Kovo 11-oji – mūsų laisvės diena

Irena Nakienė-Valys

PLB XV Seimo narė
„Tėvynės garsų“ radijo darbuotoja

Lietuviai, pasklidę po margą pasaulį, pirmiausia galvojame apie mūsų lietuvybės puoselėjimą, išsaugojimą ir perdavimą kitoms kartoms, svarstome, kiek ji išlieka tikra tarp kitų kultūrų.

Kovo 11-oji yra viena svarbiausių naujausios Lietuvos istorijos datų. Šiais metais sukako 27 metai, kai Lietuva, pirmoji iš SSRS okupuotų kraštų, paskelbė atkurianti Lietuvos Nepriklausomybę.

Niu Heiveno (New Haven, Konektikuto valstija) apylinkės lietuviai  šią datą paminėjo Vudbridžo (Woodbridge) miestelio bibliotekoje šiltu pabendravimu, į kurį įsiliejo ir Vaivos Vėbraitės šeštadieninės mokyklos vaikučiai. Šventėje dalyvavo apie 40 dalyvių. Šventę pradėjo ir vedė apylinkės pirmininkas Marius Janušaitis. Susirinkusieji atsistoję sugiedojo Amerikos bei Lietuvos himnus. Dalyvavo kviestiniai svečiai: JAV LB Krašto valdybos pirmininkė Sigita Šimkuvienė, VU Teisės fakulteto docentas Vaidotas A. Vaičaitis, klasikinės gitaros atlikėjas iš Bostono Jonas Kublickas ir „Tėvynės garsų“ radijo laidos (Hartfordas, Konektikutas) pranešėja Irena Nakienė-Valys (straipsnio autorė).

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės proga nuoširdžius ir šiltus sveikinimo žodžius tarė JAV LB Krašto valdybos pirmininkė Sigita Šimkuvienė. Vaivos Vėbraitės mokyklos mergaitės sušoko „Kepurinę“ ir kitus šokius, taip pradėdamos šventinį renginį.

Kovo 11-osios šventės proga sveikindama susirinkusiuosius, Irena Valys V. Vėbraitės mokyklos vaikučiams padovanojo iš Lietuvos atvežtas spaustuve kvepiančias knygas – Maironio poemą „Jūratė ir Kastytis“.

Pasveikinęs visus su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Vaidotas A. Vaičaitis savo pranešime „Kovo 11-osios ir Vasario 16-osios akto santykis“ išsamiai ir labai įdomiai pristatė svarbiausias nesenos istorijos realijas, lėmusias Lietuvos kelią į Nepriklausomybę. Vaidotas A. Vaičaitis – teisės mokslų daktaras, Vilniaus universiteto dėstytojas, jau dvidešimt metų aktyviai dalyvaujantis Ateitininkų federacijos veikloje. Pavasario semestrą docentas stažuojasi Jeilio universitete (Yale University). Mokslininko pranešimas atspindėjo konstitucinę teisę, daugiausiai dėmesio jame buvo skirta 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės aktui. Docentas pabrėžė, kad išskirtinai galime didžiuotis tuo, kad 1990 m. Kovo 11-osios lygmens akto neturi Lietuvos šalys kaimynės. Pats kovo 11-osios akto priėmimas reikalavo didelės drąsos bei tikėjimo, nes Lietuva buvo okupuota. Šis aktas nėra tik istorija – tai šiuolaikinės Lietuvos „konstitucinis pagrindas“, tampriai susijęs su 1918 m. vasario 16-osios aktu.

Klasikinės gitaros atlikėjas Jonas Kublickas skambino lietuvių liaudies, Leonardo Cohano, Johanno Sebastiano Bacho ir kitus kūrinius.

Po koncerto Niu Heiveno apylinkės Lietuvių Bendruomenės iždininkas Tomas Plečkaitis perskaitė Rezoliuciją – kreipimąsi į Kongreso ir Senato atstovus, ją paruošė JAV LB Krašto valdybos Visuomeninių reikalų tarybos pirmininkė Diana Vidutienė ir valdybos nariai. Rezoliucijos turinyje atsispindėjo mūsų išeivijos lietuvių rūpestis dėl Lietuvos saugumo ir demokratijos išsaugojimo. Mes raginame, kad JAV valdžios atstovai nebūtų abejingi mažų tautų saugumui, kad NATO kareiviai nuolat saugotų Lietuvos žemę kartu su Lietuvos kariuomene. Salėje susirinkusieji vienbalsiai balsavo už jos priėmimą. Rezoliucija bus pasiųsta Kongreso atstovams iš Konektikuto.

