IV Europos lietuvių kultūros dienos: auganti bendrystė ir ateities tapatybės paieškos
Rugsėjo 11–13 dienomis įvykusios IV Europos lietuvių kultūros dienos (ELKD) neabejotinai tapo brandžiausiu ir masiškiausiu šios iniciatyvos renginiu. Pasak organizatorių, renginio kartelė pakelta visais atžvilgiais – nuo logistikos ir organizacijos iki dalyvių bendrystės ir įsitraukimo. ELKD metu išbandytos programos naujovės, diskutuota apie šventės ateitį bei galimus pokyčius ir iškilmingai paminėtas Švedijos lietuvių bendruomenės 80-metis.
Ana Vengrovskaja | Pasauliolietuvis.lt
Į Švediją susirinkę 600 dalyvių iš 12 valstybių ir 43 meno kolektyvai (chorai, tautinių šokių grupės, folkloro ansambliai) liudija ne tik apie kiekybinį, bet ir kokybinį šuolį. 2022 m. Rugalande (Norvegija) viskas prasidėjo nuo 150 entuziastų, 2023 m. Hiutenfelde (Vokietija) susibūrė apie 300, 2025 m. Briuselyje – jau bemaž 500 dalyvių, o Stokholmas apskritai atvertė naują puslapį. Kartu su 300 žiūrovų, pirmą kartą ELKD istorijoje stebėjusių baigiamąjį koncertą gyvai, renginio erdvėse dūzgė beveik tūkstantinė lietuvių bendruomenė.
Organizatoriai pabrėžia, kad šie įspūdingi skaičiai – tik dalis sėkmės. Tikrąją ELKD prasmę ir vertę atskleidžia stiprėjanti bendrystė, kultūrinė tapatybė ir naujų kolektyvų gimimas.
Strateginiai sprendimai ir bendrystės jėga
Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkė ir viena pagrindinių renginio organizatorių Rūta Žičkienė neslepia, kad didžiausias iššūkis ruošiantis renginiui ir jo metu buvo suvaldyti milžinišką srautą žmonių beir užtikrinti sklandžią šventės eigą.
ELKD organizacinė komanda iš Švedijos priėmė strateginį sprendimą – visas pagrindines šių metų šventės veiklas (repeticijas, forumą, maitinimą, apgyvendinimą ir koncertą) sutelkti vienoje erdvėje (dideliame konferencijų komplekse „Quality Hotel Strawberry Fields Arena“). Tai leido išvengti logistinių rūpesčių ir suteikė dalyviams išskirtinį patogumo pojūtį – nuo viešbučio kambario iki repeticijų salės jie galėjo nueiti vos per 10 minučių.
„Švedijos bendruomenei – 10 iš 10. Viskas vienoje vietoje: valgome, miegame pasirodome. Šventė buvo be galo graži, lygis aukštas ir niekam nieko netrūko, jokių incidentų“, – džiaugiasi viena iš ELKD iniciatorių Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen.
PLB valdyba ELKD Stokholme | PLB archyvo nuotr.
„Svarbiausia mums buvo, kad visi dalyviai išvažiuotų patenkinti ir linksmi. Visą renginį laukiau, kad kas nors atsitiks – kliurka kokia bus, dings elektra, muzika nepasileis ar prie maisto chaosas kils, bet nieko panašaus neįvyko. Smagu buvo nuo pat pirmo momento“, – dalijasi įspūdžiais R. Žičkienė.
Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkė pabrėžia, kad šventės sėkmę lėmė ne tik kruopštus pasiruošimas, bet ir ypatinga komandinė dvasia: „Žmonės atvažiavo jau gerai nusiteikę. Didžiausias įspūdis – koks stiprus buvo bendrystės jausmas, pradedant nuo mūsų Švedijos komandos. Visi tiksliai žinojo savo užduotis, o atsidavimas ir nepriekaištingas darbas tiesiog stebino.“
Bendruomenės pirmininkė prisimena momentą, kai pradžioje kiek santūrūs lietuviai vos išgirdę pirmuosius liaudies muzikos akordus atsiveria.
