TOMAS REMEIKIS: „TEGU ŠIOS MANO PASTABOS BŪNA PASKATAS DISKUSIJOMS IR SVARSTYMAMS“

Kada žinomas Amerikos lietuvių ir išeivijos bendrai veikėjas Tomas Remeikis (1934 – 2014) 1990 m. Vasario 16-sios minėjime sakė savo kalbą, buvo likę paskutinės 22 okupacijos dienos. Šiandien, kada informacija iš Lietuvos kitose kraštuose esančius lietuvius pasiekia per keletą sekundžių, jau ir mačiusiems anuos laikus tenka pasistengi, kad atmintyje pavyktų atkurti to meto ypatumus – laidinius telefonus, popierinius laiškus, ore tvyrantį nuomonės tvirtumą ir pasiryžimą bendram siekiui, kada tik tikėjimas savo teisumu tebuvo vienintelis įrodymas, jog vyksta tai, kas tuo metu vyko. Nepriklausomybės atkūrimas atnešė ir nerimą, klausimus dėl ateities visiems geros valios lietuviams bet kurioje pasaulio vietoje.

Tomis dienomis T.Remeikis klausė, kas laukia ir išeivijos, koks jos turės būti santykis su atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybe ir iš sovietinio lagerio pagaliau išsiveržusiems bendratautiečiams. Po 25 metų, kurių metu lietuviška išeivija pagausėjo labiau, nei kas nors Kovo 11-sios išvakarėse drįso prognozuoti, ir vėl tenka klausti to paties – koks yra lietuviu Lietuvoje ir lietuvių užsienyje ryšys, ko vieni iš kitų nori, ar iš viso globalizuotame pasaulyje dar begali egzistuoti Šaltojo karo metų pasidalinimas į vienus juos ir kitus juos.  Tegu T.Remeikio pamąstymai prieš ketvirtį amžiaus tampa pretekstu pamąstymams šiandien, nes prieš akis – ilgas nepriklausomos Lietuvos ir jos laisvos valstybės kelias.

laisvejanti lietuva 01

 

laisvejanti lietuva 02

 

laisvejanti lietuva 03

 

laisvejanti lietuva 04

Pasaulio lietuvis, 1990 m. nr. 3/245.

image_pdfimage_print

Related

Parašykite atsiliepimą