turkijoje susibūrusi Ankaros lietuvių bendruomenė dar nėra oficialiai įteisinta. Tiesiog apie 20 lietuvaičių ir jų šeimos narių vis susitinka įvairiomis „lietuviškomis“ progomis. Lietuvių kalbos dienas šiemet jie organizavo antrą kartą. Stengėsi rinktis Nacionalinio diktanto datą, kad vienu metu galėtų ir diktantą rašyti, ir viktorinoje dalyvauti. Viktorinai klausimus atsiunčia VLKK sekretoriatas, bet Ankaros lietuviai ir patys papildo klausimyną. „Klausimus sudarau tokius, kad sužadinčiau prisiminimus apie Lietuvą, norą nepamiršti savojo krašto. Man labai malonu tiesiog susitikti ir kalbėtis lietuviškai – šito labai labai pasiilgstu svečioje šalyje“, – teigia renginio organizatorė Edita Kazakevičiūtė-Etlioglu. Ji pastebi, kad vietos lietuvaičiai su savo atžalomis bendrauja tik lietuviškai, jei abu tėvai lietuviai, arba keliomis kalbomis (turkiškai, lietuviškai, rusiškai, angliškai), jeigu šeima mišri.

Bene toliausiai nuo Lietuvos nutolusi Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenė turi apie 200 narių. Aktyviausiai veikia Oklando lietuviai. Tradicinės progos susibūrimams yra Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Prie šių datų taikomos ir Lietuvių kalbos dienos. Praėjusiais metais Vasario 16-ąją surengta pirmoji Lietuvių kalbos viktorina, šiemet ją žadama organizuoti kartu su akcija „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ liepos pradžioje. „Taip būtų prasmingiau paminėti valstybinę šventę, – teigia bendruomenę vienijanti Dalia Kubiliūtė, – bendrystės jausmas yra maloniausias, o jei dar galėtume prisidėti prie lietuvių kalbos išlaikymo, tai būtų pliusas.“

Šiemet Lietuvių kalbos dienose dalyvavo ir Austrijos, Bulgarijos, Italijos, Kipro, Vengrijos lietuvių bendruomenės, bendruomenė Tenerifėje, Sardinijos, Veneto, Milano lietuvių bendruomenės Italijoje, Katalonų-lietuvių asociacija, King’s Lynn lietuvių bendruomenė Jungtinėje Karalystėje, Norvegijos Hordalando lietuvių bendrija „Vytis“, Geteborgo lietuvių bendruomenė Švedijoje, Vokietijos Niurnbergo, Kaselio ir Hamburgo lietuvių bendruomenės ir kt.

Lietuvių kalbos dienas mini Bulgarijos lietuviai.

Lietuvių kalbos dienos mažiausiems – lituanistinėse mokyklose

Jungtinėje Karalystėje dešimtį metų veikiančią Mančesterio lietuvių sekmadieninę mokyklą reguliariai lanko 38 vaikai nuo 3 iki 14 metų amžiaus. Dauguma jų yra pirmosios kartos emigrantų vaikai arba atžalos iš mišrių šeimų. Mokyklos atstovė Sandra Račelauskienė džiaugiasi, kad mokinių tėveliai yra suinteresuoti lietuvių kalbos mokymu ir renkasi dvikalbystės kelią, nors jis dažnai sunkesnis, reikalaujantis didesnio jų pačių įsitraukimo į ugdymo procesą. Lietuvių kalbos dienose jų mokykla šiemet dalyvavo pirmą kartą – organizavo viktoriną „Lietuvių kalba mums sava“. Mokykla pripažįsta, tai buvo puikus mokymosi įrankis, kuris leido pasitikrinti jau turimas žinias ir įgyti naujų, mokytis dirbti komandoje. Renginys patiko tiek vaikams, tiek juos stebėjusiems tėveliams, todėl manoma, kad galėtų tapti kasmetine mokyklos tradicija. Apmaudu, kad dėl pasaulinės situacijos negalėta surengti „Žodžių parado“, kuriam ruošė kostiumus, atspindinčius pačių pasirinktus lietuviškus žodžius (pvz., kostiumas, vaizduojantis būdvardį „pavojingas“).