Pakalbinta mokyklos vedėja Agnė D‘Orso papasakojo, jog jos šeima yra mišri: vyras amerikietis, pati lietuvė, su vaikais kalba dviem kalbomis. Agnė teigė: „Paaugus vaikams supratau, kad tik mano bendravimo jiems negana. 2015 m. gruodį susitikau su KV pirmininke Sigita Šimkuviene ir kilo idėja atgaivinti lietuvišką V. Vėbraitės mokyklą. 2016 m. sausio mėnesį atvėrėme jos duris.“ Šiuo metu mokyklą lanko 17 mokinių: jauniausias mokinukas 3 metų, o vyriausias – 15 m. Vaikai yra skirstomi į dvi amžiaus grupes: 3–6 ir 7–15 metų. Mokykloje dirba 4 mokytojos: Agnė D’Orso, Monika Karnusevičiūtė, Sigita Šimkuvienė (mokyklos vedėjos pavaduotoja), mokytojų padėjėja Dovilė Rygelytė bei muzikos mokytoja Zita Rossi, kuri atvažiuoja iš Voterberio (Waterbury).

Vėbraitės šeštadieninėje mokykloje mokslo metai prasideda rugsėjo antrą šeštadienį, o baigiasi paskutinį gegužės šeštadienį. Pamokos prasideda 10 val. ryto, baigiasi popiet – 13.30 val. Į mokyklėlę mokinukai atvyksta iš visos Konektikuto valstijos: Hardfordo, Niu Heiveno, Šeltono (Shelton), Ferfildo (Fairfield), Prospekto (Prospect), Češyro (Cheshire), Danberio (Danbury), Derbio (Derby) miestelių. Pamokos vyksta Vudbridžo miestelio bibliotekoje ir Shelton community centre. Mokyklos vedėja Agnė kiekvieną savaitę pasiunčia tėveliams elektroniniu paštu pranešimus, kur renkamės, kokie tos savaitės planai.

Vaikai mokosi iš lietuviškų vadovėlių, kurie užsisakomi Čikagoje, taip pat daug medžiagos parsivežama iš Lietuvos.

Mokyklos vedėja Agnė minėjo, jog su mokyklos vaikais ir jų tėveliais stengiasi švęsti visas lietuviškas šventes: Kovo 11-ąją, šv. Velykas, šv. Kalėdas, Motinos dieną, Kaziuko mugę, Užgavėnes. Stengiasi, kad vaikai susipažintų su lietuviškomis tradicijomis, jas puoselėtų, švęstų  lietuvių tradicines šventes. Mokykla yra pelno nesiekianti organizacija, tenka pagalbos ieškoti visur. Gerbiama Agnė pabrėžė, jog yra labai dėkinga už bet kokią finansinę paramą JAV Lietuvių Fondui, Kazickų šeimos fondui, pavieniams aukotojams. Kiekvienais metais organizuojame paramos koncertą, kurio metu surinktos lėšos yra panaudojamos išlaikyti V. Vėbraitės lituanistinę mokyklėlę. Mokyklos vedėjos prašymu gegužės 13 d. 17.30 val Hartfordo Šv. Trejybės bažnyčioje visi kviečiami į Ainio ir Gedimino Storpirščių koncertą, nes savo atvykimu ir aukomis visi labai prisidės prie mokyklos išlaikymo.

Mes, lietuviai, gyvendami išeivijoje esame vienijami bendrų tikslų, interesų plėtoti lietuvybę, dirbti dėl Lietuvos bei lietuviškumo, visa tai nešiojamės širdyse. Kovo 11-osios šventė niu Heivene buvo labai prasminga ir jaudinanti, ji dar labiau mus suartino, paskatindama nepamiršti šalies kultūros, istorijos ir mokyti jaunąją kartą lietuvių kalbos. Esu įsitikinusi, kad tik gerbiant savo tautos istorinę atmintį mus lydės santarvė, vienybė, stiprybė ir išmintis Valstybės kūrimo kelyje.

Pasisotinę dvasiniu ir protiniu penu, žvarbią dieną sušilę meilioje bendruomenėje, išsiskirstėme… Tai buvo labai nuoširdu ir tikra.

Straipsnio autorės nuotraukos

pasauliolietuvis.lt