Moksline konferencija Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija prasidėjo jubiliejinės X pasaulio lietuvių sporto žaidynės

Konradas Karaliūnas

2017 m. birželio 28 d. Kaune, Lietuvos sporto universitete, įvyko antroji mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“. Ši konferencija skirta mūsų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Ją surengė Pasaulio lietuvių sporto asociacija (PLSA), Lietuvos sporto universitetas (LSU) ir Lietuvos olimpinė akademija (LOA). Jos moderatoriai Valentinas Aleksa ir dr. Daiva Majauskienė bei konferencijos globėjas LSU rektorius dr. Aivaras Ratkevičius pradėjo jubiliejinę X pasaulio lietuvių sporto žaidynių (PLSŽ) šventę. Ši mokslinė konferencija  įtraukta į X PLSŽ programą. Jubiliejinių X PLSŽ oficialus iškilmingas atidarymas įvyks birželio 30 d. 20:00 val. istorinėje Kauno sporto halėje.

Valentinas Aleksa ir doc. dr. Artūras Poviliūnas pirmieji atkreipė dėmesį į lietuvių tautos šiandienį ir ateities gyvenimą per sporto plėtotę ir jos istoriją. 2016 m. rengdami pirmąją konferenciją, jie rašė: ,,Lietuvių tautos, kaip ir visų kitų tautų, būtina išlikimo sąlyga – istorinė atmintis, savosios kultūros saugojimas ir kasdienis jos puoselėjimas. Siekiame apžvelgti iškiliausius pasaulio lietuvių sporto istorijos faktus, fragmentus, bibliografinius faktus, rasti bendrų pasaulio lietuvių sporto organizacijų veiklos dėsningumų ir ypatumų bei aptarti šios tautinę savimonę stiprinančios veiklos perspektyvas. Taip pat užmirštus dėl įvairių priežasčių lietuvių išeivijos sporto organizatorius, sportininkus, sporto teisėjus, sporto žurnalistus bei sporto visuomenininkus prikelti iš užmaršties  ir tinkamai įvertinti mūsų tautos istorijoje.“

Į šią konferenciją atvyko garbūs svečiai: Konferencijos garbės nariai: Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro direktorius Valdas Kubilius, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir buvęs  Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai, dabar Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Žygimantas Pavilionis. Konferencijoje dalyvavo PLSA pirmasis viceprezidentas V. Aleksa, PLSA generalinis sekretorius doc. dr. Raimondas Baltrušaitis, LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, profesoriai Algirdas Raslanas, Povilas Karoblis, Arvydas Stasiulis, Arimantas Dumčius ir kiti mokslininkai Daiva Majauskienė, Česlovas Garbaliauskas, Povilas Kuprys, Raimundas Kaminskas, Steponas Gečas, Vaida Pokvytytė. Taip pat į šią konferenciją atvyko Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos ilgametis pirmininkas Laurynas Rokas Misevičius su gražia sporto delegacija iš Šiaurės Amerikos: Stanislovu ir Gyčiu Kavaliauskais, Tomu Mitrulevičiumi, Ingrida Misevičiene, Deiviu Pavasariu ir kitais sporto entuziastais. Konferencijoje dalyvavo ir Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas, Lietuvos muziejaus direktorius Pranas Majauskas ir dar gražus būrys garbių svečių.

Šios konferencijos dalyviai galėjo pasidžiaugti išleistu leidiniu ,,II mokslinė konferencija PASAULIO LIETUVIŲ SPORTO ISTORIJA IR ATEITIES VIZIJA“ ( sudarytojai: V. Aleksa ir D. Majauskienė). Pranešimus skaitė V. Aleksa ir dr. D. Majauskienė,  dr. S. Gečas, P. Majauskas, L. R. Misevičius, doc. dr. A. Poviliūnas. Šiai konferencijai buvo išleistas gražus plakatas.

Konferencijos dalyviai turėjo išskirtinę progą pamatyti unikalų dokumentinį filmą apie Lietuvos  tautinę olimpiadą, vykusią 1938 m. Kaune. Po to konferencijos dalyviai skaitė įdomius pranešimus. Po jų vyko labai įdomi diskusija.

Konferencijos dalyviai pasisakė už lietuvių sportą ir jo istorijos puoselėjimą Tėvynėje bei išeivijoje. Jie vieningai sutarė, kad istorinė atmintis – tai lietuvių tautos stiprybė, o organizuojamos konferencijos padeda išsaugoti glaudesnius ryšius tarp tautiečių bei surasti naujų istorijos sporto faktų apie tautiečius, jų sporto organizacijas ir sporto renginius.        Konferencijos dalyvius lydėjo puiki nuotaika, nauji sumanymai ir gražūs norai toliau tęsti kilnius istorinius darbus.

Gedimino Aleksos nuotraukos

pasauliolietuvis.lt