Džordžijos valstijoje (JAV) 17 metų veikiančios Atlantos lituanistinės mokyklos „Saulė“ atstovė Virginija Toresen (Thoresen) taip pat teigia, kad tokios šventės, kaip Lietuvių kalbos dienos, leidžia vaikams kalbėti apie tai, kas jiems patinka, ką jie patys išmoko ir nori pasidalinti su draugais. Į šiuos renginius visada kviečiami ir vaikų tėveliai bei Atlantos lietuvių bendruomenės nariai. Tėveliai įtraukiami ir į VLKK sukurtą viktoriną. „Mano manymu, vaikams labai svarbu matyti, kad jų tėvams yra brangi lietuvių kalba ir kultūra, ir tokie renginiai, kaip Lietuvių kalbos dienos, suteikia vaikams šią galimybę“, – sako V. Toresen. Paklausta, ar užtenka lietuviškos lektūros, ji atsako, kad daugelio vaikų seneliai gyvena Lietuvoje, jie per kiekvienas šventes atsiunčia jiems lietuviškų knygų. Taip pat daug vaikų vasaras praleidžia Lietuvoje, kur turi galimybę pasivaikščioti po knygynus ir įsigyti skaitinių metams į priekį.

Atlantos lituanistinės mokyklos SAULĖ mokytoja ir auklėtiniai

Norvegijos Drameno lituanistinė mokykla „Žilvinas“ Lietuvių kalbos dienas šiemet rengė trečius metus iš eilės. Mokyklos atstovė Aistė Žvaginienė džiaugiasi VLKK kvietimu bendradarbiauti, dėkoja už sudarytus viktorinos klausimus ir vertingas dovanas. „Visada sulaukiame nuoširdumu, rūpesčiu dvelkiančių laiškų. Mums, pedagogams, tai taip reikalingas padrąsinimas ir paskatinimas eiti kartais ne pačiu lengviausiu keliu. O mokyklos bendruomenei Lietuvių kalbos dienos yra didžiausias metų įvykis, besitęsiantis visą mėnesį“, – sako ji. Kiekvieną šeštadienį vyksta renginiai, suvienijantys visą mokyklos bendruomenę. Mokytoja teigia, kad Drameno lietuviams gana gerai sekasi išsaugoti tiek savo kalbą, tiek tradicijas, o vaikai lietuviškai išmoksta dar namuose. Lituanistinė mokykla yra labiau pastiprinimas ir pagalba tėvams tobulinant vaikų kalbą. Taip pat ji vaidina nemenką vaidmenį ugdant vaiko socialinį gyvenimą, ieškant identiteto.

Islandijos lituanistinė mokykla „Trys spalvos“ veikia jau 16 metų ir turi septynias vaikų amžiaus grupes. Ją lanko apie 60 mokinių iš įvairiausių Islandijos vietų. Kai kuriems jų tenka įveikti ilgus atstumus. Kaip teigia mokyklos direktorė Jurgita Milerienė, nuo pat mokyklos įkūrimo pradžios vienas pagrindinių tikslų buvo glaudus bendravimas su Lietuva. Lietuvių kalbos dienos suteikia dar geresnę galimybę visiems priminti, kokia graži ir ypatinga yra lietuvių kalba. Direktorė dėkinga už Lietuvoje paruoštas užduotis, nes mielai naudojasi šia medžiaga, ir siūlo ateityje pabandyti jas parengti „Kahoot“ ar kitokio žaidimo forma. Islandijoje dirbanti lietuvė pastebi, kad, kai renginį organizuoja kokia nors Lietuvos įstaiga, renginiui tai suteikia reikšmingumo. Be to, prizai visada paglosto kiekvieno dalyvio širdį, tik gal norėtųsi, kad jie būtų kiek paprastesni, knygos nebūtų tokios sudėtingos. J. Milerienė mokykloje teiktų pirmenybę lietuviškoms audioknygoms, kurias skaito aktoriai arba patys knygų autoriai. Mokykla yra prikaupusi nemažai popierinių knygų, bet dėl patalpų trūkumo jas tenka laikyti direktorės asmeniniame garaže. Lietuvė neslepia, kad apskritai šiuo metu yra sunku įtikinti vaikus, gyvenančius toli nuo Lietuvos ir patiriančius kitų kalbų įtaką, kad svarbu mokėti lietuvių kalbą. Norėdami dar labiau susieti vaikų mokymąsi su Lietuva, Islandijos lietuviai kartu su partneriais iš kitų užsienio šalių ir Lietuvos pradėjo rengti vasaros stovyklas Lietuvoje.

