Vaidas Matulaitis: Turime būti aktualūs

Tarptautinės rinkodaros specialistas,  reklamos agentūros „Bold Brand“  įkūrėjas Vaidas Matulaitis jau 11 metų gyvena Taline, tačiau save vadina Vilniaus vaiku ir sako šiam miestui jaučiąs ypatingus jausmus. Diplomuotas muzikantas, prieš daugiau nei du dešimtmečius pasukęs į reklamos ir rinkodaros pasaulį ir dirbęs su žinomais prekiniais ženklais Suomijoje, JK, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje, yra profesinių festivalių laureatas, žiuri narys bei konferencijų pranešėjas. Mano, kad lietuvybės sampratai reikalingas šviežias požiūris, besiremiantis XXI amžiaus kontekstu.

Kovo 22 dieną vykusiame Estijos Lietuvių Bendruomenės susirinkime Vaidas buvo išrinktas bendruomenės pirmininku. Vaido Matulaičio paprašėme papasakoti apie naują posūkį jo gyvenime – vadovavimą lietuvių bendruomenei, apie Estijos lietuvių gyvenimą, veiklą, ryšius su Lietuva, bendravimą su kitomis lietuvių bendruomenėmis.

Išrinkta nauja Estijos LB valdyba, iš kairės: Justina Pajus, Tomas Tamošiūnas, Rimutė Semper, Rita Kuzminienė, Vaidas Matulaitis. Asm. archyvo nuotr.

Jau keletą metų nemažėja iš Lietuvos emigruojančių gyventojų skaičius. Populiariausios šalys, į kurias vykstama, yra Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija, Švedija, Vokietija…  Jūs jau 11 metų gyvenate Estijoje. Kodėl Estija?

Estijos pajūryje, krepšinio belaukiant. Asm. archyvo nuotr.

Į Estiją mane atvedė profesinė karjera, kai estų akcininkai įsigijo lietuvišką reklamos agentūrą, kurioje tuo metu dirbau kūrybos padalinio vadovu. Po kurio laiko pasikvietė dvejiems metams padirbėti į Taliną, kur pakeičiau prieš tai dirbusį kolegą iš Olandijos. Po skaudžiai visam rinkodaros sektoriui smogusios 2008 metų krizės teko priimti nelengvus sprendimus. Nusprendžiau, kad man iššūkių dar negana, ir kartu su estų partneriais įsteigėme nuosavą rinkodaros paslaugų kompaniją, kurios specializacija Baltijos šalių regione veikiančio verslo aptarnavimas. Taigi, dveji metai virto į vienuolika, nes, kaip žinome, nieko nėra pastovesnio už laikinumą (šypsosi).

Kovo 22 dieną įvyko Estijos Lietuvių Bendruomenės visuotinis susirinkimas, kurio  metu buvo išrinkta nauja valdyba, Jūs išrinktas valdybos pirmininku, buvo patvirtinti Bendruomenės įstatų pakeitimai. Papasakokite, kokie esminiai pokyčiai laukia organizacijos.  

Esame dėkingi buvusiai ELB valdybai ir jos pirmininkei Rasai Unt už ilgametę veiklą ir tvirtą bendruomeninį pamatą. ELB turi gana gilias šaknis, buvo įkurta 1980 metais. Suprantama, kad per beveik keturis dešimtmečius pasikeitė epochos, tapome savarankiška ir europietiška Valstybe. Įvyko ir kartų kaita. Todėl natūralu, kad naujoji ELB valdyba siekia reformuoti Bendruomenės koncepciją, jos sampratą ir santykį su Bendruomenės nariais. Mūsų tikslas, kad ELB būtų suvokiama ne kaip institucija, bet kaip patogus įrankis įsitraukti į lietuvišką veiklą kiekvienam Bendruomenės nariui. Sieksime, kad kartais juntamos atskirtys tarp įvairių Estijos lietuvių grupių būtų pašalintos, o vietoj to rastųsi vienijimosi dvasia. Turime būti aktualūs. Senjorams ir studentams, verslininkams ir menininkams, laikinai gyvenantiems ir mišrioms šeimoms, jų vaikams, Talino ar Pernu (Pärnu) lietuviams. Visiems.

Kalbant apie struktūrinius pokyčius – valdybos viduje skirstomės „portfeliais“, tai yra kiekvienas narys bus atsakingas už tam tikrų sričių „ministerijų“ veiklas, kaip antai: informacijos valdymo, teisinė-įstatyminė, kultūros renginių, reprezentacinė, švietėjiška, ryšių su verslu ir pan.