„Pirmomis minutėmis, kai visi atvyko, gal dar buvo šiek tiek kuklesni – iki to pirmo susipažinimo vakaro penktadienį. Bet kai tik prasideda daina ir šokis, lietuviams tarsi kažką viduje atrakina, iškart nulaužia visus susikaustymus. O po to jau viskas – per visą Stokholmą šurmuliavo lietuviai: visi eina, visi šnekina, visi jaučiasi savi. Kadangi valgėme nuo aukštų stalų, niekas nebežiūrėjo, su kuo būti – valgė kartu, visi šnekėjosi, net naktį nenorėjo miegoti. Kai šeštadienį baigėsi koncertas ir vakaronė, niekas tiesiog nenorėjo skirstytis ir užpildė viešbučio barą“, – renginio atmosferą apibūdina Švedijos lietuvė.
Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkė R. Žičkienė | Švedijos LB nuotr.
Didelio masto renginio organizavimas paliko ryškią žymę ir pačioje Švedijos lietuvių bendruomenėje – kaip renginio savanoriai prisijungė nemažai iki tol bendruomenės veikloje nedalyvavusių žmonių, o iš skirtingose Švedijos vietose gyvenančių lietuvių sudaryta organizacinė komanda įgijo neįkainojamos patirties.
„Kai organizuoji tokio masto renginį, arba visi susipyks, arba labai sustiprės bendruomenė. Mūsų atveju tai tapo neįtikėtinai didele nauda – ne finansine, o emocine ir organizacine: atsirado daug naujų, motyvuotų žmonių, kurie jau dabar klausia, kokį kitą projektą darysime. Tai labai suvienijo ir sustiprino bendruomenę“, – sako R. Žičkienė.
Organizacinėje komandoje dirbusi Vakarų Švedijos lietuvių bendruomenės valdybos narė Viktorija Krapavičiūtė rūpinosi IT bei vizualiniais sprendimais ir pati šoko scenoje. Ji pabrėžė, kad prisilietimas prie tokio masto projekto suteikia neįkainojamų pamokų ateičiai.
„Mūsų bendruomenė yra naujai įsikūrusi, mums trūksta organizacinės patirties dideliuose renginiuose. Buvo neįkainojama proga prisiliesti prie tokio masto renginio ir pamatyti, kaip viskas vyksta. Dingo baimės jausmas – juk visada viskas atrodo daug baisiau, nei yra iš tiesų. Kai pamatai, kad toks didelis renginys pavyksta, gauni ir praktinės patirties, ir drąsos ateičiai“, – teigia V. Krapavičiūtė.
Ateities perspektyvos
PLB Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen pabrėžia, kad tokie renginiai rodo nepakeičiamą bendruomeninę jėgą.
„Pasiteisino pradinė idėja auginti meno kolektyvus ne tik Dainų šventei, bet bendrystei, tapatybei išsaugoti. Visais parametrais didėjanti šventės kreivė rodo, kad steigėjų idėja buvo teisinga, ir iki šiol ji rodo tik augimą“, – teigia J. Caspersen.
PLB Kultūros komisijos pirmininkė pastebi, kad susibūrimo jėga slypi pačioje tautinėje prigimtyje: „Mes nė vienas negalime pasakyti, kodėl važiuojame į tuos renginius už savo pinigus, leidžiame atostogas, bet būdami kartu, kai suskamba daina ir muzika, – mes jau žinome, ką daryti. Esame vieno kraujo. Va tas pajautimas, tas bendrystės jausmas yra ypatingas.“
ELKD Stokholme | Švedijos LB nuotr.
Samprotaudama apie renginio perspektyvas J. Caspersen svarsto, kad ateityje galbūt reikės imtis pokyčių – jau šiemet buvo siūlyta idėja renginį organizuoti ne kasmet, o kas dvejus metus. Visgi ji mano, kad kol renginys sulaukia sėkmės, reikėtų jį palikti natūraliai vystytis.
„Forume buvo iškilęs klausimas – galbūt šventės nedaryti kasmet, o kas dvejus metus ar rečiau. Tačiau kol augame, kol atvyksta naujai susikūrę kolektyvai, tol reikia daryti kasmet. Kai pamatysime, kad renginys stabilizuojasi ar stagnuoja ir atvyksta mažiau žmonių, suprasime, kad jis išsisėmė – ir tada galėsime daryti kas dvejus metus. Bet kol ta kreivė eina taip į viršų, stabdyti nereikėtų“, – mano Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
J. Caspersen dalijasi jautria įžvalga, kylančia matant gausų ir vieningą tautiečių būrį svetur: „Kartu apima ir didžiulis graudulys, nuoskauda gerklėje: jeigu visi šie žmonės būtų Lietuvoje, o ne užsienyje! Kaip jie sustiprintų Lietuvą, praskiestų susiskaldymą, kaimų tuštėjimą. Bet jie reikalingi ir užsienyje, kad būtų mūsų valstybės ambasadoriai.“
Diskusijos apie saugumą ir kultūrą diasporoje
ELKD programą penktadienio popietę atidarė tradicinis PLB organizuotas forumas, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentūros, Seimo, Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovai.