Ispanijos Alikantės lituanistinėje mokykloje „Draugystė“ šiuo metu mokosi 25 vaikai nuo 3 iki 13 metų. Lietuvių kalbos jie mokosi per dainas, žaidimus, įpindami tautinius šokius ir mankštas, pokalbius, laiškų skaitymą, diktantų rašymą. Taip pat čia minimos lietuviškos šventės, aiškinama jų prasmė, daromi darbeliai. Mokyklos vadovė Elena Vaičiulytė sako, kad Lietuvių kalbos dienos jiems leidžia išsaugoti ir didžiuotis mūsų archajiška kalba, priartėti prie Lietuvos. Ji pastebi, kad atsiranda vis daugiau tėvelių, norinčių neužmiršti savo šaknų ir besirūpinančių vaikų lituanistiniu ugdymu. „Smagiausia per Lietuvių kalbos dienų viktoriną stebėti, kaip vaikai bendradarbiauja, kaip entuziastingai ieško sprendimų lietuvių kalba. O dar smagiau matyti, kaip įveikia beveik visas viktorinos užduotis ir džiūgauja. Mums šis renginys labai patiko, ateityje tikrai surengsime daugiau viktorinų“, – dalijasi šiemetės viktorinos įspūdžiais E. Vaičiulytė.

Be šių mokyklų, šiemet renginius organizavo Barselonos lituanistinė mokyklėlė, Baltijos mokykla Tenerifėje, Niujorko Maironio mokykla, Martyno Mažvydo lituanistinė mokykla Minesotoje, lituanistinė mokykla Jungtinėje Karalystėje „EC Lighthouse“, Londone įsikūręs darželis ir mokykla „Obelėlė“, Kipro šeštadieninė mokykla „Gaja“, mokyklėlė „Draugystė“ Geteborge ir kitos.

Ambasados – Lietuvių kalbos dienų organizatorių padėjėjos

Lietuvių kalbos dienų organizatoriams kasmet talkina mūsų šalies ambasados užsienyje. Šiemet į renginių sūkurį įsijungė ambasados Belgijoje, Graikijoje, JAV, Latvijoje ir Vengrijoje.

Diktantas Lietuvos generaliniame konsulate Niujorke

Jau antrus metus iš eilės Vašingtono lietuvių bendruomenė buvo kviečiama dalyvauti Lietuvių kalbos dienose Lietuvos ambasadoje, kartu rašyti ir Nacionalinį diktantą. Kaip teigia Lietuvos Respublikos ambasados Vašingtone antrasis sekretorius Tadas Kubilius, tiek 2019-aisiais, tiek šiemet į šventę susirinko iki 20 žmonių. Aktyviausios grupės – jaunimas iki 30 metų ir kiek vyresni žmonės. Vašingtono lietuvių bendruomenė, kaip ir bet kas Amerikoje, išlepinti renginių gausos. Vašingtone ir jo apylinkėse kiekvieną dieną (prieš COVID-19 pandemiją) vykdavo daugybė įvairiausių viešų renginių. Lietuvos ambasada Vašingtone įprastai taip pat organizuoja nemažai susitikimų su svečiais iš Lietuvos, meno parodas, koncertus, filmų peržiūras, čia vyksta tradicinės Vašingtono lietuvių bendruomenės šventės. Visa tai – puiki proga pabendrauti lietuvių kalba, priartėti prie Lietuvos aktualijų ir pajausti bendruomeniškumą. Ambasados atstovo įsitikinimu, Vašingtono lietuviams ryšio su Lietuva užtenka. Tuo rūpinasi Lietuvos ambasada, kuri yra lietuvybės traukos centras. Vašingtono apylinkėse taip pat veikia net dvi lietuviškos mokyklos.