Be abejo, nesame biudžetinė institucija ar komercinė įmonė, kaip ir kitos lietuvių bendruomenės esame visuomeninė organizacija, kurios pagrindas yra savanorystė. Taip griežtai visko nesuskirstysi, tačiau siekiame veikti efektyviai. Iš dalies taip yra ir dėl to, kad visi valdybos nariai ganėtinai užimti savo pagrindiniuose darbuose žmonės, todėl efektyvus laiko panaudojimas – natūrali būtinybė.

Išrinkta naujoji Estijos Lietuvių Bendruomenės valdyba įvardijo 3  prioritetines veiklos kryptis, tai kokybiški renginiai, informacinė sklaida bei atstovavimas Bendruomenės narių interesams. Papasakokite plačiau apie šias veiklos kryptis ir kokie artimiausi valdybos darbai?

Giedriaus Drukteinio paskaita ir susitikimas su Bendruomenės nariais. Asm. archyvo nuotr.

Geri darbai lietuvybei. Tokią misiją įsivardijome ELB valdybos viduje. Kertinės vertybės – vienijimas, atvirumas ir aktualumas. Mums tai yra esminiai kriterijai planuojant savo veiklą. Kaip tai konkrečiai atsilieps rezultatams? Jei kalbame apie renginius, vadovausimės ne kiekybės, bet kokybės kriterijumi. Manau, šiandien jau nepakanka, kad renginys būtų susijęs su lietuvybe. Jis turi būti dar ir įdomus, ir patrauklus tiek savo turiniu, tiek ir forma. Tai ypač aktualu, jei renginiu siekiame pritraukti vidurinės bei jaunesnės kartos tautiečių, jau nekalbant apie vaikus, juk konkuruojame su jų darbais, įmonių renginiais ar būreliais, draugais ir netgi išmaniaisiais telefonais (šypsosi).

Beje, planuojame išties išskirtinį renginį birželio viduryje. Atversime krikščioniškuosius Talino klodus aplankydami Šv. Kotrynos dominikonų vienuolyną, kuris ypač retai atidaro duris lankytojams. Net profesionalūs gidai ten retai įleidžiami. Be to, pavyko susitarti, kad mūsų vedlys būtų vienas charizmatiškiausių Estijos dvasininkų, kuriame telpa ir karininko laipsnis, ir liuteronų pastorius, ir katalikybės mokslai Lietuvoje, kalvystė ir kultūrizmas. Tą pačią dieną vienintelėje katalikiškoje Talino bažnyčioje bus laikomos Mišios lietuvių kalba drauge su besisvečiuojančiais 26 seminaristais iš Kauno. Sutikite, gana nekasdienė proga susirinkti.

Informacinė sklaida. Administruojame sėkmingai veikiančią Bendruomenės facebooko paskyrą, per vasarą ketiname aktyvuoti internetinę svetainę lietuviai.ee, kurioje bus pateikta daugiau su ELB veikla susijusios informacijos bei aktualių nuorodų. Jau pristatėme vieningą el-pašto adresą labas@lietuviai.ee, kuriuo skatiname rašyti nepriklausomai nuo temos: pasiūlymai, klausimai, registracijos ir pan. Sudarinėjame ir sistematizuojame duomenų bazes. Po kurio laiko, kai bus įgyvendinta daugiau renginių bei išaugs informaciniai srautai, analizuosime, kas ir kaip veikė, o kas, galbūt, nebuvo taip veiksminga ar aktualu.

Be abejo, ir toliau tampriai bendradarbiausime su savo pagrindiniais partneriais – Lietuvos ambasada Estijoje. Esame nuoširdžiai dėkingi Ambasados kolektyvui už visokeriopą pagalbą ir geranoriškumą.

Vyčio vėliavos – simbolinės Bendruomenės dovanos Ambasadai – įteikimas, dalyvaujant ambasadoriui Neilui Tankevičiui ir ministrui Linui Linkevičiui. Idėjos iniciatoriai Mindaugas Ubartas ir Vaidas Matulaitis. Asm. archyvo nuotr.

Taip pat sieksime glaudesnių kultūrinių bei informacinių ryšių su kitomis užsienio lietuvių diasporomis. Jau dabar kaimyniškai darniai bendraujame su Suomijos lietuvių atstovais. Galbūt ateityje subrandinsime ir bendrų projektų su Šiaurės ar kitų šalių diasporomis. Idėjų mums nestinga, kad tik ištekliai leistų.

Veiklos finansavimo šaltinių pritraukimas – fundamentalus Valdybos tikslas ir iššūkis. Tačiau mes nusiteikę optimistiškai ir tikimės per metus suformuoti subalansuotą biudžetą.

Kiekvieno krašto lietuvių bendruomenė yra savita, vienoje šalyje į  bendruomenes  buriasi atvykę į svečią šalį studijuoti studentai, kitoje – „meilės tremtinėmis“ vadinamos už kitataučių ištekėjusios lietuvės moterys, trečioje – profesionalai, dirbantys ES institucijose ir pan. Kaip apibūdintumėte Estijos Lietuvių Bendruomenę.  Kiek šiuo metu joje narių?

