XIII LIETUVIŲ TEATRO FESTIVALIS ČIKAGOJE

Čikagoje spalio 10–12 dienomis vykusio XIII teatro festivalio dalyviai savo pasirodymais Jaunimo centre bandė užkariauti teatro mėgėjų širdis, o Teatro festivalio rengėja – JAV LB Kultūros taryba – su būriu talkininkų jau beveik pusę metų kvietė atvykti žiūrovus į šį renginį. Deja, žiūrovų buvo ne tiek daug, kiek norėta, tačiau festivalio dalyvių nuotaika, pasibaigus renginiui, buvo pakili. Ir kaip viena žiūrovė, išeidama po spektaklio, savo draugei sakė: „Tegul tie, kurie neatėjo, dabar graužia nagus“.

Tačiau apie viską iš pradžių. Teatro festivaliui pradėta ruoštis prieš metus. Tada spaudoje ir pasirodė pirmosios užuominos apie būsimą renginį. Derinimas, susirašinėjimas, kvietimai, posėdžiai, telefoniniai pokalbiai truko apie dešimt mėnesių, kol galų gale tapo aišku, kad į XIII teatro festivalį Čikagon atvyksta keturi teatrai – du iš JAV ir po vieną iš Kanados bei Lenkijos. Be to, svečio teisėmis iš Lietuvos atvyksta Jurbarko Konstantino Glinskio teatras. Taigi festivalis tapo tarptautinis. O Čiurlionio galerijoje dar buvo suruošta ir puiki paroda „Išeivijos teatras JAV“, už kurią reikėtų padėkoti ne tik parodų kuratorėms Redai Blekienei ir Astai Zimkienei, bet ir Jonui Kupriui, pateikusiam savo nuotraukas, Balzeko lietuvių kultūros muziejui, paskolinusiam parodai senas spektaklių afišas, Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui, leidusiam panaudoti jų archyvuose saugomas Jono Tamulaičio nuotraukas ir buvusių spektaklių programėles, bei Rūtai Pakštaitei Cole ir Giedrei Gillespie, atnešusioms medžiagos parodai iš savo asmeninių archyvų.

Šiemet festivalis įdomus tuo, kad į jį buvo atvežtos vien komedijos ir kad visų teatrų režisierės – moterys (o ar seniai buvo laikai, kai vyrai moterų režisierių nenorėjo įsileisti?). Komedija – žanras sunkus. Stovint ant scenos reikia ne juokinti dėl juokinimo, o suvaidinti situacijas kuo tikroviškiau, kad jos pačios alsuotų komiška nuotaika, būtų kuo geriau suprantamos žiūrovams ir keltų nuoširdų juoką. Kartais tai nėra lengva ir profesionaliems aktoriams, o čia – aktoriai mėgėjai. Reikia pasakyti, kad visi teatrai su užduotimi susidorojo. O dėl profesionalumo? Manau, kad svarbu vaidinti iš širdies, svarbu, užlipus ant scenos, atiduoti visą save. O ar pastebėjote, kokie ypatingi jie – tie neprofesionalūs aktoriai? Kaip jie jaudinasi prieš spektaklį, kaip jie ateina nusilenkti po spektaklio? Juk jie negauna nė mažiausio atlygio! Tačiau kaip niekas kitas jaučia, ko verta ta iš žiūrovų salės plūstelėjusi energija. Jie žino, kad jeigu viską atiduosi, įvyks ryšys su žiūrovais ir tai bus atrasta tiesa.

Teatro grupės „Langas“ (Detroit (JAV), rež. Jūratė Mikulevičienė), teatro studijos „Žalios lankos“ (Torontas (Kanada), rež. Daiva Botyrienė), mums, čikagiečiams, gerai pažįstami teatro sambūrio „Žaltvykslė“ (Čikaga (JAV), rež. Ilona Čiapaitė), Punsko lietuvių kultūros namų Klojimo teatro (Lenkija, rež. Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė) aktoriai nešė džiaugsmą visiems atėjusiems pažiūrėti festivalio spektaklių. Ir žiūrovai už tai atsidėkojo plojimais. Paskutiniąją festivalio dieną jo dalyvius atvyko pasveikinti Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis ir JAV LB KV pirmininkė Sigita Šimkuvienė.

