V. Vilkas: „Be fondų, valdžios ar mecenatų mėnesinis žurnalas neišsilaikys”

2012 m. rudenį buvusi PLB valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė pakvietė Vytenį Vilką eiti nuo 1963 m. gyvuojančio žurnalo „Pasaulio lietuvis“ iždininko pareigas.

Vytenis Vilkas

PLB valdybos Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė, žurnalistė ir fotografė Dalia Shilas kalbina šį Los Andžele gyvenantį ir „užkulisiuose“ dirbantį „Pasaulio lietuvio“ patriotą.

Prašau papasakoti apie save.

Mano tėvai Eugenijus ir Irena Vilkai susituokė po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje, pabėgėlių iš Lietuvos stovykloje, netrukus išvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoje. Aš gimiau Čikagos priemiestyje, trečias šeimoje, dar turiu tris seseris. Kai man suėjo 10 metų, tėvai išsikraustė į Kaliforniją ir iki šiol tebegyvenu Los Andžele. Esu jau 32 metus vedęs, su žmona Vita Polikaityte-Vilkiene užauginome du sūnus – Aleksą ir Marių, jie dalyvauja lietuvių veikloje.

Vilku Seima, Vita,Vytenis,Aleksas,Marius

Baigiau verslo mokslus ir esu kvalifikuotas apskaitininkas. Daug metų dirbau revizoriumi, vėliau ėjau kitas su finansais susijusias pareigas aviacijos ir kosmoso industrijos įstaigose. Visą gyvenimą priklausiau skautų organizacijai, ėjau įvairias pareigas. Šokau tautinius šokius Los Andželo ansamblyje „Spindulys“ ir, žinoma, dalyvavau bendruomenės veikloje.

Daug kartų teko eiti iždininko pareigas įvairiose visuomeninėse organizacijose, tokiose kaip Los Andželo jaunimo sąjunga, kuri organizuodavo šokius, daugelį metų turėjome savo patalpas Lietuvių tautiniuose namuose, kur penktadienio vakarais susirinkdavo jaunimas. Maždaug prieš 30 metų buvau pakviestas dirbti Pasaulio jaunimo sąjungos iždininku, kai po Jaunimo kongreso pirmininku buvo išrinktas Los Andžele gyvenantis jaunuolis vardu Gintaras Grušas, dabartinis Vilniaus arkivyskupas. Vėliau ilgokai buvau JAV Švietimo tarybos iždininkas, buvo sunku atsisakyti šių pareigų, nes tarybos pirmininkė yra mano svainė ir mokytoja Dalilė Polikaitienė.

Per trejus jūsų visuomeninio darbo žurnale „Pasaulio lietuvis“ metus pasikeitė PLB valdyba. Sumažėjus spausdintų leidinių poreikiui, iškilo reali grėsmė ir mūsų žurnalui. Naujai valdybai ir ypač VR komisijai iškilo nauji iššūkiai – tenka ne tik vykdyti PLB XV Seimo priimtą rezoliuciją išlaikyti ir tęsti žurnalo leidybą, bet, deja, įkalbinėti ir pačius PLB Seimo narius, balsavusius už žurnalo išlaikymą, ir naująją išeivijos kartą prenumeruoti ir remti mūsų leidinį.

Dabartinė valdyba yra labai veikli, palaiko ryšius ir ieško finansavimo šaltinių tolesnei „Pasaulio lietuvio“ leidybai. Per mano palyginti trumpą kadenciją žurnalo redaktorė nepasikeitė, tenka dirbti su tais pačiais „Pasaulio lietuvio“ bendradarbiais Lietuvoje, ypač su Virginija Grybaite, kuri rūpestingai tvarko visus prenumeratorių sąrašus.

Nors didžiausias žurnalo prenumeratorių skaičius yra JAV, kasmet jis mažėja.

Deja, man perėmus prenumeratos iždą, greitai paaiškėjo, kad palyginti su JAV bendruomenės apimtimi, prenumeratorių yra labai nedaug. Tai mane tikrai nustebino, nes dabartinis žurnalas, mano nuomone, yra labai aukštos kokybės, jame daug įdomių straipsnių apie įvairią pasaulio lietuvių bendruomenės veiklą ir Lietuvą. Žurnalas gerai redaguojamas ir patraukliai maketuojamas, spausdinamos kokybiškos nuotraukos.

Ilgainiui paaiškėjo, kad didžioji dalis prenumeratorių yra vyresnio amžiaus senosios kartos lietuviai, dauguma pensininkai. Per pastaruosius keletą metų, prenumeratorių skaičius mažėjo, atsisakiusių prenumeratos (dalis mirė ar paseno) buvo daugiau negu naujų prenumeratorių. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad nemaža dalis dabartinių prenumeratorių dosniai aukoja ir prideda nemažas sumas prie prenumeratos mokesčio.

Nors dirbate be užmokesčio, vis tiek prenumeruojate žurnalą.

Manau, jeigu visuose kraštuose visi bendruomenių valdybų nariai prenumeruotų „Pasaulio lietuvį“, prenumeratorių būtų dvigubai daugiau.

Kokie būtų palinkėjimai ir patarimai naujai valdybai?

Žinoma, linkiu naujai valdybai tęsti aktyvią bendruomenės veiklą visose srityse. „Pasaulio lietuviui“ reikia rasti būdų pritraukti naujų prenumeratorių, ypač JAV ir Kanados bendruomenių apylinkėse.

Naujoji VR komisija atnaujino žurnalo įvaizdį, nuolat skatina autorius rašyti, ieško naujų autorių ir temų. Kokį matote žurnalą ateityje? Ar verta jį išlaikyti šiais interneto laikais?

Mano nuomone, reikia rasti būdų išlaikyti šį svarbų, ilgametes tradicijas turintį leidinį. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad šiais laikais be fondų, valdžios ar rimtų turtingų mecenatų mėnesinis žurnalas negalės išsilaikyti ir galbūt jį reikės leisti kas ketvirtį.

„Pasaulio lietuvio“ finansinės problemos yra panašios kaip daugelio kitų šiuolaikinių leidinių visame pasaulyje. „Pasaulio lietuvio“ vasario mėnesio numeryje žurnalo redaktorė Deimantė Dokšaitė labai išsamiai diskutavo šiuo klausimu su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūniene. Nėra abejonės, kad dabartinės jaunosios kartos atstovai, besidomintys lietuvių bendruomenės veikla, informacijos ras internete. Ilgainiui bus dar svarbiau skleisti žinias per internetą.

Dėkoju už pokalbį.

Straipsnis publikuotas žurnalo „Pasaulio lietuvis“ balandžio numeryje.

PL_Kovas_Balandis su virseliais-37

srt