Bendruomenėje turime visų Jūsų išvardintų ir daugelio kitų grupių atstovų. Kaip jau minėjau, naujosios ELB valdybos deklaruojamas siekis – vienyti. Tai nėra lengva užduotis, bet tikrai įmanoma. Mes to siekiame sąmoningai ir labai džiaugiamės, kad jaučiame  Bendruomenės palaikymą. Būdami labai skirtingi, atvesti į šią šalį pačių įvairiausių likimo vingių, Estijos lietuviai pasižymi didžiule vidine šviesa bei tvirtu patriotizmo jausmu.

Reikia nepamiršti, kad Estijoje, skirtingai nuo kai kurių aukšto pragyvenimo lygio Šiaurės ar Vakarų šalių, nėra ženklaus atlyginimų skirtumo ar ypač palankių socialinių išmokų. Daryčiau prielaidą, kad tai turi įtakos ir bendruomenės sudėčiai.

Oficialiai Estijoje yra skaičiuojama apie 2000 lietuvių kilmės asmenų, tačiau tai labiau statistinis rodiklis. Aktyviau besireiškiančių ir aiškiai save su lietuvybe tapatinančių yra kelis kartus mažiau.

Jei kalbame apie tikruosius ELB narius, tai yra, užpildžiusius nario anketą bei sumokėjusius metinį solidarumo mokestį, tai mūsų yra apie 50.

Kas paskatino Jus įsitraukti lietuvių bendruomenės veiklą, kokią matote lietuvių bendruomenę ateityje?

Žmonės. Ilgainiui, bendraudamas tiek bendruomenės renginiuose, tiek ir privačiai, susipažinau su nuostabiais žmonėmis. Laikui bėgant sulaukiau palaikymo ir paskatinimų imtis šios veiklos. Kita vertus, mano įsitraukimas nebuvo staigus ar netikėtas, jis vyko nuolat ir nuosekliai nuo pat 2009 metų, kai sukūriau facebooko grupę Lietuviai ESTIJOJE. Administruodamas ją kiekvieną dieną mačiau, su kokiais klausimais ir aktualijomis susiduria Bendruomenės nariai, arba bent jau didelė dalis jų. Kartais pajuokauju, kad facebooke turime sutelkę pačią gausiausią Bendruomenę – gerokai per 500 prisijungusių.

ELB matau kaip darnią, stiprią ir ryškią Bendruomenę, kuria didžiuojamasi. Ir tai ne tolima ateitis, o maždaug dvejų metų klausimas.

Kaip, Jūsų manymu, galima įtraukti  naujus narius į visuomeninę veiklą?

Žmogus turi pats pajausti, kad ELB yra jo, jam ir už jį. Mes aktyviai skatiname ir kviečiame jungtis bei džiaugiamės teigiama tendencija: per kelis pastaruosius mėnesius mums pavyko pritraukti daugiau naujų narių nei anksčiau per keletą metų. Įsitraukimas galimas tiktai dėl asmeninio ir savanoriško apsisprendimo, kai jauti vykdomos veiklos, principų bei nuostatų bendrumą ir palaikymą. Bendruomenės nariai turi atrasti save veikloje, mėgautis prisidėję prie Bendruomenės kūrimo ir didžiuotis ja.

Taip pat turime „Apvalaus stalo“ koncepciją, kuria sieksime pritraukti skirtingų interesų aktyvistų ratą. Tarkim, jei mamoms aktuali šeštadieninės mokyklos veikla, o verslo atstovams – verslo klubo subūrimas, kalbame ir ieškome idėjų, ką ir kaip būtų galima padaryti, kad tai įgyvendintume.

Liepos 2–5 dienomis Lietuvoje, Panevėžio rajone, vyks Kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų metinis suvažiavimas. Ar planuojate dalyvauti suvažiavime, ko tikitės iš šio suvažiavimo.

Taip, ketinu dalyvauti. Kaip Bendruomenės pirmininkas esu naujokas, todėl natūralu, kad norėsiu susipažinti su kolegomis iš pasaulio lietuvių diasporų, išgirsti apie bendruomeninės veiklos aktualijas ir ypatumus iš pirmų lūpų: su kokiais iššūkiais susiduriama, kaip sprendžiama ir pan. Trumpai tariant, stengsiuosi pasisemti patirties ir išmanymo, kad galėčiau juos pritaikyti mūsų Bendruomenėje, siekdamas ją padaryti efektyvesne ir patrauklesne mums visiems, lietuviams Estijoje.

Kalbino Virginija Grybaitė

pasauliolietuvis.lt

Mielai pasidalysime svetainėje ir žurnale skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

srtrf

 

image_pdfimage_print

Susiję straipsniai