Pirmoji dalis, kuria vedė PLB pirmininkė Dalia Henke, buvo skirta diasporos kultūros politikai, tautinės tapatybės išsaugojimo, minkštosios galios ir pasiruošimo Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 m. temoms.
Antrojoje dalyje, kurią vedė PLB Kultūros komisijos pirmininkė J. Caspersen, dėmesys sutelktas į institucijų bendradarbiavimą: aptartas tautinių kostiumų dalinio finansavimo mechanizmas, didesnė parama užsienio lietuvių dainų šventėms ir kultūrinis atstovavimas.
Forumas per ELKD | PLB nuotr.
Kultūros dienos ar dainų šventė?
Forumo metu iškilo ir svarbus klausimas dėl paties renginio statuso bei pavadinimo. Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) vadovas Saulius Liausa iškėlė siūlymą suteikti šventei Europos lietuvių dainų šventės pavadinimą, argumentuodamas, kad tai išreikštų aukštą meninį lygį ir siųstų aiškią žinią apie renginio svorį, prilygstantį kituose žemynuose vykstančioms dainų šventėms.
Pasiūlymas sukėlė gyvas diskusijas. Forumo dalyviai ir organizatoriai iškėlė klausimą, ar pavadinimo keitimas netaps ir paties formato susiaurinimu. Pažymėta, kad sąvoka „dainų šventė“ teisiškai siejama su Dainų švenčių įstatymu, griežtesniais reikalavimais ir galima kolektyvų atranka. O ELKD nuo pat pradžių buvo kuriamos kaip trijų dalių visuma (forumas, repeticijos ir koncertas, vietos bendruomenės iniciatyvos), kurios esminis tikslas – drąsinti ir auginti naujus, pradedančius kolektyvus, nereikalaujant aukšto meninio lygio.
J. Caspersen akcentuoja, kad būtent atvirumas neseniai susikūrusiems kolektyvams yra didžiausia ELKD vertė.
„Mūsų, kaip bendruomenės, užduotis yra dar savimi nepasitikinčius naujokus įvesti ir pastatyti ant scenos. Daugeliui šių pradedančiųjų tai pirma patirtis – jie dar nestovėjo ant scenos savo šalyje, bet jau pastovėjo Europos lietuvių kultūros dienose. Tai yra tikras padrąsinimas ir psichologinis įvertinimas“, – mano J. Caspersen,
Forumo metu nuspręsta nebalsuoti paskubomis, o skirti ateinančius metus išsamiai diskusijai su Europos lietuvių bendruomenėmis, kolektyvų vadovais ir institucijomis, kad būtų išgryninta geriausia ateities renginio forma.
Trys dienos ir trys šventės
Penktadienio vakarą organizatoriai pateikė sėkmingą naujovę – atsisakyta ilgų atskirų kolektyvų pasirodymų, o atidarymui pasirinktas interaktyvus šalių prisistatymo vakaras. Švedijos lietuviai pakvietė visus šokti tradicinio „Små grodorna“ šokio aplink Midsommar stulpą, Liuksemburgo atstovai įtraukė salę į tradicinę eiseną, škotai mokė škotiškų šokių, o ispanai parengė ritmingą pasirodymą su futbolo kamuoliais. Visi 12 šalių numeriai įtraukė salę į vieningą šokio ir dainos sūkurį.
Šeštadienis buvo skirtas intensyvioms jungtinėms repeticijoms, kurioms vadovavo aukščiausio lygio LNKC ekspertai iš, o vakare įvyko pagrindinis šventinis koncertas. Šių metų naujove tapo ir tai, kad koncertą pirmą kartą gyvai stebėjo apie 300 bilietus įsigijusių žiūrovų. Tai suteikė šventei papildomo iškilmingumo ir leido vietos bendruomenei pademonstruoti savo atliekamą darbą švedų visuomenei.