Vašingtone jaunimas rašo Nacionalinį diktantą

Kaimyninėje Latvijoje aktyviausiai Lietuvių kalbos dienose dalyvauja Rygos lietuvių vidurinės mokyklos bendruomenė ir Latvijos universiteto Humanitarinio fakulteto studentai, kuriems lietuvių kalbos popietes tradiciškai organizuoja universiteto Lituanistikos centras. Mokykloje įprastai dalyvauja visų amžiaus grupių vaikai nuo pirmoko iki dvyliktoko. Universitete aktyviausi lituanistikos studijų klausytojai, kurių dabar apie 15. Pasak Lietuvos Respublikos ambasados Latvijoje konsulo Donato Vainalavičiaus, Latvijos lietuvių bendruomenę jungia bendri interesai, pradedant dalyvaujančiais meno mėgėjų veikloje, siekiančiais palaikyti lietuviško tautinio tapatumo tradicijas ir baigiant profesionalais, dirbančiais verslo ar kitose srityje. Jis teigia viešojoje erdvėje pastebintis privačių iniciatyvų mokyti lietuvių kalbos, nors Latvijos lietuviai gali pasinaudoti šiuo metu esančiomis paskatomis studijuoti Lietuvoje ar dalyvauti užsienio lietuvių stovyklose.

Lietuvių kalbos viktorina Lietuvos ambasadoje Latvijoje

Lietuvių kalbos mokomasi ne tik Vakaruose, bet ir Rytuose

Dažnos Lietuvių kalbos dienų dalyvės yra kaimyninės Baltarusijos etninių lietuvių gyvenviečių bendruomenės, šiame regione įkurtos mokyklos su dėstomąja lietuvių kalba. Ir šiemet renginius organizavo Pelesos, Rimdžiūnų vidurinės mokyklos, Gervėčių krašto bendruomenė, Lydos lietuvių visuomeninio susivienijimo „Rūta“ lituanistinė mokykla.

Prie lietuvių kalbai skirtų renginių ciklo taip pat prisideda Rusijoje gyvenantys lietuviai. Šiais metais aktyvios buvo Altajaus krašto Barnaulo sekmadieninė mokykla „Altajus“ ir Lietuvių kalbos sekmadieninė mokykla Buriatijoje. Bet spalvingiausią Lietuvių kalbos dienų renginių puokštę parengė Kaliningrado srities Lituanistinis centras „Lietuvių kalba ir kultūra“. Didžioji dalis renginių vyko pedagoginėje kolegijoje, kur ir glaudžiasi Lituanistinis centras. Nacionalinį diktantą organizavo Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Kaliningrade. Daugelio sumanymų iniciatorė buvo Lituanistikos centro vadovė lietuvių kalbos dėstytoja Tatjana Rodenko. Jos tvirtinimu, viktorinos, piešinių ir raiškiojo skaitymo konkursai, taip pat konkursas, skirtas mokyklų bendruomenių metų grafiniam ženklui sukurti, sulaukė didelio susidomėjimo. Bet neatsirado norinčiųjų dalyvauti rašinio konkurse „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ – renginys taip ir neįvyko. „Mums, Kaliningrado srities lietuviams, dalyvavimas Lietuvių kalbos dienose reiškia galimybę pajusti save Lietuvos dalimi, pasigrožėti skambiausia mūsų tėvų ir senelių kalba, proga pasitikrinti ir pasitobulinti savo žinias“, – sako ji. Taip pat T. Rodenko pastebi, kad vietos lietuviams sunku išlaikyti prigimtinę kalbą. Yra daug mišrių šeimų, kuriose tėvai nekalba lietuviškai. Bet mokytojai, dėstytojai stengiasi, kad šiame krašte būtų kalbama lietuviškai. Yra klasės mokyklose, būreliai, vaikų ansambliai, kursai bibliotekose, kur dėstoma lietuvių kalba, kultūra. T. Rodenko tvirtina, kad jų švietimo veikla domina ne tik vaikus ir suaugusiuosius, kurie turi lietuviškas šaknis, bet ir kitų tautybių žmones – jie irgi tampa mokiniais ar klausytojais. Kartais iš jų susilaukiama daug palaikymo ir susižavėjimo lietuvių kalba bei kultūros tradicijomis.

Lietuvių kalbos dienose laukiama dar daugiau tautiečių

Lietuvių kalbos dienų tradicija bus tęsiama, nes akivaizdu, kad ji reikalinga ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Taigi Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir kitąmet kvies į Lietuvių kalbos dienas, tikėdamasi dar gausesnio dalyvių rato. Galbūt įsitrauks ir daugiau Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Australijos ar Lotynų Amerikos regiono miestų, kur gyvena daug tautiečių. Galbūt atsiras naujų patrauklių pasiūlymų, kaip lietuvių kalbą, kultūrą ir istoriją švęsti dar įdomiau.

Renginių organizatorių nuotraukos

„Pasaulio lietuviai ir Lietuva“ 

Mielai pasidalysime svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

srtrf