Vertinimo komisijos nariams Kęstučiui Nakui, Laimai Day ir Vincui Lukui teko nelengvas uždavinys – išrinkti tuos, kas buvo geriausi. Tačiau ateina laikas, kai apdovanojimus reikia įteikti. Tai buvo padaryta paskutinę festivalio dieną. Geriausio antro plano aktoriaus vardą pelnė Arūnas Paransevičius (Robertas, Bernardo draugas, teatro studijos „Žalios lankos“ (Toronto, Kanada) spektaklyje – Marc Camoletti „Vakarienė vištidėje“), geriausia antro plano aktore paskelbta Monika Adomaitytė (teatro sambūrio „Žaltvykslė“ (Čikaga, JAV) spektaklis – Keturakio „Amerika pirtyje“), o geriausiu jaunuoju aktoriumi tituluotas Arnoldas Vaznelis (Jonas Geležėlė Punsko lietuvių kultūros namų Klojimo teatro (Lenkija) spektaklyje – Balio Sruogos „Dobilėlis penkialapis“).

Už geriausią scenografiją apdovanota I. Čiapaitė (teatro sambūrio „Žaltvykslė“ (Čikaga) spektaklis „Amerika pirtyje“). Geriausia kostiumų kūrėja pripažinta J. Malinauskaitė-Vektorienė (Punsko lietuvių kultūros namų Klojimo teatro spektaklis „Dobilėlis penkialapis“).

Geriausia režisiere tituluota I. Čiapaitė (teatro sambūrio „Žaltvykslė“ (Čikaga) spektaklis „Amerika pirtyje“). Geriausias pagrindinis aktorius – Ramūnas Paulauskas (Vincas (siuvėjas) teatro sambūrio „Žaltvykslė“ (Čikaga) spektaklyje „Amerika pirtyje“).

Geriausia pagrindinė aktorė – Milena Ivaniukas (teatro studija „Žalios lankos“ (Toronto, Kanada), Siuzeta (virėja) M. Camoletti „Vakarienė vištidėje“).

Jurbarko K. Glinskio teatras (rež. Danutė Budrytė-Samienė) iš Lietuvos JAV mažiesiems lietuviukams atvežė Birutės Pūkelevičiūtės spektaklį „Rimas pas Kęstutį“. Teatro aktoriai buvo festivalio svečiai ir, parodę spektaklį čikagiečiams, išvyko į kelionę po JAV lituanistines mokykla. Jie lankysis Detroit, Cleveland, New Jersey.

Festivalis baigėsi, apdovanojimai išdalyti, visi dalyviai gavo asmenines dovanėles ir po rožės žiedą. Smagu buvo matyti ant scenos stovintį didžiulį būrį aktorių, kurie nuoširdžiai dalijosi savo jausmais su žiūrovais. Ačiū Jums visiems už tai, kad ir po sunkių darbų renkatės, kad, kaip sakė „Lango“ režisierė J. Mikulevičienė, žaidžiate ypač sunkią „repeticijų ruletę“, laukdami visiems tinkamo laiko susieiti. Už tai mes, žiūrovai, esame Jums dėkingi. Linkime Jums visiems kuo geriausios kūrybinės sėkmės ir naujų sumanymų.

Padėkoti norisi ir visai XIII teatro festivalio komandai, kuri visus metus sutartinai dirbo ir kuriai sumaniai vadovavo JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė R. Pakštaitė-Cole. Ačiū visiems tiems, kurie priglaudė, vežiojo, maitino tą gražų menui atsidavusių žmonių būrį. Didžiulis ačiū Lietuvių fondui už svarią paramą šiam festivaliui, už supratimą ir palaikymą. Atsisveikiname ir tikimės, kad tai ne paskutinis mūsų susitikimas.