Švedijos lietuvių bendruomenės 80-mečio jubiliejui skirta paroda | Švedijos LB nuotr.
Kartu renginio erdvėse iškilmingai paminėtas Švedijos lietuvių bendruomenės 80-mečio jubiliejus. Dalyviai galėjo apžiūrėti istorinius stendus, prisiliesti prie iš rankų į rankas perduodamo tradicinio vintažinio pirmininkų lagamino, o esamiems ir buvusiems bendruomenės vadovams įteiktos PLB valdybos padėkos ir vietos kalvio lietuvio sukurtos jubiliejinės skulptūrėlės.
Dar vienas jubiliejus buvo paminėtas paskutinę ELKD dieną. Sekmadienį etnografinėje sodyboje vyko 20-osios Baltijos šalių dienos, kurias šiemet organizavo lietuviai. Be lietuvių, latvių ir estų, šventėje dalyvavo ir Ukrainos bendruomenė.
Baltijos šalių dienos | LNKC ir Švedijos LB nuotr.
Švedijos lietuvių bendruomenė taip pat suteikė galimybę dalyviams pažinti Stokholmą – beveik visi dalyvavo dvi dienas vykusiose profesionalių lietuvių gidų vedamose ekskursijose.
ELKD dalyviai aplankė Stokholmą | LNKC nuotr.
Estafetė perduota: JK lietuviai jau ruošiasi ELKD 2027
Oficialios šventės uždarymo ceremonijos metu įvyko jautrus simbolinis veiksmas – Europos lietuvių kultūros dienų vėliava buvo iškilmingai perduota Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės atstovams.
Būtent Jungtinėje Karalystėje 2027 m. rugsėjį arba spalį įvyks penktosios, jubiliejinės Europos lietuvių kultūros dienos. Šis renginys turės ypatingą simbolinę reikšmę – 2027-aisiais Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė minės savo gyvavimo 80-metį, todėl ELKD taps viena svarbiausių jubiliejinių metų programos dalių.
Stokholme vykusioje šventėje Jungtinei Karalystei atstovavo net 140 dalyvių ir 11 meno kolektyvų iš Londono, Lidso, Edinburgo, Visbičo, Kings Lino, Piterboro, Bostono ir kitų miestų. Kaip pažymi JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė, pasirengimas būsimai šventei jau prasidėjo.
„2027-ieji Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenei bus ypatingi. Minėsime 80 metų nuo bendruomenės įkūrimo, todėl penktosios Europos lietuvių kultūros dienos natūraliai taps viena svarbiausių jubiliejinių metų dalių. Norime, kad tai būtų ne tik meno kolektyvų šventė, bet visos lietuviškos Jungtinės Karalystės ir Europos susitikimas – nuo mažiausių lituanistinių mokyklų mokinių iki žmonių, kurie lietuvišką kultūrą čia puoselėja dešimtmečius“, – teigė A. Černiauskaitė.
2027 m. ELKD vyks Jungtinėje Karalystėje | JK LB nuotr.
JK veikia gausus meno kolektyvų tinklas ir jau vyksta pirmieji darbiniai skambučiai bei konsultaciniai susitikimai tarp JK organizatorių, Švedijos komandos ir PLB, siekiant sklandžiai perduoti organizacinę patirtį, metodinius modelius ir pasirengimo įrankius.
Linkėdama sėkmės būsimiems šeimininkams, R. Žičkienė ragina neatsilikti ir išlaikyti šventinę dvasią: „Nepamirškim pasimėgauti procesu, nes čia yra galimybė galbūt vieną kartą per daug metų. Kartu su bendruomene renginį organizuoja dvi institucijos, turinčios daug patirties – Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Turėti tokius stiprius partnerius – neįtikėtina galimybė.“
IV Europos lietuvių kultūros dienos Stokholme įrodė, kad diaspora sugeba kurti tvarią, gyvą ir nuolat augančią tradiciją. Tai neįkainojama erdvė, kurioje tūkstančiai po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių susijungia į vieną skambantį, šokantį ir kuriantį būrį.
Projektas „Pasaulio Lietuva.“
Jei norėtumėte publikuoti straipsnį prašome nekeisti straipsnio pavadinimo, nurodyti informacijos šaltinį, autorių ir projekto pavadinimą.