Apdovanoti lietuvių kalbos kūrėjai ir puoselėtojai

Gegužės 7 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau septintą kartą įteikė apdovanojimus už reikšmingus darbus lietuviškos terminijos kūrimo, mokslo kalbos puoselėjimo ir visuomenės kalbinio švietimo srityse. Dėl pandemijos Lietuvos mokslų akademijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos organizuojamas Lietuvių kalbos dienų baigiamasis renginys šiemet vyko nuotoliniu būdu.

Renginį pradėdamas VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis sakė, kad, nepaisant laikmečio sunkumų, stengtasi išlaikyti pasididžiavimo atmosferą ir nusipelniusius žmones apdovanoti už reikšmingus darbus.

Skulptūrėlės „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai šiemet įteikti dviem laureatams: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto prof. dr. Ernestui Kutorgai ir kraštotyrininkui, Kėdainių krašto vardyno tyrėjui ir populiarintojui, kalbinio švietimo organizatoriui Rytui Tamašauskui.

Priimdamas apdovanojimą garsus Lietuvos mikologas prof. E. Kutorga pasidžiaugė, kad kolegos lituanistai jau ne pirmą kartą įvertina gamtininkų darbą kuriant lietuvišką biologijos terminiją ir vardyną.

Prof. Ernestas Kutorga

O pats laureatas tyrinėti grybų įvairovę, domėtis botanikos ir mikologijos nomenklatūra, grybų lotyniškų ir lietuviškų pavadinimų sudarymo principais pradėjo daugiau kaip prieš 30 metų, būdamas daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ redakcinės kolegijos narys. E. Kutorga parengė ir išleido svarbų mokomąjį leidinį „Botanikos ir mikologijos nomenklatūra“, o šių metų kalbos apdovanojimu mokslininkas įvertintas už daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ 3-io tomo 6-os knygos „Lietuvos grybai. Inoperkuliniai diskomicetai“ parengimą ir išleidimą.

Kitas laureatas – kėdainiškis lituanistas ir kraštotyrininkas, Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus pirmininko pavaduotojas R. Tamašauskas – neslėpė, kad malonu būti pastebėtam ir įvertintam, o tai dar labiau įpareigoja, leidžia dar drąsiau „minkyti kalbos molį“. Anot jo, tarnystė kalbai įžiebia kitokio gyvenimo geismą. Skulptūrėlė „Sraigė“ ir diplomas jam paskirtas už ilgametę veiklą, skirtą vardyno tyrimams ir jų sklaidai.

Rytas Tamašauskas

Kalbos komisijos pirmininko padėkos raštai įteikti taikomosios elgesio analizės specialistėms asociacijos „Kitoks vaikas“ valdybos pirmininkei Dainai Šiekštelytei-Valkerienei ir VšĮ „Sėkmingi vaikai“ direktorei Eglei Steponėnienei. Jų kartu parengtas „Anglų–lietuvių kalbų taikomosios elgesio analizės žodynas“ yra svarus įnašas į taikomosios elgesio analizės – moksliškai grįstos metodikos įtvirtinimą Lietuvoje. Žodynas ypač svarbus siekiant padėti žmonėms, turintiems autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų, taip pat studentams, mokslininkams, kurie gilina ar planuoja gilinti šios mokslo srities žinias. Žodyno bendraautorės įvertintos už drąsią pradžią kuriant lietuvišką taikomosios elgesio analizės terminiją.

Dar trys VLKK pirmininko padėkos iškeliavo į rankas žmonių, daug prisidėjusių prie šių metų Lietuvių kalbos dienų. Tai Ukmergės rajono savivaldybės, šių metų Kalbos dienų sostinės, kalbos tvarkytoja Dalia Ivaškevičienė, komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė ir portalo „Mano kraštas“ žurnalistė, lituanistikos sklaidos projektų vadovė Genovaitė Paulikaitė.

Renginyje dalyvavo ir laureatus sveikino Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Jūras Banys, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, Apdovanojimų atrankos komisijos pirmininkė, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informacija