Rolandas Žalnierius. Nesijaučiu išvykęs iš Lietuvos

 

Rolandas Žalnierius yra Latvijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkas, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos narys ir Specialiųjų projektų, teisinių ir organizacinių reikalų komisijos pirmininkas, Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje moko istorijos, geografijos ir etnokultūros ir yra direktorės pavaduotojas neformaliam ugdymui.  Rolandas labai aktyviai įsitraukęs į lietuvišką veiklą, vadovauja tautinių šokių grupei „Bijūnas“, veda lietuvišką radijo laidą „Lietuva brangi“, dauguma Latvijos ir užsienio meno kolektyvų žino jo rengiamą tarptautinį festivalį „Mano tėviškės spalvos“, su savo vadovaujamu senjorų tautinių šokių kolektyvų „Bijūnas“ Rolandas dalyvauja festivaliuose „Baltų dienos“ Palangoje, Tautinių mažumų Rygoje, „Bočių“ Švenčionyse ir Naujojoje Akmenėje, koncertuose, dainų ir šokių šventėse Lietuvoje ir Latvijoje, organizuoja vaikų vasaros stovyklas Latvijoje ir Lietuvoje, yra daugelio projektų vadovas. Vienas iš didesnių projektų laukia ir kitais metais – Rolandas yra vienas iš Pasaulio Lietuvių Bendruomenės renginio „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“ Vadovų. Su Rolandu kalbamės apie tai, kaip jam sekasi suderinti įvairius darbus, įgyvendinti projektus, kuo gyvena Latvijos lietuviai, kokie yra ryšiai tarp įvairių lietuviškų  organizacijų Latvijoje, kaip jis pats atsidūrė Latvijoje ir įsitraukė į Latvijos Lietuvių Bendruomenės veiklą.   

Papasakokite, kiek Latvijoje veikia lietuviškų organizacijų, kada buvo įkurta Latvijos Lietuvių Bendruomenė, kaip aktyviai lietuviai įsitraukia į lietuvišką veiklą.

Latvijos Lietuvių Bendruomenė buvo įkurta 1991 metais, kaip iki karo veikusios Latvijos Lietuvių Sąjungos tęsėja ir juridinių teisių perėmėja, jungianti tuo metu veikusias lietuvių kultūros draugijas. Taip pačiais metais Latvijos Lietuvių Bendruomenė tapo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės nare. Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų valdybos 2016 m. liepos 1 d. duomenimis, Latvijoje gyveno 26 745 lietuviai. Žinoma, ne visi jie aktyviai dalyvauja lietuviškoje veikloje, tačiau aktyvių narių skaičiuojame nemažai. Latvijos Lietuvių  Bendruomenė šiuo metu jungia įvairias lietuviškas organizacijas Latvijoje, tai ir Latvijos lietuvių kultūros draugija (pirmininkė Irena Falalejeva), Latvijos Lietuvių Jaunimo Sąjunga (pirmininkas Tomas Kaikaris), Latvijos lietuvių sąjunga (pirmininkė Audronė Blunova), Latvijos lietuvių represuotųjų draugija (pirmininkas Juozas Kružikas), Bauskės lietuvių kultūros draugija „Astra“ (pirmininkė Danutė Slavinska), Daugpilio lietuvių kultūros draugija ,,Rasa“ (pirmininkė Romualda Žuka), Duobelės lietuvių kultūros draugija (pirmininkė Lidija Eizengrauda), Jelgavos lietuvių kultūros draugija „Vytis“ (pirmininkas Algimantas Burba), Latvijos lietuvių vienybės draugija (pirmininkas Kršs Kapenieks), Valmeros lietuvių draugija (pirmininkė Regina Valtenberga). Noriu pabrėžti, kad kai kurie draugijų pirmininkai –  Lidija Eizengrauda, Algimantas Burba, Danutė Slavinska, Irena Falalejeva, Regina Valmera ir Juozas Kružikas – puoselėja lietuviškumą, aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje nuo pat organizacijų įsikūrimo pradžios. Džiaugiuosi, kad turime puikius dainų ir šokių meno kolektyvus Bauskėje, Daugpilyje, Dubelėje, Liepojoje, Rygoje. Negaliu nepaminėti ir lituanistinės mokyklos Daugpilyje ir žinoma, Rygos vidurinės mokyklos, kuriai vadovauja Jolanta Nagle.

Kada pradėjote vadovauti lietuvių bendruomenei? Kokia yra bendruomenės veikla?

