Konstitucijos komisijos pirmininkė B. Vėsaitė siūlo keisti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir išsaugojimo tvarką

Seimo narė, Konstitucijos komisijos pirmininkė Birutė Vėsaitė parengė ir registravo Pilietybės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-4586), kuriomis siekiama sudaryti prielaidas išsaugoti pilietybę Lietuvoje gimusiems asmenims.

„Reikėtų pripažinti, kad dviguba pilietybė yra paplitęs tarptautinėje praktikoje reiškinys ir egzistuoja objektyviai, nepriklausomai nuo to, ar valstybės jį pripažįsta, ar ne. Esant laisvam asmenų judėjimui, egzistuojant didelei emigracijai, taip pat ir imigracijai, daugėjant mišrių santuokų (t. y. kai skiriasi sutuoktinių pilietybė) ir mišrioms poroms gimusių vaikų, atsiranda prielaidos, kad palaipsniui dviguba pilietybė tampa paplitusiu reiškiniu. Teoriškai galimos situacijos, kai vaikas, gimęs skirtingą pilietybę turintiems tėvams, įgis ne dviejų, o netgi trijų valstybių pilietybę (abiejų tėvų ir gimimo vietos valstybės)“, – tvirtina projekto iniciatorė B. Vėsaitė. Jos teigimu, pagal reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą, kurį 2015 metais atliko „Baltijos tyrimai“, net 82 proc. gyventojų iš esmės pritaria, jog Lietuvos Respublikos pilietybė būtų išsaugoma Lietuvos piliečiams, gavusiems kitų valstybių pilietybę. „60 proc. teigė, jog pritaria, kad Lietuvos Respublikos pilietybė būtų suteikiama lietuvių kilmės kitų valstybių piliečiams. Tai rodo, jog lietuviai iš esmės palankiai žiūri į dvigubos pilietybės įteisinimą, didžiosios Seimo frakcijos tam taip pat pritaria, o diskusija kyla tik dėl to, kokį dvigubos pilietybės modelį pasirinkti“, – sako parlamentarė.

Konstitucijos komisijos pirmininkė atkreipia dėmesį, kad dvigubos pilietybės teisinis reguliavimas šia linkme yra keičiamas. „Praeitų metų pabaigoje Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimus, kuriais atsisakoma sąlygos asmeniui iki 21 metų apsispręsti, jei jis kitos valstybės pilietybę įgijo gimstant. Šiems įstatymo pakeitimams pritarė ir Konstitucijos komisija. Taigi susidaro paradoksali situacija, kai trečios bangos emigrantų vaikai išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę, o jų tėvai – ne“, – pabrėžia B. Vėsaitė. Komisijos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija 2015 ir 2016 metais priėmė rezoliucijas, kuriomis Seimas raginamas nerengti privalomo referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Komisijos manymu, Seimas turi išnaudoti visas galimybes svarstyti ir priimti įstatymus, kuriais suteikiama teisė kartu turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, nekeičiant Konstitucijos, todėl ji ragina pakeisti Referendumo įstatymo nuostatas, mažinant dalyvavimo referendume ir pritarimo jam reikalavimus, ieškoti reglamentavimo būdus, kad Lietuvos  Respublikos piliečiai ir jų palikuonys, įgiję pilietybę gimdami, ją išsaugotų.

Įregistruotame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmenys, Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję gimdami, galėtų konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais būti kartu ir kitos valstybės piliečiais, o kiti asmenys Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais galėtų būti kartu tik atskirais konstitucinio įstatymo nustatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos Seimo pranešimas žiniasklaidai, parengė Rimas Rudaitis