Bendruomenei vadovauju nuo 2014 metų sausio 24 dienos, kai Latvijos lietuviškų organizacijų vadovai, susirinkę į suvažiavimą, nusprendė sujungti visas organizacijas į Latvijos Lietuvių Bendruomenę. Iki tol Latvijos Lietuvių Bendruomenė koordinavo draugijų veiklą, tačiau Latvijos lietuvių sąjunga veikė kaip atskira organizacija. Labai džiaugiuosi, kad pavyko suvienyti Latvijos lietuvius, nebėra susiskaldymo, o atvirkščiai – veikiame vieningai, draugiškai. Visi kartu susirenkame į Lietuvos Respublikos ambasadą Latvijoje švęsti Lietuvos ir Latvijos valstybinių švenčių. Organizuojame parodas, renginius, veiklą vykdome ir per bendrus projektus. Bendruomenė padeda Latvijos lietuviams ir Lietuvos piliečiams spręsti teisinius ir socialinius klausimus bei problemas, kurios iškyla Latvijoje gyvenantiems tautiečiams. Bendruomenė glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio Lietuvių Bendruomene, atstovauja visoms Latvijoje veikiančioms lietuviškoms organizacijoms suvažiavimuose, pavyzdžiui, kiekvienais metais pirmininkas dalyvauja kraštų lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavime, išrinkti atstovai vyksta į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimus, kurie rengiami kas treji metai.

Kokius svarbiausius renginius šiais metais pavyko surengti? Ar Latvijos Lietuvių Bendruomenė palaiko glaudžius ryšius su Rygos lietuvių vidurine mokykla, Lietuvos Respublikos ambasada?

Taip, žinoma, bendradarbiaujame su Rygos lietuvių vidurine mokykla, tai juk dalis bendruomenės, draugiškai bendradarbiaujame su Lietuvos ambasada. Štai šiais metais Latvijos Lietuvių Bendruomenė kartu su LR ambasada ir Rygos lietuvių vidurine mokykla organizavo jau tradiciniu tapusį dainų ir šokių festivalį „Mano tėviškės spalvos“, į kurį atvyko net 500 dalyvių iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Anglijos. Festivalis vyko dvi dienas, viena diena buvo skirta vaikų ir jaunimo pasirodymams, o kita – suaugusiųjų tautinių šokių ir dainų diena. Festivalio tikslas – ugdyti  meno ir kūrybos poreikį, plėtoti bei puoselėti  saviraišką, atskleisti naujus talentus, domėtis įvairią muzikos ir šokio stilių įvairove, suprasti ją ir skatinti. Festivalio dalyviai žiūrovus džiugina įvairių šokių stiliaus programa. Populiarėjantis festivalis suteikia galimybę dalyviams tobulėti, bendrauti, bendradarbiauti, pasisemti idėjų ir naujų minčių, pasidalinti savo patirtimi. O rudenį, spalio 7 dieną, Latvijos Lietuvių Bendruomenė kartu su Rygos lietuvių vidurine mokykla, Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje jau antrus metus organizavo tradicinę sporto šventę „Sportuokime lietuviškai!“. Sporto šventėje dalyvavo ne tik Latvijoje gyvenantys lietuviai, tačiau sulaukėme ir svečių iš Lietuvos. Džiaugėmės, kad šventę parėmė Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos ambasada Latvijoje. Šventės metu vyko „Braliukų“ krepšinio turnyras, kurio iniciatoriai broliai Normundas ir Nauridas Maciai. Turnyro nugalėtojais tapo latvių komanda „Varanie runci“ iš Rygos. Sportininkus pasveikino ir apdovanojo Lietuvos Respublikos ambasados Latvijoje ambasadoriaus patarėjas Tomas Grabauskas, Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė Jolanta Nagle.

Šventę spalvingais tautiniais kostiumais, žemaitiška tarme skambančiomis dainomis, šmaikščiais pasakojamais, pokštais, mįslėmis vainikavo Šilalės Viešosios bibliotekos spektaklis.  Reiktų paminėti, kad Latvijos lietuviai tikrai myli sportą, birželio 30 – liepos 2 dienomis Kaune vykusiose X pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvavo ir 100 sportininkų iš Latvijos –  Rygos, Daugpilio, Jelgavos ir Bauskės miestų.

Jūs vadovaujate Rygos miesto tautinių šokių kolektyvui „Bijūnas“. Ar Latvijoje yra kitų lietuviškų meno kolektyvų, ar bendraujame su kitų šalių lietuvių bendruomenių kolektyvais, galbūt rengiami bendri festivaliai ar pan.?    

Taip, galime pasigirti ir kitais puikiais meno kolektyvais. Tai ir vokalinis kvartetas „Labirintai“, ir liaudiškos muzikos kapela „Grytela“, Bauskės kultūros draugijos vokalinis ansamblis „Astra“, Liepojos lietuvių draugijos „Rasa“ mišrus vokalinis ansamblis „Senoliai“, Daugpilio folkloro kolektyvas „Rūta“, Rygos lietuvių vidurinės mokyklos mokinių meno kolektyvai atstovauja bendruomenei mugėse, festivaliuose, koncertuose bei kituose renginiuose Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Anglijoje ir lietuvių organizuojamuose renginiuose Latvijoje. Štai šiais metais su kolektyvu „Bijūnas“ dalyvavome Palangoje vykusiame tarptautiniame šokių festivalyje „Baltų dienos“, kur susitikome ir su iš Vokietijos atvykusiu tautinių šokių kolektyvu  „Gintaras“.  Šiame kolektyve šoko ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Pasaulio Lietuvių Bendruomenė 2018 metų liepos 1 dieną Vilniaus rotušės aikštėje rengia didžiulį renginį, pavadintą „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, į kurį kviečia viso pasaulio lietuvius. Viena šventės dalių, kurią Jūs koordinuojate, yra pasaulio šalių lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų atlikėjų pasirodymai rotušės aikštės scenoje. Papasakokite apie šį renginį.

Renginys „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“ būtų pirmasis nepriklausomos Lietuvos istorijoje renginys, kuris sujungs Lietuvoje susirinkusias atskirų pasaulio šalių lietuvių ir Lietuvos tautinių mažumų bendruomenes. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis yra svarbi data mums visiems. Minint šią datą yra svarbu parodyti Lietuvos visuomenei, kad išeivija vieningai dirbo ir toliau darbuojasi Lietuvos ir tautinės savimonės labui. Lietuvos žmonės pamatys skirtingose pasaulio šalyse sėkmingai gyvuojančias lietuvių bendruomenes, susipažins su kiekvienos jų veikla, skirta lietuviškos kultūros puoselėjimui bei sklaidai. Tai renginys, kuris suburs, sujungs ir suvienys skirtingų kartų užsienio bei Lietuvos žmones, siekiančius išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvastį: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir remti Nepriklausomos Lietuvos valstybę. Viena šventės dalių, už kurią esu atsakingas – bendruomenių koncertiniai pasirodymai Vilniaus rotušės aikštės scenoje. Planuojame, kad dalyvaus lietuvių bendruomenės iš JAV, Australijos, Norvegijos, Švedijos, Vengrijos, Šveicarijos ir kitų šalių (mažiausiai iš 20 šalių). Renginyje dalyvaus ir Lietuvos tautinių mažumų meno kolektyvai. Numatomi bendri pasirodymai, kurie sujungs Lietuvos vietos bendruomenes bei scenos profesionalus ir užsienio lietuvių bendruomenių atlikėjus.

Kaip ilgai gyvenate Latvijoje? Kaip atsidūrėte Latvijoje? Kokia buvo Jūsų pradžia lietuvių bendruomenėje, kaip susiradote lietuvius, įsitraukėte į veiklą?

2007 metais dalyvavau tuometinio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės (departamentas buvo panaikintas 2010 metais) skelbtame konkurse į Lietuvos istorijos, etnokultūros, geografijos mokytojo pareigas Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje. Buvau priimtas dirbti į mokyklą mokytoju, vėliau tapau mokyklos projektų vadovu. Ir štai aš jau 10 metų gyvenu Latvijoje. Tapau radijo laidų vedėju, Lietuvių Bendruomenės pirmininku, mokyklos direktorės pavaduotoju. Įsikūriau savo namus, susiradau daug draugų, mano vadovaujamo šokių kolektyvo nariai tapo kaip šeima. Nejaučiu didelės atskirties nuo Lietuvos, atstumai nedideli, galiu dažnai aplankyti savo artimuosius Joniškyje, juk nuo Rygos iki Joniškio nėra nė 100 km., o ir į Vilnių tenka dažnai nuvažiuoti į posėdžius, konferencijas. Todėl nesijaučiu išvykęs iš Lietuvos.

Esate pasinėręs į lietuvišką veiklą: vadovaujate Lietuvių Bendruomenei ir esate PLB valdybos narys, vadovaujate šokių kolektyvui, vedate radijo valandėles, organizuojate įvairius renginius, sporto šventes. Kaip visur spėjate, kaip sekasi suderinti įvairius darbus?

Spėju, nes mano darbas – gyvenimas ir laisvalaikis. Kas kreipiasi į mane, stengiuosi padėti iš karto, neatidėliodamas.  Spėju, nes dirbu tai, kas man patinka ir esu laimingas. Visiems neįtiksi ir nesistengiu to daryti. Aš nuo pat vaikystės vedu renginius, šoku, dainuoju, vaidinu, mėgstu aktyvų gyvenimą. Domiuosi pasaulio lietuvių veikla, man rūpi kiekvienas lietuvis, kur jis begyventų, esu Lietuvos patriotas.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Virginija Grybaitė

Rolando Žalnieriaus asm. archyvo nuotr.

 

pasauliolietuvis.lt

Mielai pasidalysime svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.